EKEuropos Komisija (EK) pirmadienį pristatė savo pavasario ekonomikos prognozę. Netikrumas ir JAV muitai paveiks visą ES, ir Lietuva nebus išimtis.
EK prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika vis dėlto toliau augs, remdamasi stipriu privačiu vartojimu, nedideliu investicijų atsigavimu ir aktyviu eksportu, tačiau pasaulinės prekybos įtampa ir neapibrėžtumas, be nepalankios geopolitinės padėties, turės ribojantį poveikį prekių eksportui, vartojimui, investicijoms ir kainoms.
„Vis dėlto didelė neapibrėžtumo atmosfera greičiausiai ribos privačių investicijų augimą, ypač 2025 m., todėl per prognozuojamą laikotarpį bendros investicijos augs 3,5–4 proc. Prekių eksportas turėtų vėl augti, nors tarifų pokyčiai turėtų daryti neigiamą poveikį prekių eksporto augimui, tačiau Lietuvos tiesioginė eksporto priklausomybė nuo JAV išlieka ribota (apie 5 proc. viso eksporto 2024 m.)“, – teigiama EK ataskaitoje „Europos ekonomikos prognozė. Pavasaris 2025“.
Pasak EK, tikėtina, kad 2025 m. realusis Lietuvos BVP augs 2,8 proc., o 2026 m. – 3,1 proc.
Infliacija, kurią skatins energijos ir maisto kainų kilimas metų pradžioje, 2025 m. turėtų padidėti iki 2,6 proc. Ją skatins padidintas benzino, alkoholio ir cigarečių akcizas ir nuolatinė paslaugų infliacija. Tačiau 2026 m. infliacija gali nukristi iki 1,2 proc., nes žaliavų kainos bus mažesnės.
EK prognozuoja, kad bendrasis valdžios sektoriaus deficitas padidės nuo 1,3 proc. 2024 m. iki 2,3 proc. 2025 m. ir 2026 m. išliks nepakitęs. Tiesa, į analizę neįtrauktas galimas skolinimasis gynybai, apie kurį Lietuva jau informavo EK.
Ekonomikai toliau augant, nedarbo lygis turėtų po truputį mažėti iki 6,8 proc. 2025 m. ir 6,6 proc. 2026 m. Anot EK, 2022–2024 m. darbo jėgos augimas, didžiąja dalimi susijęs su pabėgėlių iš Ukrainos srautu, 2025 ir 2026 m. greičiausiai sustos, nes 2026 m. vėl prasidės natūralus gyventojų skaičiaus mažėjimas.
Bendrai Lietuvos ekonomika turėtų atrodyti geriau nei visos ES bendrai paėmus. EK 2025 m. pavasario ekonomikos prognozėje numatoma, kad 2025 m. realusis BVP augs 1,1 proc. ES ir 0,9 proc. euro zonoje, t. y. maždaug tokiu pačiu tempu kaip 2024 m. 2026 m. augimas turėtų paspartėti iki 1,5 proc. ES ir 1,4 proc. euro zonoje. Bendrasis infliacijos lygis euro zonoje turėtų sulėtėti nuo 2,4 proc. 2024 m. iki vidutiniškai 2,1 proc. 2025 m. ir 1,7 proc. 2026 m.
Pasak prognozę Briuselyje pirmadienį pristačiusio Europos ekonomikos ir produktyvumo, įgyvendinimo ir supaprastinimo komisaro Valdžio Dombrovskio, ateinantys metai išsiskirs penkiais aspektais.
„Pirma, pasaulinis netikrumas ir trintis spaudžia ES augimą. Antra, ES ekonomika išlieka atspari, nepaisydama gresiančių aplinkybių, kupinų iššūkių. Mes tikimės kuklaus augimo šiais metais ir augimo įsibėgėjimo kitais metais. (...) Trečia, ES darbo rinka išlieka tvirta: daugiau darbo vietų buvo sukuriama ir atlyginimai auga. Tai reiškia, kad daugiau europiečių turi darbus ir turi daugiau pinigų savo kišenėse. Ketvirta, infliacija, nulemta energijos kainų, mažėja greičiau, nei tikėtąsi. Galiausiai rizikos perspektyvoms išlieka ypač dėl prekybos trinties“, – pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo komisaras.
