Žygimantas Gedvila/BNSNaująja telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“ vadove paskirta Giedrė Kaminskaitė-Salters sako, kad net ir mažėjant energijos kainoms išaugę jos kaštai išliks iššūkiu tiek įmonei, tiek visam telekomunikacijų sektoriui.
„Tikrai neturėčiau iliuzijų, kad tai (aukštos energijos kainos – BNS) yra jau praeitis. Manau, kad tai kaip tik vis dar yra didelė rizika ir ji ilgai išliks“, – interviu BNS sakė nuo kovo 1 dienos „Telia Lietuvai“ pradėsianti vadovauti G. Kaminskaitė-Salters.
„Tačiau žiūrint optimistiškiau, manau, kad tiek „Telia“, kaip įmonei, tiek Lietuvai, kaip valstybei, tai yra nepaprastai gera galimybė padaryti lūžį – pereiti vien tik prie atsinaujinančių energijos šaltinių, dar labiau sustiprinti savo energetinę nepriklausomybę. Aš į tai (aukštas energijos kainas – BNS) žiūriu kaip ir į galimybę, tačiau tai išliks iššūkis“, – sakė G. Kaminskaitė-Salters.
Būsimoji „Telia Lietuvos“ vadovė sako, kad 5 G mobiliojo ryšio proveržis jau įvyko – Lietuva turi vieną sparčiausių ir geriausių 5 G tinklų Europoje ir pasaulyje. Ji, be to, yra įsitikinusi, kad „Telia Lietuva“ bus pirmoji, įdiegsianti 6 G ryšį, kai tam ateis laikas.
– Nuo kovo 1 dienos pradėsite vadovauti „Telia Lietuvai“, šiose pareigose pakeisite 4,5 metų įmonei vadovavusį Daną Strombergą. Ar bendrovės valdyba ir akcininkai jums iškėlė konkrečius tikslus, uždavinius ir lūkesčius?
– Mano lūkesčiai ir tikslai yra labai aiškūs – ir toliau tęsti „Telia Lietuvos“ strategiją, kuri buvo priimta 2018 metais ir kuri labai pasiteisino. Aš ją ir toliau įgyvendinsiu. Strategija yra labai aiški – būti pačiais geriausiais visame kame: nuo tinklo kokybės iki klientų aptarnavimo, mūsų siūlomų paslaugų paletės.
– Ar yra nustatyti kokie nors parametrai arba skaičiai, kurie leistų įvertinti buvimą geriausiais, ar tai tiesiog statistinis pirmavimas prieš konkurentus?
– Kai kur tai yra labai lengva išmatuoti. Pavyzdžiui, RRT (Ryšių reguliavimo tarnybos – BNS) duomenys visą laiką rodo, kad mūsų tinklo, taip pat ir 5 G ryšio, kokybė lenkia konkurentų. Kitur tą kokybę turbūt išmatuoti yra sunkiau – tai labiau kokybiniu vertinimu negu konkrečia statistika paremtas dalykas. Pavyzdžiui, tokiose srityse, kaip klientų aptarnavimas parduotuvėse, trečius metus iš eilės pagal „Dive“ tyrimus esame geriausi – du metus iš eilės buvome geriausi Lietuvoje, o pernai buvome geriausi tiek Lietuvoje, tiek visose Baltijos šalyse.
Daug kur galima pasiremti kokybiniais parametrais, kai kur kiekybiniais, tačiau manau, kad klientai balsuoja kojomis. Jei ir toliau matysime augančią klientų bazę, teigiamus jų NPS (angl. Net Promoter Score – klientų rekomendavimo indeksas – BNS) vertinimus, tai manau, žinosime, jog esame teisingame kelyje.
– Iš karto, kai buvote paskirta „Telia Lietuvos“ vadove, teigėte, jog pagrindinis jūsų tikslas ir uždavinys bus skaitmenizacija. Paaiškinkite detaliau, ką reiškia skaitmenizacija telekomunikacijų srityje?
