BNS fotoMetinei infliacijai Lietuvoje pasiekus beveik 11 proc., SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad ją labiausiai lėmė centralizuotos šilumos kainos, ją taip pat didino maisto prekių, aprangos ir avalynės bei paslaugų kainų augimas. Tuo tarpu ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad 12 mėnesių iš eilės didėjančios vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje – dar ne pabaiga. „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, metinė infliacija šiemet viršys 7 proc.
T. Povilausko teigimu, metinės infliacijos pikas turėtų būti pasiektas vasarį.
„Kadangi vis tiek jau buvo skelbta preliminari gruodžio mėnesio infliacija, (...) tai čia nėra kažkokia naujiena. (...) Ko mes sulaukėme, tai tokio išskaidymo, kas labiausiai brango ir kas labiausiai lėmė tą gruodžio mėnesio infliaciją, kuri iš esmės tikrai viršijo lūkesčius", – BNS teigė T. Povilauskas.
„Šiluma buvo vienas iš pagrindinių veiksnių, kodėl taip stipriai didėjo mėnesinė ir metinė infliacija", – pridūrė jis.
Anot T. Povilausko, infliaciją gruodį didino ir maisto produktų, aprangos ir avalynės, taip pat paslaugų kainos.
„Paslaugų kainos nėra pagrindinis akcentas, kuris lemia tą infliaciją, bet iš esmės per mėnesį (...) jos stabiliai irgi didėjo" – sakė jis
Tuo metu vidutinės metinės infliacijos rodiklis (4,7 proc.), pasak ekonomisto, rodo išaugusią vartotojų perkamąją galią.
„Vidutinė metinė infliacija apima visų metų laikotarpį. Jei algos per metus padidėjo beveik 10 proc., o vidutinė metinė infliacija paaugo 4,7 proc., tai praėjusiais metais žmonių perkamoji galia iš esmės didėjo“, – teigė jis.
T. Povilausko teigimu, sausį turėtų išsilaikyti panaši mėnesio infliacija, o metinės infliacijos pikas turėtų būti pasiektas vasarį.
„Pagal tai, kas vyksta dabar, turbūt vasario mėnesį bus tas pikas", – svarstė ekonomistas.
A. Izgorodinas: infliacijos pikas dar nepasiektas
„Sausis ir vasaris bus dar blogesni. Infliacijos tempas dar spartės“, – prognozuoja A. Izgorodinas.
Jo teigimu, spartus kainų augimas jau veikia ekonomiką – vartotojų lūkesčiai prastėja, o žmonės dalį ateities santaupų skiria dabartinio gyvenimo lygio išlaikymui.
„Pavyzdžiui, gruodį, palyginti su lapkričiu, vartotojų pasitikėjimas nukrito, ir viena iš priežasčių, kad žmonės prasčiau vertina savo namų ūkių padėtį, tuo tarpu Lietuvos bankuose indėlių augimo tempas lapkritį buvo mažiausias per dvylika mėnesių, nes dalį santaupų žmonės jau naudoja tam, kad išlaikytų tokį patį vartojimo ir gyvenimo lygį“, – BNS aiškino ekonomistas.
Pasak A. Izgorodino, Lietuvoje infliacija skiriasi nuo kitų ES šalių, nes vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 11,7 proc., o paslaugų – 7,8 proc., kai kitose ES valstybėse paslaugų kainos beveik nedidėjo arba didėjo minimaliai.
„Paslaugų infliacija yra antras komponentas, kuris dabar mums kiša koją. Tebeaugantys atlyginimai temps infliaciją į viršų, todėl kol kas kalbėti apie jos piką Lietuvoje būtų neatsakinga“, – pabrėžė ekonomistas.
Jo teigimu, vasarį ir kovą žmonės pradės mažinti vartojimą, todėl pirmojo ketvirčio pabaigoje realus infliacijos poveikis vartojimui sulėtės.
„Kas, tikėtina, dėl to labiausiai nukentės – tai tos pačios kavinės, restoranai, kino teatrai, elektronikos prekyba, žodžiu, viskas kas nėra būtina“, – sakė A. Izgorodinas.
Ekonomisto teigimu, europinės ekonomikos skatinimo programos, tikėtina, šalta žiema ir brangūs energetikos ištekliai neleis infliacijai mažėti bent iki vasaros.
