Meniu
Prenumerata

penktadienis, kovo 1 d.


TABAKO PRAMONĖ
G. Baker: „Pasaulis be cigarečių dūmų yra įmanomas“
Evaldas Labanauskas

Mokslinis požiūris, merginų skatinimas siekti karjeros „vyriškose“ srityse, priklausomybių anatomija ir svajonė apie pasaulį be cigarečių dūmų – šias temas IQ korespondentas Briuselyje Evaldas Labanauskas aptarė su „Philip Morris International“ (PMI) viceprezidente Gizelle Baker.

Esate Pietų Karolinos medicinos universiteto Biometrijos ir epidemiologijos mokslų daktarė, prieš tai Oregono valstybiniame universitete įgijote biologijos bakalauro laipsnį. Kodėl pasirinkote STEM (gamtos mokslai, technologijos, inžinerija ir matematika) kryptį? Ir ar dėl to nesigailėjote?

– Pasirinkau STEM, nes man labai patinka mokslas, tikriausiai todėl, kad mokslinį metodą laikau labiau mąstymo būdu. Mokslas – tai pastebėti problemą ar ką nors, ko nesupranti, tada sistemingai dirbti, kad išspręstumei problemą. Tai nepaprastai įdomu. Esu tikra, kad žmonės nėra vienalyčiai, todėl ir karjera neturi būti vienalytė.

Ar gailiuosi dėl savo diplomo pasirinkimo? Visiškai ne, nes supratau, kad tvirti moksliniai pagrindai atvėrė akis į mane supantį pasaulį, suteikė daugiau galimybių mokytis ir siekti karjeros. Tiesą sakant, tai padėjo tobulinti įgūdžius problemoms spręsti, leido sėkmingai dirbti ir tobulėti, daryti karjerą tiek dirbant mokslinį darbą, tiek žengiant į su mokslu nesusijusias sritis. Ir žvelgdama į tai, kur esu dabar, turiu pasakyti, kad esu visiškai patenkinta profesine veikla, o asmeniškai jaučiu, kad prisidedu prie visuomenės gerovės. Tai tikrai motyvuoja.

– Kas jums labiausiai patinka jūsų dabartiniame darbe, būnant didžiulės tarptautinės korporacijos PMI viceprezidente, atsakinga už pasaulinę mokslinę veiklą?

– Kad galiu dalytis mokslu su kitais. Beveik nieko nėra maloniau, nei žinoti, kad dalijiesi su žmonėmis žiniomis ir faktais, mokai kitus ko nors naujo.

Kartu kiekvieną dieną atsiranda galimybė bendrauti su žmonėmis, kurių kiekvienas žino ką nors, ko aš nežinau. Tai reiškia, kad kiekvienas pokalbis verčia mane suabejoti dalykais, kuriuos laikiau teisingais, ir suteikia galimybę mokytis, tobulėti tiek asmeniškai, tiek profesiškai. O mokymasis tikriausiai yra vienintelis dalykas, kuris teikia didesnį pasitenkinimą, nei galimybė mokyti kitą žmogų.

Visus skatinčiau imtis STEM, nes tai mokslinis metodas ir mąstymo būdas, kuris, mano manymu, gali padėti žmonėms kasdien spręsti juos supančius klausimus ir problemas.

– Viename interviu skatinote mergaites rinktis STEM. Kaip manote, ar jūsų, kaip STEM mokslininkės, požiūris į kasdienius dalykus, iššūkius ir sprendimus yra kitoks?

– Taip, tikrai taip. Visus skatinčiau rinktis STEM, nes tai mokslinis metodas ir mąstymo būdas, kuris, mano nuomone, gali padėti žmonėms spręsti kasdienius klausimus ir problemas.

Ypač skatinu tai daryti mergaites daugiausia dėl to, kad turime įveikti lyčių barjerus. Jei tyrinėjate STEM disciplinas ir jos jums netinka, tokį sprendimą turite priimti patys, tačiau, jei jų nestudijuojate dėl tam tikrų visuomenės normų, tuomet galite praleisti tai, kas jums gali patikti ir kuo galite išsiskirti. Tai yra blogai ne tik jums, bet ir mokslui bei visuomenei.

– Esate viena PMI aukščiausių vadovių. Ar sunku daryti karjerą kaip moteriai didelėse korporacijose?