– Tai apima daug aspektų. Kalbėdama apie skaitmenizaciją turėjau galvoje tai, kas liečia mūsų klientą. Kaip matome iš Vakarų Europos ir Skandinavijos pavyzdžių, kuo toliau mes žengsime, tuo klientas labiau sieks save aptarnauti neišeidamas iš namų. Čia turima omenyje ne tik tai, kad klientas išsirenka telefoną, jį apžiūri 360 laipsnių kampu, nusiperka per e-shopą (elektroninę parduotuvę – BNS) ir jam jis atsiunčiamas, bet ir viskas nuo, pavyzdžiui, inžinieriaus paslaugų užsisakymo, jo maršruto sekimo, atvykimo laiko ir jo pakeitimo – viskas, ką galima padaryti online.
Viena dalis yra tai, kas susiję su mūsų klientu, bet ir įmonės viduje mes turime kuo daugiau skaitmeninti, paprastinti, robotizuoti mūsų visas interakcijas tam, kad būtume kuo greitesni, lankstesni ir kartu galėtume šias naudas perduoti klientui.
– Ar siekis, kad klientas paslaugas gautų neišeidamas iš namų reiškia, kad vykstant skaitmenizacijai ateityje gali sumažėti fizinių klientų aptarnavimo salonų skaičius?
– Jeigu pažiūrėsime į Skandinavijos šalis, tikrai matysime, kad ten skaitmenizacija yra pažengusi tiek, kad ji virsta fizinių kanalų mažinimu. Lietuvoje šios tendencijos mes nepastebime. Lygindami klientų srautus mūsų parduotuvėse bei skambučių srautus centruose su prieškovidiniais, matome, kad jie yra netgi išaugę. Todėl sakyčiau, kad Lietuvoje mes judame į mišrų modelį – parduotuvės liks labai svarbios, kadangi mūsų vartotojas vis dar yra nepasisotinęs pirkimu ir apsilankymu jose kaip tam tikra laisvalaikio praleidimo forma, tačiau kartu bus ir tas klientų segmentas, kuris norės būti skaitmenizuotoje erdvėje.
Bet kokiu atveju, manau, kad turime sekti rinkos tendencijas, matyti mūsų parduotuvių apkrovas ir atitinkamai priimti sprendimus. Tačiau kol kas neturime jokių planų mažinti fizinių parduotuvių skaičiaus.
– O didinti?
– Viskas priklausys nuo mūsų demografinių tendencijų. Dabar mes turime labai aiškius parametrus, pagal kuriuos išlaikome parduotuves, kurios visada yra atsiperkančios ir garantuoja prieinamumą klientui, kad jam nereikėtų toli vykti iki artimiausio taško. Jeigu matysime žmonių grįžimą į regionus, reemigraciją, naujus traukos centrus, tuomet tikrai taip (didinsime – BNS). Mes visada sekame mūsų klientą ir esame ten, kur jam reikia, kad mes būtume.
– Minėjote, kad jūsų tikslas yra toliau tęsti tai, kas numatyta 2018 metais priimtoje bendrovės strategijoje – tam tikra prasme tęsti savo pirmtako darbus. Tačiau ar jūs pati turite savo idėjų ar planų, kuriuos norėtumėte įgyvendinti tapusi „Telia Lietuvos“ vadove?
– Tikrai turiu. Turbūt ne apie visus galiu pasakoti, tačiau kai ką norėčiau akcentuoti. Apie skaitmenizaciją mes jau kalbėjome. Taip pat matysime labai didelį augimą ir pokyti mūsų televizijos srityje. Matome, kad rudenį paleista mūsų platforma „Telia Play“ tikrai yra patraukli. Video on demand galimybė, kuomet klientas gali pasižiūrėti įrašą, kai jam patogu, o ne bėgti į linijinės televizijos transliaciją ar bandyti ją atsisukinėti, yra tikrai pasiteisinęs dalykas.
