Naujausia pinigų plovimo istorija, kurios metu iš Rusijos galėjo būti išplauta apie 22 mlrd. JAV dolerių, neturės didelės neigiamos įtakos Lietuvos finansų sektoriaus patikimumui, nes šalies bankų vaidmuo joje buvo sąlyginai nedidelis, teigia BNS kalbinti ekspertai.

Tačiau, anot jų, naujai paaiškėję faktai dar kartą patvirtina, kad dėmesio pinigų plovimo prevencijai niekada nebus per daug. Savo ruožtu Lietuvos bankas šią savaitę Rusijos pinigų plovimo istorijoje minimų komercinių bankų paprašė suteikti papildomų duomenų. „Gavę papildomą informaciją, ją analizuosime, vertinsime ir spręsime dėl tolesnių veiksmų. Kol nėra žinomos visos su paviešinta informacija susijusios aplinkybės, bet kokie komentarai būtų pernelyg ankstyvi“,– BNS sakė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis.

Lietuvos finansų sistemos patikimumas nenukentės

Pasak asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovo Kęstučio Kupšio, per Lietuvą išplautų Rusijos lėšų dalis nėra didelė, todėl ši istorija didelės neigiamos įtakos šalies bankų sistemos patikimumui neturės. „Epicentras visgi buvo ne Lietuvoje, o Estijoje ir kitose šalyse, todėl, sakyčiau, Lietuva čia kaip nors ypatingai neišsiskiria ir specifiškai lietuviški bankai neturėtų atrodyti labiau nuodėmingi nei tie patys Estijoje, Honkonge, Šveicarijoje ar kur kitur registruoti bankai. Todėl aš nematyčiau didelių grėsmių mūsų šalies ar bankininkystės sektoriaus reputacijai“,– BNS sakė K.Kupšys. Anot jo, pasiteisinti galima ir tuo, kad ne patys bankai Lietuvoje sugalvojo šią pinigų plovimo schemą ir ją vykdė. „Tai buvo organizuotų nusikaltėlių tinklas, jie naudojosi mūsų šalies finansine infrastruktūra, taip pat kaip jie sėkmingai naudojosi ir daugelio kitų šalių, turinčių net geresnius bankininkystės priežiūros mechanizmus nei Lietuvoje, infrastruktūra“,– pabrėžė K.Kupšys. Pasak Lietuvos bankų asociacijos prezidento Stasio Kropo, apie galimą Rusijos pinigų plovimą per Lietuvos bankus anksčiau nebuvo žinoma, todėl paaiškėjusi informacija tapo nemaloniu netikėtumu.

Apie galimą Rusijos pinigų plovimą per Lietuvos bankus anksčiau nebuvo žinoma, todėl paaiškėjusi informacija tapo nemaloniu netikėtumu.

„Bankų veiklą tikrina Lietuvos banko priežiūros tarnybos, informacija yra teikiama ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, todėl šios naujienos buvo tam tikras siurprizas. Labai blogai, kad mūsų bankai tame dalyvavo, kad nesuveikė jų vidinės procedūros, gal ir vadovybė netinkamai elgėsi, tuo suinteresuota buvo. Čia kalbu apie „Snoro“ ir Ūkio bankus ir su jais susijusius verslus iš Rytų, kurie yra pakankamai rizikingi ir kartais sugeba įvairiais būdais plėstis. Nenuostabu, kad dabar prieš „Snoro“ ir Ūkio banko vadovus vyksta teisiniai procesai“,– BNS sakė S.Kropas. S.Kropas: „Bankų veiklą tikrina Lietuvos banko priežiūros tarnybos, informacija yra teikiama ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, todėl šios naujienos buvo tam tikras siurprizas“. (BNS nuotr.) Jis sakė negalintis atsakyti, ar Lietuvos bankais šioje pinigų plovimo schemoje buvo paprasčiausiai pasinaudota, ar jie ir patys vaidino aktyvesnį vaidmenį. „Reikėtų detaliai peržiūrėti tas operacijas, tačiau dažniausiai būna tiesiog pasinaudojama. Pritrūksta registro, pritrūksta informacijos tikslios, kad pasitikrinti ir atlikti tuos visus kontrolės veiksmus. Kontrolės mechanizmai yra, tačiau nevisada jie veikia šimtu procentų, visuomet yra rizika“,– teigė S.Kropas.

