„Sekundės“ archyvasKasmet „Financial Times“ investicijų ekspertų padalinys „fDi Intelligence“ pristato prestižinį investicijų patrauklumo reitingą „Europos ateities miestai ir regionai“. Jau treti metai Panevėžio miesto vardas matyti aukštose šio sąrašo vietose, o šiemet jis pateko į dviejų kategorijų geriausiųjų trejetuką.
Panevėžys – ateities miestas
Reitinge identifikuojami perspektyviausi Europos miestai ir regionai. Jie vertinami pagal dydį ir kriterijus, numatančius ateities perspektyvas – investicinę grąžą, ekonominę ir verslo plėtrą.
„Financial Times“ mažųjų Europos miestų (turinčių mažiau nei 100 tūkst. gyventojų) reitinge praeitąmet Panevėžiui skirta ketvirtoji vieta pagal tiesioginių užsienio investicijų strategiją, penktoji – pagal investicijų atsiperkamumą ir devintoji draugiškų verslui miestų kategorijoje.
Šiemet Panevėžys pasiekė rekordą – užėmė aukščiausias pozicijas per visą dalyvavimo reitinge istoriją. Jam atiteko trečioji vieta tiesioginių užsienio investicijų strategijos kategorijoje. Lietuvą šioje srityje lenkia tik Limerikas (Airija) ir Ventspilis (Latvija). Investicinio atsiperkamumo kategorijoje Aukštaitijos miestas taip pat pelnė trečiąją vietą. Aukštesnėse pozicijose – tik Leskovacas (Serbija) ir Dilovasi (Turkija).
Panevėžio stiprybė – bendradarbiavimas
Panevėžio plėtros agentūros „Panevėžys NOW“ vadovė Monika Miniotaitė sako, kad viena iš įsiliejimo į ateities miestų reitingą priežasčių yra išgrynintas miesto identitetas, aiški strateginės plėtros kryptis ir detalus planas jai įgyvendinti. Anot direktorės, miesto verslo aplinka įkvepia ją pristatyti, kalbėti apie laimėjimus, todėl Panevėžys vis dažniau pastebimas ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos kontekste.
„Vienas iš Panevėžio išskirtinumų – vientisas čia įsikūrusių verslų ir sėkmės siekiančių bendruomenių tinklas. Kompaktiškas miesto dydis skatinta burtis įvairių sričių atstovus: verslo lyderius ir pedagogus, menininkus ir mokslininkus, politikos formuotojus ir inovatorius. Kūrybiški ir veržlūs žmonės sukuria ritmingą veiklos pulsą, drauge imasi strateginius miesto tikslus padedančių įgyvendinti iniciatyvų. Taigi bendradarbiavimas ir žvilgsnis ta pačia kryptimi turi įtakos Panevėžio, kaip labai potencialaus miesto, įvaizdžiui. „Financial Times“ ekspertų išvados patvirtina mūsų poziciją ir motyvuoja toliau jos siekti“, – sako M. Miniotaitė.
Vienas iš bendradarbiavimo pavyzdžių – augantis įmonių, naudojančių mieste pagamintus įrangos komponentus ar sukurtus inžinerinius sprendimus, skaičius. Galimybė juos įsigyti tame pačiame mieste suteikia išskirtinio verslų pranašumo, nes taip mažėja logistikos išlaidos ir anglies pėdsakas. Tokios verslo aplinkos sąlygos sukuria terpę sukurti robotikos ir automatizavimo sprendimų, guminių ir plastikinių produktų gamybos, medienos apdirbimo įmonių tinklą.
Bendradarbiauja ne tik įmonės, bet verslo ir neformaliojo švietimo įstaigos. Unikalias elektrotechnines sistemas laivams ir pramonei gaminanti estų kapitalo įmonė HARJU ELEKTER stebėdama Panevėžio švietimo centro padalinių „RoboLabas“ ir STEAM atviros prieigos centro veiklą, teigiamą įtaką jaunosios kartos inžinerinių kompetencijų ugdymui, padovanojo kompiuterių klasę, inžinerinę 3D dizaino programinę įrangą „Solid Edge“ ir mokymus.