Taip pat vietinio turinio kūrimas – matome, kad mūsų „Medžioklės sezonas“ (realybės šou – BNS) ar serialas „Trolių ferma“ yra patrauklūs produktai mūsų klientams, todėl tikrai orientuosimės į tai ir čia matysime didesnių pokyčių.
Taip pat manau, kad 5 G ryšys atveria labai plačias galimybes mūsų B2B (business-to-business – BNS) sektoriui. Apie IoT (daiktų interneto – BNS) galimybes taip pat turbūt gerai žinote – manau, kad neišvengiamai judėsime link šios paslaugos tiekimo. Tai, ką matys klientas, tikrai turėtų džiuginti ir turėtų atrodyti patrauklu.
– Pakalbėkime apie 5 G ryšį ir pernai įvykusius jo dažnių aukcionus. Rugpjūtį 5 G dažnių aukcione už 7 mln. eurų „Telia Lietuva“ įsigijo 100 megahercų (MHz) radijo dažnių bloką 3500 ̶ 3600 MHz, vėliau už 23 mln. eurų įsigyjo 2x10 MHz pločio 700 MHz radijo dažnių bloką. Už abu blokus „Telia Lietuva“ sumokėjo gerokai daugiau nei aukcionuose dalyvavę jos konkurentai – „Bitė Lietuva“ ir „Tele2“. Kuo vertingesni „Telia Lietuvos“ įsigyti 5 G dažniai ir kokį pranašumą jie bendrovei suteikia 5 G rinkoje?
– „Telia“ apskritai į mūsų tinklą žiūri kaip į pačią didžiausią vertybę, kurią mes turime, ir atitinkamai dažniai yra tos didžiausios vertybės pagrindas – mūsų duona. „Telia“ visuomet moka už pačius geriausius, švariausius dažnius ir jeigu tai reiškia, kad mums reikia mokėti keletą kartų daugiau, tai mes tą ir darome.
– Kokia šiuo metu padėtis yra su 5 G ryšio diegimu ir plėtra Lietuvoje? Su kokiais iššūkiais gali susidurti „Telia Lietuva“?
– 5 G ryšio plėtra ir toliau vyksta. Manau, kad didžiausi iššūkiai buvo prieš 5 G ryšiui reikalingų dažnių aukcionus. Lietuvoje iš tiesų labai lėtai vyko visas tas procesas dėl geopolitinės priežasties. Dabar, kai dažniai pagaliau yra laimėti, „Telia Lietuva“ po keturių metų ruošimosi 5 G ryšį savo tinkle įjungė per vieną dieną – netgi per porą valandų. Dabar jis dengia 75 procentus Lietuvos teritorijos, pasiekia 85 procentus gyventojų. Iki vasaros mes ne tik tikimės, bet ir žinome, kad pabaigsime visą 5 G ryšio plėtrą ir tuomet dengsime 99 procentus Lietuvos.
Nežinau, ar tai susiję su 5 G ar apskritai su tinklu, bet didžiausias iššūkis yra energetinis – kiek energetinių resursų tai vartoja. Dabartinėje energetikos kainų krizėje tai stipriai atsiliepia, tačiau tai nestabdo jokių mūsų investicijų ir mes labai džiaugiamės savo pasiektais rezultatais.
– Ar šiandien įgyvendinant 5 G ryšio plėtrą viskas yra tik telekomunikacijų bendrovių rankose, ar dar liko neišspręstų problemų iš valstybės institucijų pusės, kurios galėtų trukdyti šio ryšio plėtrai?
– Manau, kad tiek, kiek reikia mūsų klientams, viskas yra padaryta.
– Ar kalbant apie 5 G ryšio plėtrą proveržis jau įvyko, ar jis dar tik bus ateityje?
– Proveržis jau absoliučiai yra įvykęs. Dabar mes turime turbūt vieną iš sparčiausių ir geriausių 5 G tinklų Europoje ir vieną iš geriausių pasaulyje. Proveržis jau yra įvykęs, nes mes į tinklą galime pajungti jau 85 procentus. Žinoma, tam reikia turėti 5 G ryšį priimantį įrenginį ir atitinkamą planą, bet ta galimybė jau yra.
