Europos KomisijaEuropos Komisija ketvirtadienį pristatė savo „Žiemos 2022“ ekonomikos prognozes: Lietuva susidurs su didžiausia infliacija euro zonoje. Dėl išaugusių energijos kainų, sutrikusių tiekimo grandinių ir infliacijos per daug gerų naujienų nežadama ir visai ES.
„Šią žiemą Europos ekonomiką atšaldė keli priešpriešiniai vėjai: sparčiai plintantis omikron virusas, toliau didėjanti infliacija dėl sparčiai kylančių energijos kainų ir nuolatiniai tiekimo grandinių sutrikimai. Tikimasi, kad šios kliūtys pamažu išnyks, todėl prognozuojame, kad jau šį pavasarį augimas vėl paspartės. Tikėtina, kad kainų spaudimas išliks stiprus iki vasaros, o po to infliacija turėtų mažėti, nes energijos kainų augimas sulėtės, tiekimo trikdžiai sumažės. Tačiau neapibrėžtumas ir rizika lieka didelė“, – spaudos konferencijoje Briuselyje prognozę ketvirtadienį pristatė už ekonomiką atsakingas komisaras Paolo Gentiloni.
Remiantis Europos Komisijos prognozėmis, 2021 m. Lietuvos BVP atsigavo ir beveik sugrįžo į prieš pandemiją buvusį augimo lygį – 4,8 proc. Tai daugiausia lėmė prekybos sektorius, nes stipresnė užsienio paklausa pasitarnavo gamybos įmonėms, kaip ir naujai sukurti didelės pridėtinės vertės produktai farmacijos srityje.
Vis dėlto 2022 m. nebus tokie pozityvūs.
„Prognozuojama, kad ekonominis aktyvumas šiemet sulėtės ir BVP augs 3,4 proc. 2023 m. prognozuojamas augimas taip pat sieks 3,4 proc. Nors namų ūkių disponuojamosios pajamos ir toliau sparčiai augs iš dalies dėl spartesnio darbo užmokesčio augimo, nes vis dar trūksta darbo jėgos, vartojimą, kaip prognozuojama, neigiamai paveiks didesnė infliacija“, – sakoma Komisijos prognozėje bei priduriama, kad investicijas neigiamai veiks mažėjanti vidinė ir išorinė paklausa, nors tam tikrą impulsą duos Europos gaivinimo fondo parama. Taip pat pabrėžiama, kad „eksportą neigiamai paveiks geopolitinės trintys“.
Nors rudenį prognozuota tik 3,1 proc. infliacija, dabar numatoma, kad Lietuvoje ji bus daugiau nei dvigubai didesnė ir didžiausia euro zonoje. Visoje ES pagal infliaciją mus aplenks tik Lenkija, kurioje ji numatoma 6,8 proc.
„Prognozuojama, kad suderinto vartotojų kainų indekso infliacija toliau didės ir 2022 m. pasieks 6,7 proc. dėl sparčiai augančių energijos kainų, nepaisant priemonių, kurių ėmėsi Lietuvos Vyriausybė paskirstydama administruojamų energijos kainų augimą per ateinančius kelerius metus. Kartu paslaugų kainos turėtų didėti sparčiausiai per daugiau nei dešimtmetį, nes jos glaudžiai susijusios su didėjančiu darbo užmokesčiu ir atsigaunančia vidaus paklausa. Kitos vartotojų kainos didės daugiausia dėl globalių faktorių, pvz., tarpinio ir galutinio vartojimo prekių trūkumo. 2023 m., normalizuojantis energijos kainoms ir sumažėjus prekių trūkumui, prognozuojama, kad infliacija sumažės iki 2,2 poc.“, – apibendrina Europos Komisija.
Komisija prognozuoja, kad 2022 m. ES ekonomika augs 4,0 proc., o 2023 m. – 2,8 proc. Numatoma, kad 2022 m. euro zonos augimas taip pat bus 4,0 proc., o 2023 m. sulėtės iki 2,7 proc. Infliacija euro zonoje padidės nuo 2,6 proc. (2,9 proc. visoje ES) iki 3,5 proc. (3,9 proc. visoje ES) 2022 m., o 2023 m. sumažės iki 1,7 proc. (1,9 proc. visoje ES).