Partnerystė augina miesto potencialą, todėl kiekviena iniciatyva čia skatinama ir apdovanojama. Nuo 2022 m. Panevėžio plėtros agentūra kasmet organizuoja „#PanevėžysJungiasi“ apdovanojimus. Visus metus stebimi skirtingų sektorių sintezių atstovai metų pabaigoje įvertinami už bendradarbiavimo iniciatyvas. Jau dvejus metus sėkmingas renginys tampa tradicija ir dar didesniu stimulu ieškoti jungčių.
Gamybos įmonių ir LEZ plėtra
Bendradarbiavimas, miesto identitetas, kuris formuojasi, ir aiški strateginė plėtros kryptis padeda Panevėžiui įtvirtinti investicinį patrauklumą. Jį pabrėžia ne tik gautas „FDi Intelligence“ ekspertų įvertinimas, nauji miesto partneriai-investuotojai, bet ir Panevėžyje įsikūrusių įmonių plėtra. Pastebima, kad jos planuoja ir įgyvendina gamybos augimą, imasi darbo apimtis ir našumą gerinančių sprendimų.
Štai, UAB „Bioenergy“, viena didžiausių Šiaurės Europoje inovatyvių biotechnologijų įmonių, Panevėžyje investavo beveik 870 tūkst. eurų, kuriuos skyrė savo gamybiniams pajėgumams didinti, naujai bioprocesų ir biokontrolės tyrimų laboratorijai steigti.
Mieste įsikūrusios bendrovės taip pat auga ir investuoja į modernias bei inovatyvias gamyklas Panevėžio laisvosios ekonomikos zonoje (LEZ). Joje neseniai įsikūrė įmonės: UAB „Tin Cap“, UAB „AR Maistas“, UAB „Arginta Engineering“ ir UAB „AQ Wiring Systems“.
Tiesa, kabelių pynių ir elektromechaninių sistemų gamintoja „AQ Wiring Systems“ per ganėtinai trumpą laiką tapo viena didžiausių Panevėžio regiono darbdavių – dabar joje yra per 1 400 darbuotojų. Įmonė stiebiasi taip greitai, kad gamybą perkėlė į naują pastatą LEZ ir dar papildomai išsinuomojo patalpas mieste. Tokiems laimėjimams, anot įmonės direktoriaus Nerijaus Olšausko, įtakos turėjo lanksčios Panevėžio verslo sąlygos, patogi infrastruktūra ir bendradarbiauti linkę partneriai.
Plėtros perspektyvos mieste išpildomos investuojant ir į svarios logistinės reikšmės senosios Panevėžio pramonės milžinų pastatus. Pavyzdžiui, rekonstruotas AB „Ekrano“ pastatas transformuotas į modernų 40 tūkst. kv. m logistikos centrą „1962“. Jame klientams siūlomos prekių priėmimo, saugojimo, išdavimo, išsiuntimo su kurjerių tarnybomis ir kt. paslaugos.
Iškilus naujoms gamykloms ir investavus į senas, Panevėžyje susidarė stiprus pramonės įmonių tinklas. Per pastaruosius metus jis taip intensyviai kūrėsi, kad jau užpildė visą LEZ teritoriją ir beveik neliko laisvų subnuomos plotų. Stengiantis nestabdyti miesto plėtros, jau pirmuoju etapu planuojama regione įkurti naują 100 ha LEZ teritoriją.
Tikima, kad tokio sprendimo paklausai įtakos turės ir geležinkelio infrastruktūros „Rail Baltica“ projektas. Panevėžys taps transeuropinio traukinių tinklo dalimi, o tai reiškia – ir logistinių bei pramonės poreikių išpildymo kryptimi.