– 2020 metais tuometis „Telia Lietuvos“ vadovas Danas Strombergas teigė, jog bus pakeistos visos „Huawei“ 4G bazinės stotys į „Ericsson“. Tuo metu 2021 metų gruodį bendrovė informavo, jog per 2021 metus pakeitė beveik trečdalį – 450 – iš 4G ryšiui naudotų Kinijos gamintojos „Huawei“ bazinių stočių. Kokia situacija šiuo metu?
– Kaip 5 G ryšiu būsime padengę visą šalies teritoriją iki šių metų vasaros vidurio, lygiai tuo pačiu metu baigsis ir „Huawei“ stočių keitimas į „Ericsson“. Mes tai darome paraleliai, nes taip yra efektyviau, užuot du kartus lipus prie tos pačios stoties.
– Klausimas gal kiek ir ankstyvas, tačiau pasaulyje aptariamas – kada Lietuvoje galima tikėtis 6 G ryšio?
– 6 G ryšys tikrai bus, ir jis tikrai planuojamas ir yra vadinamojoje braižymo fazėje. Tačiau nemanau, kad tai yra artimiausios ateities klausimas. Manau, kad dar kokius aštuonis–dešimt metų mes koncentruosimės prie 5 G ryšio.
Tačiau dabar technologijos vystosi tokiu greičiu, kad nieko negali žinoti. Ką aš galiu garantuoti – „Telia Lietuva“ bus tikrai pirmoji, kuris paleis 6 G Lietuvoje, kai tam ateis laikas.
– Pernai Ryšių reguliavimo tarnyba atlikusi matavimus trijų rajonų savivaldybių teritorijose nustatė, jog kaimiškose vietovėse vidutinė interneto sparta atsilieka nuo didmiesčiuose ir pagrindiniuose automobilių keliuose pasiekiamos interneto spartos. Ar „Telia Lietuva“ čia įžvelgia problemą ir ar ketina kaip nors spręsti interneto spartos atotrūkį tarp regionų?
– Mums visada reikia žiūrėti, kad investicijos atsipirktų. Taip, kai kur interneto sparta mažesnė, bet ir vartotojų ten yra labai mažai. Tuomet, ar mums investuoti ten (į kaimiškas vietoves – BNS), ar ten, kur yra didžiulė apkrova, žmonės vartoja daugybę duomenų ir reikia, kad ryšys netrūkinėtų, gerai veiktų televizija. Todėl tai mes visada turime pasverti. Žinoma, kur matome kažkokią perspektyvą, ten mes ten ir būsime.
– Ar atslūgus koronaviruso pandemijai šiandien jau galima apibendrintai įvertinti jos poveikį „Telia Lietuvai“ bei visam telekomunikacijų sektoriui?
– Nors kovidas ir buvo pilnas iššūkių metas, manome, kad telekomunikacijų, IT ir visam technologijų sektoriui jis buvo nepaprastai naudingas. Pandemijos metu buvo labai sunku mūsų klientams, taip pat ir kai kuriems verslo klientams, ypač tiems, kurie yra priklausomi nuo darbo ofise, nuo srautų, judėjimo tarp valstybių ar pačiose valstybėse. Džiaugiamės, kad mes buvome šalia klientų ir jiems padėjome susitvarkyti su tuo laikotarpiu.
Kitas iššūkis buvo mūsų darbuotojų saugumas, kuomet visiems išsikrausčius iš biuro iškilo klausimas, ar kada nors dar į jį bus sugrįžta. Galime pasidžiaugti, kad darbuotojai į biurą grįžo ir tos problemos nebematome.