Pinigų plovimo prevencijai dėmesio reikia daugiau

Tiek S.Kropas, tiek K.Kupšys tvirtino, jog komerciniai bankai ir priežiūros institucijos turi dar labiau sustiprinti pinigų plovimo prevencijos procedūras, kad panašios operacijos nepasikartotų ateityje. „Reikia, kad niekam nekiltų net mintis ar noras pabandyti vykdyti tokias operacijas per oficialiai veikiančias finansines institucijas. Tai daro labai didelę žalą, todėl jei mūsų kontrolės procedūros sudaro galimybę pasinaudoti kažkokiomis landelėmis, jas reikia būtinai šalinti. Mes suinteresuoti, kad tą darytų ir patys bankai, kad jie kartu su priežiūros tarnybomis ieškotų sprendimų, kad tokios operacijos nevyktų“,– pabrėžė S.Kropas. Tuo metu K.Kupšys skeptiškiau vertino pačių bankų galimybes užkirsti kelią pinigų plovimui – anot jo, čia daugiau galėtų nuveikti tiek Lietuvos bankas, tiek teisėsaugos institucijos. „Privalome pasidaryti išvadas ateičiai, kad netaptume nešvarių pinigų prieglauda. Tačiau aš turiu čia rimtų abejonių, nes bankininkai yra tokie patys, kaip ir visi verslūs, komerciškai aktyvūs žmonės, pasitaiko visokių etinių standartų. Todėl iliuzijų apie ypatingą etiškumą nereikia turėti, reikia galvoti, kaip mažinti rizikas, mažinti panašių sandorių patrauklumą“,– teigė K.Kupšys. Anot jo, viena geriausių užkardų sunkiam sukčiavimui yra realių bausmių taikymas pažeidėjams. „Jei finansinės piramidės sumanytojas žinos, kad jo kaip JAV gali laukti 150 metų kalėjimo bausmę, tai, matyt, gerokai sumažins apetitą užsiimti tokiomis veiklomis. Naujienos apie realias bausmes, konfiskuotus milijardinius turtus tampa gera pamoka daugeliui jaunų žmonių, kurie renkasi sąžiningą, o ne nusikaltėlišką gyvenimo būdą“,– aiškino K.Kupšys.

LB: pinigų plovimo prevencijos sistema atitinka tarptautinius standartus

Pasak V.Valvionio, Lietuvoje sukurta ir veikia tarptautinius standartus atitinkanti pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos sistema, kurios centrine ašimi galima pavadinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT). „Šioje sistemoje dalyvauja ir centrinis bankas, atsakingas už finansų sektoriaus priežiūrą ir skiriantis didelį dėmesį pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos sričiai. Žinoma, kova su finansiniais nusikaltimais ir prevencinių priemonių užtikrinimas yra judantis taikinys. Todėl tiek teisėsauga, tiek mes vykdydami priežiūrą nuolat sekame situaciją ir teikiame siūlymus, kaip sistemą tobulinti“,– BNS tvirtino V.Valvonis. Anot jo, finansų įstaigos yra įpareigotos pateikti FNTT informaciją ir apie įtartinas pinigines operacijas. Be to, FNTT taip pat privalo būti informuojama apie visas ne mažesnės kaip 15 tūkst. eurų vertės operacijas grynaisiais pinigais. Tuo metu Lietuvos bankas atlieka tiek finansų įstaigų veiklos patikrinimą vietoje, tiek dokumentinę priežiūrą. „Vykdome ir specialius tyrimus, iš kurių paminėtini pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos, susijusios su grynaisiais pinigais, valdymo vertinimas bankuose, mokėjimo įstaigų rizikingumo vertinimas, bankų palaikomų dalykinių santykių apimčių su klientais iš tikslinių teritorijų analizė ir kitus“,– aiškino V.Valvonis. Jis pabrėžė, kad Lietuvos bankas aktyviai bendradarbiauja su FNTT, o prireikus – su kitomis šalies institucijomis. „Visais atvejais, kai nustatome operacinių rizikų, finansų įstaigoms nurodome pašalinti trūkumus, kad būtų užkirstas kelias galimiems pažeidimams“,– teigė V.Valvonis.

