PixabayLietuvos ekonomika dėl koronaviruso COVID-19 pandemijos šiemet, daugiausia dėl neigiamo poveikio vidaus paklausai, susitrauks 7,9 proc, tačiau kitąmet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugs 7,4 proc., prognozuoja Europos Komisija (EK).
EK prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika didžiausią žalą patirs antrąjį ketvirtį, o trečiąjį ketvirtį laukiamas spartus atsigavimas. Vidaus paklausą šiemet neigiamai veiks sumažėjusios namų ūkių pajamos ir ribotos skolinimosi galimybės. Eksporto atsigavimas priklausys nuo Šiaurės Europos valstybių ekonominės raidos.
Prognozuojama, kad privatus vartojimas šiemet susitrauks 9,9 proc., bendrojo kapitalo formavimas (investicijos) smuks 5 proc., tuo metu viešojo sektoriaus vartojimas padidės 1 procentu. Lietuvos eksportas ir importas šiemet turėtų sumažėti atitinkamai 12,5 proc. ir 12 procentų.
2021 metais privatus vartojimas ir investicijos turėtų augti atitinkamai 7,8 proc. ir 7,9 proc., tuo metu viešojo sektoriaus vartojimas – 0,5 procento. Lietuvos eksportas kitąmet turėtų padidėti 13,5 proc., importas – 12,8 procento.
Anot EK pranešimo, dėl sumažėjusios paklausos ir mažesnių energijos kainų suderinta vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet bus 0,8 proc., tačiau kitąmet išaugs iki 1,5 procento. Nedarbo lygis Lietuvoje šiemet turėtų išaugti maždaug 3 procentiniais punktais iki 9,7 proc., o kitąmet sumažėti iki 7,9 procento.
EK prognozuoja, kad dėl ekonomikos skatinimo plano įgyvendinimo ir automatinių stabilizatorių poveikio, Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas šiemet sudarys 6,9 proc. BVP, o 2021 metais jis turėtų sumažėti iki 2,7 proc. BVP.
Reikšmingai didesni finansavimo poreikiai 2020 metais padidins Lietuvos skolą, kuri pernai buvo 36,3 proc. BVP, iki 48,5 proc. BVP, o 2021 metais ji turėtų sudaryti 48,4 proc. BVP. EK prognozuoja, kad euro zonos ekonomika šiemet smuks 7,7 proc., o kitąmet augs 6,3 procento. Visos Europos Sąjungos ekonomika turėtų atitinkamai sumažėti 7,4 proc. ir padidėti 6,1 procento.
Anot EK, pavasario prognozės grindžiamos iki balandžio 23 dienos paskelbtais duomenimis bei įvairiomis pandemijos dinamikos prielaidomis, ypač apie vyriausybių politikos priemonių veiksmingumą, todėl galimi dideli nukrypimai. Tikslus ekonomikos susitraukimo dydis ir atsigavimo greitis, be kitų veiksnių, priklausys nuo karantino laikotarpių trukmės ir išėjimo iš krizės strategijų Lietuvoje ir užsienyje.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