Kuo pandemija buvo naudinga – visi suprato gero ryšio svarbą. Puikiai atsimenu, kuomet per vieną naktį reikėjo išdalyti daugybę nešiojamų kompiuterių, kiek įmanoma padidinti interneto greitį, kuomet darbuotojų šeimose vaikai liko mokytis viename kambaryje, o patys darbuotojai dirbo kitame. Taip pat mes matėme 40 procentų išaugusius mūsų tarptautinius srautus, tačiau su tuo susitvarkėme. Ne per keletą mėnesių, o per savaitę sudaryti sąlygas dirbti iš namų reikėjo ir mūsų didžiųjų klientų darbuotojams. Visi Lietuvoje įvertino ryšio svarbą, mūsų ryšio kokybę.
Taip pat pamatėme, kaip mes greitai galime prisitaikyti tiek pardavimuose, tiek klientų aptarnavime. Uždarę visas parduotuves klientus sugebėjome aptarnauti tik online ir per skambučių centrus. Su pandemijos iššūkiu susitvarkėme ir esame tikrai patenkinti tuo, kur mes dabar esame.
Turbūt pastebėjote, kad pastaruosius du–tris metus mūsų pajamos pastoviai auga ir paskutiniai (2022 metai – BNS) tikrai buvo rekordiniai.
– O koks pandemijos atoslūgio poveikis bendrovei, kuomet žmonės grįžta į biurus ir nyksta socialinė distancija?
– Labai gerai atsimenu, kuomet pandemijos metu svarstėme apie tai, ar ji reiškia parduotuvių pabaigą, kuomet parduotuvės apskritai išnyks kaip fenomenas. Matome, kad absoliučiai taip neįvyko, o priešingai – srautai jose yra išaugę.
Visi grįžę į biurus toliau naudojasi mūsų paslaugomis, tik jau kitokiomis ir kitaip. Tačiau mūsų matomumas, naudojimasis mūsų paslaugomis nėra atslūgęs, taigi, po kovido nematome kažkokio pablogėjimo.
– Pernai verslas susidūrė su infliacija, energetikos krize, kuomet išaugo elektros kainos, nuo kurių ypač yra priklausomas telekomunikacijų sektorius. Kaip tai paveikė įmonę?
– Žinoma, kad tai stipriai paveikė ne tik „Telia Lietuvą“, bet ir visą telekomunikacijų sektorių bei mūsų klientus. Visuomet reikia suprasti, kad mes esame ekosistemos dalis. Mums neužtenka susitvarkyti su savo energetikos krize – jeigu su tuo nesusitvarko mūsų klientai, tai mums bus didelė problema.
Su energetikos iššūkiais mes kovojame keliais frontais. Savo bazinėse stotyse diegiame saulės baterijas – jų esame įdiegę jau virš 50 ir diegsime toliau, kadangi tai padeda sutaupyti apie 15 procentų energijos. Bazinėse stotyse taip pat esame įjungę vadinamą migdymo režimą – naktį, kuomet vartojama mažai elektros, mūsų stotys užmiega ir paskui jos greitai atsibunda. Tai, vėlgi, padeda sutaupyti apie 10 procentų energijos.
100 procentų mūsų naudojamų energijos išteklių yra atsinaujinantys. Tai reiškia, kad mes nebesame priklausomi nuo geopolitinių rizikų, kurios vis dar išlieka labai stiprios. Su energetiniais iššūkiais tvarkomės, tačiau, kaip ir minėjau, šis iššūkis galioja ir mūsų klientams. Taip pat išlieka infliacija, kuri priklauso ne tik nuo energetikos, bet ir apskritai nuo geopolitinių faktorių.
Dar vienas iššūkis – bangavimai logistikos srityje. Sueco kanale įstrigus konteineriniam laivui (2021 metų kovą – BNS) kilusi logistikos krizė iškart palietė visą pasaulį, taip pat ir mus. Po to turėjome kovido pasekmes Kinijoje – tai mus irgi palietė. Labai jaučiame, kad gyvename globaliame pasaulyje ir negalime gyventi burbule bei apsimesti, kad visa tai mūsų neliečia.