Daugiau aiškumo įneš nauji pinigų plovimo prevencijos reikalavimai

Pasak S.Kropo, Lietuvoje iki birželio turėtų įsigalioti nauja Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo redakcija, į kurią perkeliami griežtesni naujos Europos Sąjungos Pinigų plovimo prevencijos direktyvos reikalavimai. „Tikimės, kad atsiras naudos gavėjų registras, kuriame galėtume pasitikrinti tikruosius naudos gavėjus, turinčius bent 10 proc. akcijų vienoje ar kitoje įmonėje, tikimės, atsiras ir registras politikoje dalyvaujančių asmenų, kurie taip pat gali būti labiau linkęs į korupcines ar mažiau skaidrias operacijas. Yra numatyta ir kitų griežtesnių arba naujų reikalavimų“,– BNS sakė LBA vadovas. Anot V.Valvonio, tiek Lietuvos bankas, tiek teisėsaugos institucijos nuolat seka situaciją ir teikia siūlymus, kaip tobulinti pinigų plovimo prevencijos sistemą. „Papildomai, 2018 metų pavasarį numatomas Lietuvos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos sistemos atitikties tarptautiniams pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos standartams vertinimas, kurį atliks Europos Tarybos Moneyval komiteto ekspertai“,– nurodė V.Valvonis. S.Kropo teigimu, bankai neišvengiamai turės griežtinti kovą su pinigų plovimu, nes neužtikrinus geros ir skaidrios tvarkos, Lietuvos finansų sistema praras tarptautinius partnerius. „Bankams tai yra išgyvenimo reikalas, nekyla net klausimas daryti ar nedaryti. Tarptautiniu mastu dabar nėra jokio kompromiso tokiems dalykams, jie netoleruojami. Todėl mes tą būtinai turime padaryti, tai iš tikrųjų skaidrins tiek ekonominius santykius pačioje Lietuvoje, tiek Lietuvos, kaip patikimos partnerės, įvaizdį. Veikiame globalioje erdvėje ir jei kyla kokių nors įtarimų, kad pas mus galima kažkaip praplauti pinigus, rimtesnės institucijos tiesiog nepradės ryšių, jiems mūsų teritorija ir verslas bus neįdomūs“,– tvirtino S.Kropas. Tačiau, anot jo, pinigų plovimo grėsmė nėra ta priežastis, dėl kurios Lietuvos ir visų Baltijos šalių finansų rinkos pastaruoju metu sulaukia mažesnio didelių tarptautinių finansų institucijų dėmesio. S.Kropo teigimu, pavyzdžiui, Estija yra patraukliausių finansinių centrų 50-uke ir Vidurio bei Rytų Europoje vertinama panašiai kaip Varšuva, nedaug nuo jų atsilieka ir Ryga.

Pinigų plovimo grėsmė nėra ta priežastis, dėl kurios Lietuvos ir visų Baltijos šalių finansų rinkos pastaruoju metu sulaukia mažesnio didelių tarptautinių finansų institucijų dėmesio.

„Lietuvos šiame sąraše nėra, bet pinigų plovimo rizikos prasme dabar mes esame šiek tiek geresnėje situacijoje. Todėl yra tam tikras kai kurių finansų institucijų interesas čia (Baltijos šalyse – BNS) turėti verslą, tačiau reikalavimai bankų veiklai griežtėja, dėmesys pinigų plovimui yra padidintas. Tai susiję su saugumu įvairiose pasaulio vietose, nes verslas yra globalus. Tie bankai, kurie negali pas mus ateiti, jie turi korespondentinius santykius ir per juos gali vykdyti klientų aptarnavimą, o iš kitos pusės teikti paslaugas ir mūsų bankams“,– aiškino S.Kropas. Jis pabrėžė, kad turimus korespondentinius santykius su užsienio finansų institucijomis būtina išsaugoti. „Blogiausia, kai dėl rizikos atsisakoma vykdyti korespondentinius santykius. Tai yra tiesiog ryšių nutraukimas, kurio nemato nei verslas, nei visuomenė, nei politikai. Kartais ir reguliuotojas nelabai supranta, ką reiškia supaprastintas ar palengvintas reguliavimas vienai ar kitai verslo sričiai. Todėl, manau, ir fintech institucijų pritraukimas į Lietuvą neturėtų būti susijęs su kažkokiu palengvintu reguliavimu. Tą reikia siekti su efektyvesnėmis, greitesnėmis ir skaidresnėmis procedūromis, o ne, pavyzdžiui, su supaprastintais indentifikavimo reikalavimais. Tokie dalykai dabar iš esmės neveikia“,– sakė S.Kropas.

