FreepikFinansų ministerijai atnaujinus Ekonominės raidos scenarijų, šiais metais yra numatomas švelnus Lietuvos ekonomikos nusileidimas, kitąmet grįžtant prie ūkio augimo. Projektuojama, jog šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) susitrauks 0,4 proc., o sustiprėjus namų ūkių perkamajai galiai vidaus ir užsienio rinkose bei sustiprėjus užsienio paklausai kitais metais galima tikėtis ekonomikos atsigavimo.
2024 metais BVP galėtų augti 1,7 proc., o 2025–2026 metais paspartėti iki 2,9 proc. vidutiniškai per metus.
Ministerijos teigimu, nors lėtėjant ekonominiam aktyvumui įtampa darbo rinkoje šiek tiek atslūgo, šiais metais ženklaus nedarbo padidėjimo nesitikima. Numatoma, kad užimtų gyventojų skaičiaus pokytis šiemet sudarys 0,0 proc., o nedarbo lygis sieks 6,9 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais atsigaunant ekonominiam aktyvumui nedarbo lygis ims mažėti ir 2024 metais sudarys 6,6 proc., 2025 metais – 6,4 proc., o 2026 metais – 6,3 proc.
Scenarijuje projektuojama, jog šiemet darbo užmokesčio augimas sieks 12,1 proc. Ateinančiais metais tikėtinas kiek nuosaikesnis atlyginimų augimo tempas, kuris galėtų siekti 6,5 proc., o 2025–2026 metais galėtų augti po 5 proc. per metus.
2023 metais vidutinė metinė infliacija, numatoma, sudarys 9 proc., o prie palankesnės nei pernai kainų raidos prisidės ne tik žemesnės energijos kainos, bet ir pasaulinių tiekimo grandinių normalizavimasis bei monetarinės politikos griežtinimas. 2024 metais toliau mažėjant infliaciniam spaudimui vidutinė metinė infliacija, tikėtina, sumažės iki 2,9 proc., o nuo 2025 metų infliacijos tempas turėtų dar labiau priartėti prie Europos Centrinio Banko 2 proc. Numatoma, kad vėlesniais vidutinio laikotarpio metais infliacija sieks 2,3–2,4 proc.
Scenarijuje teigiama, kad namų ūkių vartojimo išlaidos prekėms ir paslaugoms 2023 metais galėtų augti 0,3 proc. Vidutiniu laikotarpiu kainoms nebedarant tokio stipraus poveikio gyventojų perkamajai galiai, o pajamoms toliau augant, namų ūkių vartojimo išlaidos galėtų augti sparčiau, 2024–2026 metais vidutiniškai po 3,3 proc. per metus.
Šiemet investicijos Lietuvoje pirmąjį metų pusmetį augo 10,4 proc. Reikšmingai prie bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo (BPKF) pokyčio prisidėjo 13,9 proc. augusios investicijos į kitus pastatus ir statinius (4,4 p. p.), kurių raidai poveikį daro ir Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimas.
Numatoma, per visus 2023 metus išlaidos BPKF galėtų būti 7,5 proc. didesnės, palyginti su 2022 metais. Ateinančiais metais investicinį procesą šalyje, tikėtina, lėtins griežtėjančios monetarinės politikos įtaka – numatomas 3,5 proc. išlaidų BPFK augimas. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais, esant stabilesnei išorės aplinkai bei dėl pastaruoju metu sustiprėjusio poreikio didinti veiklos efektyvumą išlaidos BPFK formavimui galėtų augti po 5,4 proc. kiekvienais metais.
Scenarijuje numatoma, jog dėl monetarinės politikos pokyčių ir karo Ukrainoje sukeltų pasekmių globali paklausa eksportui iš Lietuvos šiemet bus prislopinta, o galimybės didinti eksporto apimtis priklausys nuo eksportuojančių įmonių lankstumo ir galimybių investuoti į technologinę pažangą ir produktyvumą didinančias priemones.
Projektuojama, kad 2023 metais Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto (palyginamosiomis kainomis) metinis pokytis sudarys – 4,5 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais, atsigavus užsienio paklausai, tikėtinas vidutiniškai 4,5 proc. eksporto augimas per metus.
Karo Ukrainoje eskalacija ir tiekimo grandinių trikdžiai, pernelyg stiprus monetarinės politikos sugriežtinimas, spartesnis energijos ir kitų žaliavų, maisto kainų augimas, mažiau palanki euro zonos ir globalios ekonomikos raida, svyravimai pasaulio finansų rinkose, visuomenės senėjimas ir darbuotojų trūkumas, nauji COVID-19 viruso protrūkiai – neigiamos rizikos veiksniai, dėl kurių šiame scenarijuje numatytų pagrindinių rodiklių įverčiai gali keistis.
Taip pat egzistuoja ir teigiamos rizikos – tai stipresnė vidaus ir užsienio paklausa, ekonominį augimą skatinanti fiskalinė politika, efektyvus „Naujos kartos Lietuva“ plano ir kitų ES lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimas, geresnės demografinės tendencijos ir kvalifikuotų darbuotojų imigracija, spartesnis perėjimas prie žaliosios energetikos.