– Minėjote, kad „Telia Lietuva“ 100 procentų apsirūpina energija iš atsinaujinančių išteklių. Ar jūs turite fiksuotos kainos sutartis su atsinaujinančios energijos tiekėjais ar parkų vystytojais?
– Siekdami suvaldyti rizikas dalį elektros perkame už fiksuotą kainą, dalį pagal su birža susietą kainą.
– Elektros kainos pastaruoju metu mažėja. Ar dideli energetikos kaštai vis dar lieka iššūkiu „Telia Lietuvai“ bei visam telekomunikacijų sektoriui, ar, kaip neseniai sakė energetikos ministras, elektros kainų krizė – jau praeitis?
– Tikrai labai norėčiau, kad iš energetikos ministro lūpų tai keliautų tiesiai į Dievo ausį (juokiasi). Tačiau tokių iliuzijų tikrai neturiu, kadangi tai susiję ne tik su klausimu, kokia bus karo eiga Ukrainoje – tai kartu yra ir klausimas apie tai, kaip greitai Vakarų Europos valstybės prisitaikys prie naujosios energetikos realybės. Ar pakankamai greitai bus statomos dujų saugyklos, ar pakankamai greitai kitos valstybės pasistatys ir įsigys SGD (suskystintų gamtinių dujų – BNS) terminalus. Tikrai neturėčiau iliuzijų, kad tai yra jau praeitis. Manau, kad tai kaip tik vis dar yra didelė rizika ir ji ilgai išliks.
Tačiau žiūrint optimistiškiau, manau, kad tiek „Telia“, kaip įmonei, tiek Lietuvai, kaip valstybei, tai yra nepaprastai gera galimybė padaryti lūžį – pereiti vien tik prie atsinaujinančių energijos šaltinių, dar labiau sustiprinti savo energetinę nepriklausomybę. Aš į tai (aukštas energijos kainas – BNS) žiūriu kaip ir į galimybę, tačiau tai išliks iššūkis.
– Energijos kainos mažėja, tačiau artimiausiais dešimtmečiais numatomas ženklus elektros vartojimo augimas – tai ypač aktualu telekomunikacijų sektoriui. Jūs pati kurį laiką dirbote Jungtinės Karalystės energetikos rinkos reguliuotojo institucijoje. Galbūt turėdama patirties energetikos srityje turite ir konkrečių idėjų bei planų, susijusių su energetiniu efektyvumu ir augančiu vartojimu?
– Tai yra labiau susiję su valstybės strategija. Manau, kad energetinis efektyvumas absoliučiai yra viena svarbiausių dedamųjų. Kaip ir pasakojau, „Telia Lietuva“ jau yra stipriai į tai investavusi ir investuos toliau. Tačiau, manau, kad valstybės lygmeniu tai yra labai nepatraukli sritis, nes ji neskamba įdomiai ir yra nuobodi. Tačiau būtent energetinio efektyvumo srityje yra didžiausios galimybės.
Programa, už kurią aš buvau atsakinga dirbdama „Ofgem“ (Jungtinės Karalystės energetikos rinkos reguliuotojas – BNS), vadinosi „Energy Company Obligation“ – „Energetikos įmonių prievolė“. Pagal ją didiesiems elektros ir šilumos tiekėjams bei namų statytojams pagal jų užimamą rinkos dalį buvo paskirstyta tam tikra nacionalinio biudžeto dalis, nurodyta apšildyti namus, pastatus ir biurus bei už tai atsiskaityti. Valstybė prižiūrėjo procesus, kad nebūtų vėluojama, būtų atliekami auditai, kad nebūtų pinigų plovimo ir taip toliau. Tokiu būdu buvo labai pagreitintas energetinis efektyvumas. Lietuvoje to dar pasigendu – mes link energetinio efektyvumo judame labai lėtai. Manau, kad tai yra neišvengiamas žingsnis, tačiau į jį reikia susikoncentruoti ir ties tuo labai padirbėti.