– Tikrai turiu pasakyti, kad ne. Galbūt tai susiję su manimi, bet taip pat gali būti ir su įmone. PMI pasaulinės komunikacijos padalinyje mane kasdien supa moterys vadovės, visada jaučiau, kad turiu balsą, kad mano nuomonė išklausoma, ir tai yra svarbiausia, ko vyras ar moteris gali tikėtis.

Tačiau kartais asmeniniame gyvenime suprantu, kad man galbūt pasisekė labiau nei kitiems – kartą mano dukra paprašė ateiti į jos mokyklą ir pasakyti klasės draugams, kad aš tikrai esu mokslininkė, nes vaikai mokykloje netikėjo, kad „mama gali būti mokslininkė“. Tai mane paskatino skirti daugiau laiko kalbėtis su aplinkiniais vaikais ir iš tiesų būti STEM švietimo šalininke. Suprantu, kad matydami ir pažindami žmogų, kuris gyvena tokį gyvenimą, vaikai gali būti įgalinti daug labiau, nei vien pasakoti, kad tai įmanoma.

– Kaip mokslininkė ar rūkymą laikote liga, įpročiu ar dar kuo?

– Pats rūkymas yra labai sudėtingas elgesys, kurio, manau, negalima įsprausti į kokius nors rėmus. Yra priklausomybės aspektas, kuris panašesnis į ligą. Tikriausiai yra dalis, kurią sudaro įpročiai ar ritualai. Ieškoma naudos asmeniui (socialinės, jutiminės, pažintinės ir t. t.).

Kaip mokslininkė, kuri niekada nerūkė, negaliu kalbėti apie gyvenimo patirtį, tačiau atlikdama tyrimus šioje srityje supratau, kad rūkaliai, kurie ir toliau rūko, tai daro dėl skirtingų priežasčių. Tikriausiai joks metodas, joks naujas produktas neišnaikins rūkalių. Tačiau, kad rūkančių būtų kuo mažiau, turėsime suteikti rūkaliams įvairių galimybių, kad jie galėtų rasti produktą ar produktų derinį, mažiau kenkiantį už cigaretes.

Kokie yra pagrindiniai priklausomybes sukeliantys veiksniai?

– Manau, kad visi norėtume, jog priklausomybės būtų lengvai nugalimos. Ne tik rūkymo, bet ir bet kurios kitos. Tačiau tiesa ta, kad priklausomybės yra sudėtingos. Taip, cigarečių dūmuose yra nikotino, kuris yra priklausomybę sukelianti medžiaga. Tačiau daugelis rūkalių yra priklausomi ne tik nuo nikotino. Kaip ką tik minėjau, yra socialiniai, jutiminiai, įpročio ir ritualo priklausomybės komponentai, dėl kurių sunku mesti rūkyti.

– Ar galite įsivaizduoti pasaulį be cigarečių? Kada tai galėtų įvykti?

– Tikrai. Mūsų siekis – įtikinti visus, kurie kitu atveju toliau rūkytų, pakeisti cigaretes bedūmėmis alternatyvomis. Toks pokytis neįvyks per naktį. PMI prireikė visiškai pakeisti visą mūsų verslo modelį.

Manome, kad, tinkamai skatinant reguliavimo priemonėmis ir remiant visuomenei, tam tikrose šalyse cigarečių pardavimą galima nutraukti per 10–15 metų. Reguliavimo institucijos gali ryžtingai paspartinti pramonės pertvarką ir suaugusiųjų rūkalių perėjimą prie geresnių ir moksliškai pagrįstų produktų. PMI yra įsipareigojusi skaidriai bendradarbiauti su visomis suinteresuotosiomis šalimis, dalytis savo moksliniais tyrimais ir duomenimis, gautais po to, kai produktai jau pateikti į rinką.

Didžiausias iššūkis, su kuriuo bus susiduriama ateityje, kai nebeliks cigarečių, yra dezinformacija ir ideologinis pasipriešinimas. Norint užtikrinti ateitį be tabako dūmų, reikia skaidraus dialogo, pagrįsto protu ir mokslu.

Manome, kad, tinkamai skatinant reguliavimo priemonėmis ir remiant visuomenei, tam tikrose šalyse cigarečių pardavimą galima nutraukti per 10–15 metų.

– Ar dabar vykdoma ES ir kitų valstybių tabako kontrolės politika yra tinkamas kelias į pasaulį be cigarečių dūmų?