„Taip infliacijos tempai gal kažkada vasarą, birželį sulėtės, tačiau ne fundamentaliai, nes šalia minėtų globalių tendencijų yra ir vidinė šalies situacija – žemas nedarbo lygis, padidėjusi minimali alga – šie veiksniai taip pat darys spaudimą infliacijai“, – sakė A. Izgorodinas.
N. Mačiulis: metinė infliacija šiemet viršys 7 proc.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis pareiškė, jog turėtų žlugti lūkesčiai ir prognozės, kad 2022 metais metinė infliacija neviršys 5 procentų.
„Ji turėtų būti didesnė nei 7 procentai – tikrai labai didelė. Pikas turėtų būti vasario-kovo mėnesį. Antrąjį šių metų pusmetį ji, tikėtina, nukris žemiau 5 procentų ribos“, – BNS pirmadienį sakė ekonomistas.
Praėjusių metų lapkritį „Swedbank“ prognozavo, kad 2022-aisiais metinė infliacija sieks apie 4,4 proc.
N. Mačiulis sako, kad infliacija artimiausiu metu toliau augs.
„Sausio ir vasario mėnesį didės reguliuojamos dujų ir elektros kainos, tik pavasarį infliacija gali mažėti dėl bazės efekto ir, tikėtina, pigsiančių energetikos kainų“, – sakė N. Mačiulis.
Anot jo, Lietuvoje gruodį 10,6 proc. ribą pasiekusi metinė infliacija taps svertu reikalauti didesnių atlyginimų – šiemet galima tikėtis panašaus darbo užmokesčio augimo, kaip augs infliacija.
„Darbuotojų derybinė galia stiprėja, jų trūksta, paklausa yra didelė, kas trečia įmonė šalyje pripažįsta, kad jų plėtrą stabdo būtent ši priežastis. O ir pati infliacija sukuria stiprius argumentus besiderantiems dėl atlyginimo ir reikalauja pokyčių. Akivaizdu, kad jie turėtų būti bent jau panašūs į infliacijos augimo tempą“, – BNS sakė N. Mačiulis.
„Tai bus tikras iššūkis Lietuvos įmonėms, kurios turi vis mažiau rezervų didinti atlyginimus neperkeliant šių sąnaudų į kainas. Kartu didėjanti kainų ir atlyginimų augimo spiralė gali įtvirtinti tą infliaciją, kurią iki šiol vertinime kaip laikiną, o tai gali būti šiek tiek didesne problema vidutiniu laikotarpiu.“, – kalbėjo ekonomistas.
Ekonomisto teigimu, 2021 metų pabaigoje infliacija tapo platesnio pobūdžio ir palietė daugiau prekių ir paslaugų.
„Jeigu anksčiau kalbėjome apie labai pabrangusias elektros, dujų ir kuro kainas, tai dabar matome, kad maisto produktai per metus pabrango dešimtadaliu, laisvalaikio prekės – 9 proc., apgyvendinimo, maitinimo paslaugos buvo brangesnės 8 proc. nei prieš metus“, – komentavo N. Mačiulis.
„Infliaciją lemia ne tik energetiniai ištekliai, bet ir maisto žaliavų brangimas, didelė paklausa visame pasaulyje bei jos nepavejanti pasiūla, o tai nuvilnija iki galutinės vartojimo prekės kainos“, – pridūrė jis.
Analitiko teigimu, infliacija Lietuvoje yra didesnė nei daugelyje kitų Europos Sąjungos valstybių.
„Dėl darbo jėgos trūkumo ir dėl tos pačios didelės paklausos. Statyba, remontas, grožio ir kitos profesinės paslaugos – visur darbuotojų trūksta, jų derybinė galia didelė, ten kainos didinamos gana lengvai, sąnaudos perkeliamos ant vartotojo pečių, dėl to turime didesnę nei 10 procentų infliaciją“, – aiškino „Swedbank“ ekonomistas.
2021 metų gruodį, palyginti 2020-ųjų gruodžiu, metinė infliacija siekė 10,6 proc., vidutinė metinė infliacija – 4,7 proc., o mėnesio – 1,2 proc., pirmadienį pranešė Statistikos departamentas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