Bankų veiklos skaidrinimui – speciali programa

S.Kupšio teigimu, Lietuvos bankas, siekdamas didinti šalies finansų sektoriaus skaidrumą, galėtų inicijuoti specialią programą, kai bankai galėtų „išpirkti savo nuodėmes“. Anot jo, JAV panašią programą „The Swiss Bank Program“ 2013 metais taikė Šveicarijos bankams. „Daugumoje tai buvo nedideli privatūs bankai, jiems buvo suteikta galimybė prisipažinti, sumokėti baudas ir taip išvengė didelių problemų ir bet kokių įtarinėjimų ateityje. Galbūt reikėtų ir mums pagalvoti apie panašias priemones, kurios didintų skaidrumą ir skatintų sąžiningumą bankininkystės sektoriuje. Galbūt mūsų bankininkystės sektorius jau yra pribrendęs, kad galėtų pats atverti savo žaizdas, jas išsivalyti ir tapti švaresniu nei iki tol“,– svarstė K.Kupšys. Anot jo, teoriškai tokia programa galėtų būti vykdoma ir visos ES arba bent jau euro zonos mastu, tačiau tam stokojama pakankamai stipraus europinio reguliavimo. „Europos mastu gimstančios iniciatyvos, suteikti daugiau galių europinėms institucijoms, amžinai atsimuša į atskirų šalių nenorą tas galias suteikti. Tą matome ir visame vartotojų teisių gynimo spektre, ar tai būdų automobilių gamintojų taršos standartų pažeidimai, ar bankininkystė, ar energetika. Mes lyg ir tikimės, kad ES dėl bendros rinkos turėtų gauti ir didesnių teisių reguliuoti labiau pažeidžiamus sektorius, bet tuo pat metu nacionalinės vyriausybės nenori tų teisių iš savo rankų išleisti ir sako, kad jos susitvarkys pačios viduje“,– BNS sakė K.Kupšys. Pasak jo, ES padėtis dabar yra pakankamai įtempta, aktyviai diskutuojama dėl jos ateities raidos scenarijų, todėl neverta tikėtis, kad bent jau artimiausiu metu bendrijos institucijoms bus suteikta daugiau galių. „Žinoma, galime žiūrėti į ES institucijas, bet tuo pat metu turime nepamiršti, kad ir patys galime susitvarkyti savo kieme“,– pabrėžė K.Kupšys.

„Laundromat“ Lietuvos viešoje erdvėje sulaukia mažai dėmesio

Pasak komunikacijos agentūros „Bosanova“ vadovo Kristino Taukačiko, naujausias Rusijos pinigų plovimo skandalas Lietuvos viešoje erdvėje bent jau kol kas didesnio dėmesio nesulaukė, ši istorija mažai domina ir eilinius gyventojus. (Pixabay.com nuotr.) „Mažmeniniams klientams, kurie naudojasi kasdienėmis bankų paslaugomis, visos šios temos yra labai toli nuo jų gyvenimo realybės, todėl jos kažkaip ypatingai jų neveikia. Iš pateiktos informacijos neatrodo, kad vienas ar kitas bankas tapo silpnesnis, kyla pavojų bankuose laikomų lėšų saugumai, todėl žmonės tai neatrodo labai aktualu“,– BNS sakė K.Taukačikas. „Bankų pelnai, jų finansinė padėtis žmones domina kur kas labiau, jie gali reaguoti, daryti išvadas, kuris bankas yra stipresnis ar silpnesnis, priimti sprendimus dėl turimų lėšų laikymo ir panašiai“,– pridūrė jis. Tuo metu bankai, anot „Bosanovos“ vadovo, pasirinko, ko gero, saugiausią nekomunikavimo taktiką. „Kai yra tokia tema, vyksta teisėsaugos institucijų tyrimai, bankai yra suinteresuoti kuo mažiau viešumoje dalyvauti. Akivaizdu, kad ši tema nėra maloni, galimybių atrodyti gerai nėra,o ir žodžiai aplink yra baisūs – tai ir pinigų plovimas, pažeidimai, nusikaltėliai, didžiulės sumos, dar Rusija. Trumpai sakant, visa puokštė baisybių“,– teigė K.Taukačikas.

„Laundromat“ ir Lietuva – pagrindiniai skaičiai

Tarptautiniame tyrime „Laundromat“ dalyvaujantis portalas 15min.lt, kurį jis atliko kartu tiriamosios žurnalistikos centru „Organized Crime and Corruption Reporting Project“ (OCCRP), nepriklausomu Rusijos leidiniu „Novaja Gazeta“ bei dar 31 valstybėje dirbančiais žurnalistais, šia savaitę pranešė, kad Lietuvos bankuose per abejotinus teismų sprendimus ir sudėtingas bankines operacijas iš Rusijos galėjo būti išplauta maždaug 77 mln. JAV dolerių. Didžioji dalis pinigų – 62 mln. JAV dolerių – galėjo atsidurti dabar jau žlugusio „Ūkio banko“ sąskaitose. Šiaulių banke iš pasaulinio masto pinigų plovimo schemos galėjo atsidurti 3,22 mln. JAV dolerių, Medicinos banke – 2,43 mln. JAV dolerių, Šiaulių banko valdomame buvusiame „Finastos“ banke – 1,88 mln. JAV dolerių, Latvijos „Citadele“ banko padalinyje Lietuvoje – 1,65 mln. eurų. Iš viso pasauliniu mastu rusiškos kilmės pinigų plovimo schemoje galėjo būti išplauta net 22 mlrd. JAV dolerių, o vien Estijoje – 1,58 mlrd. JAV dolerių, didžioji jų dalis teko „Danske Bank“ padaliniui. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.