– Šiandien, nors daugėja prevencijos ir pastangų mesti rūkyti, cigarečių paklausa išlieka didelė. Pasaulyje yra daugiau nei 1 mlrd. rūkalių, ir, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, šis skaičius išliks toks pat 2025-aisiais. Lietuvoje, trečiųjų šalių duomenimis, šiandien rūko kas ketvirtas suaugusysis.

Tabako kontrolės politika kurta tais laikais, kai bedūmių gaminių paprasčiausiai nebuvo. Reguliavimą reikia pritaikyti prie realybės, o realybė tokia, kad rūkantys žmonės turi teisę gauti prieigą prie geresnių alternatyvų nei cigaretės ir prie informacijos apie jas. Manau, kad į veiksmingą ir į žmogų orientuotą politiką turėtų būti įtrauktas šis aspektas, papildantis esamas prevencijos ir pagalbos metant rūkyti priemones..

Šiandien daugelis vyriausybių, įskaitant JAV, Jungtinę Karalystę, Italiją ir Graikiją, pakeitė senus įstatymus, kad įdiegtų naujas sistemas, labiau pritaikytas bedūmiams produktams. Vis daugiau šalių taip pat įveda reglamentavimą informuoti apie mokslu pagrįstą mažesnę riziką suaugusiems rūkantiesiems. Ir tai labai džiugina.

– Praeityje tabako bendrovės buvo pagarsėjusios „nešvariais žaidimais“. Kodėl dabar turėtume tikėti jų nuoširdumu ir naujų produktų tyrimais?

– Suprantu skepticizmą dėl mūsų istorijos, tačiau negalime aukoti mokslo ir inovacijų teikiamų galimybių dėl ideologijos ar išankstinių nuostatų, neparemtų faktais.

Diskusijos dėl naujų nikotino produktų toli gražu neapsiriboja vien mūsų įmone. Ir šiandien negalime ignoruoti fakto, kad vis daugiau ekspertų ir valstybės institucijų pripažįsta mokslo ir technologinių naujovių sukurtų produktų naudą visuomenės sveikatai. Kaip mokslininkė vargu ar tikiu, kad kas nors, kas yra informuotas, gali abejoti, jog bedūmės alternatyvos nėra geresnės už rūkymą.

Kalbant apie PMI, kaip minėjau, esame vienintelė tabako bendrovė, kurios tikslas sukurti pasaulį be cigarečių dūmų. Mūsų organizacijoje yra daugiau kaip 930 mokslinių tyrimų ir plėtros darbuotojų, įskaitant tokius mokslininkus kaip aš. 2020 m. 99 proc. mūsų mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidų jau buvo skirta bedūmiams gaminiams, o šiandien daugiau kaip 30 proc. mūsų grynųjų pajamų jau gaunama iš bedūmių gaminių. Mūsų tyrimai yra vieši, skaidrūs ir mes neabejotinai skatiname nepriklausomą mūsų tyrimų bei produktų patikrinimą. Manau, kad šie veiksmai kalba garsiau nei žodžiai.

Jei PMI siekia pasaulio be cigarečių, kaip tuomet su įmonės pelnu? Juk kiekvienas verslas siekia pelno?

– Mes tolstame nuo cigarečių transformuodamiesi į bedūmius gaminius, taip pat plėsdamiesi į gyvybės mokslų ir sveikatingumo erdvę. Tai reiškia, kad aktyviai kuriame ir plėtojame portfelį, kuris gyvuos dar ilgai po to, kai nebeliks cigarečių – pelnas bus toli gražu ne iš cigarečių. Kai kuriose rinkose (pavyzdžiui, Japonijoje) jau dabar didžiąją dalį pelno gauname iš bedūmių produktų... Ir tikrai laukiu dienos, kai galėsiu atsakyti į šį klausimą vardydama šalis, kuriose visai nebegauname pelno iš cigarečių – štai kur mes einame.

– Paskutinis klausimas ar rekomenduotumėte PMI kaitinimo gaminį labai artimam žmogui, jei jis yra intensyvus rūkalius?

– Be jokių dvejonių. Mano žinia aplinkiniams žmonėms yra lygiai tokia pati, kokią mes sakome pasauliui, ir ji labai paprasta. Jei nerūkote, nepradėkite rūkyti. Jei rūkote, meskite rūkyti. Jei nemetate, pakeiskite tai į šiandien egzistuojančią geresnę alternatyvą.

G. Baker

BEREKLAMOS:

2023 03 01 06:45
Spausdinti