– Taigi, energetinis efektyvumas nėra vien tik privačių įmonių reikalas – šiuo atveju būtinas ir valstybės dalyvavimas?
– Absoliučiai taip. Privačios įmonės pačios nebūtų to dariusios ir atsidėti vien tik ant individualių vartotojų iniciatyvos nepavyks. Pasižiūrėkit į saulės baterijas Lietuvoje – jų įrengimas sprogo tada, kai atsirado joms skirtas finansavimas. Lygiai taip pat reikia valstybės įsikišimo ir į energetinį efektyvumą. Tokios įmonės, kaip „Telia“, kurios yra progresyvios, žiūrinčios į ateitį ir socialiai atsakingos tai daro, tačiau į tai reikia žiūrėti valstybiniu lygmeniu.
– Tačiau norėčiau paklausti dar kartą – ar jūs turite konkrečių planų ar idėjų susijusių su energetiniu efektyvumu ir augančiu elektros vartojimu, kurias planuojate artimiausiu metu?
– „Telia“ yra užsibrėžusi sau 2030-aisiais turėti nulinį CO2 išmetimą. Tai reiškia, kad arba mes jo neišmesime, arba padengsime tai, ką išmetame. Tiek energetinės, tiek aplinkosauginės mūsų iniciatyvos yra labai detalios, jų yra labai daug, prie jų yra sistemingai dirbama.
– Kokie didžiausi iššūkiai, be energetikos kainų, artimiausiu metu laukia telekomunikacijų sektoriaus?
– Turbūt didesnis iššūkis nei energetikos kainos mums yra protų – IT, analitikos specialistų – poreikis. Čia turime sisteminę problemą. Žiūrint į mūsų švietimo sistemą, tikrai egzistuoja didžiulė auganti problema – matomas tiek protų nutekėjimas, tiek tai, kad mūsų sistema neruošia pakankamai tiksliųjų mokslų specialistų. Tiek, kiek jų yra ruošiama, tikrai neužtenka Lietuvos poreikiams, o mes dabar veikiame globalioje rinkoje. Dirbant Lietuvoje lygiai taip pat galima dirbti ir Australijos ar Amerikos įmonėse. Matome, kad jaunimas visu pirma renkasi lengvesnius humanitarinius mokslus, merginos vis dar nesirenka vadinamųjų vyriškų profesijų – didelė dalis mūsų galimų ateities specialistų renkasi kitus dalykus. Tam, kad tai išspręstume, kaip valstybė, reikia investicijų į švietimo sistemą.
Ką darome mes? „Telia Global Services Lithuania“ („Telia“ kompetencijų centras Vilniuje – BNS) paskelbė iniciatyvą „Nacionalinis IT iššūkis“, kurį globoja prezidentė Dalia Grybauskaitė. Mes tiesiog suprantame, kad jau yra per vėlu bandyti daryti įtaką studentų pasirinkimams, kai jie jau mokosi universitetuose. Todėl mes orientuojamės į, pavyzdžiui, dabar devintoje klasėje esančius jaunuolius ir svarstančius apie savo ateitį. Norime juos supažindinti su IT sektoriaus galimybėmis ir tikimės, kad tai padės mums užsiauginti naują specialistų kartą.
– Panašu, kad konkurencija dėl specialistų, kurių Lietuvoje trūksta, vyksta ne vietinėje rinkoje, bet globaliu lygiu?
– Taip ir tai yra didžiulė problema. Tiek IT, tiek analitikos specialistų trūksta visur. Lietuvoje užauginti specialistai yra labai stiprūs, jie yra medžiojami visame pasaulyje. Visada į viską noriu žiūrėti pozityviai, todėl manau, kad tai mums yra galimybė – mes, kaip šalis, galime išsiskirti tuo, kad mes užsiauginame labai stiprią programuotojų, IT analitikų kartą, tačiau į tai turime investuoti.
– Kalbate apie specialistų trūkumą, tačiau pernai rudenį pasaulinėse technologijų įmonėse prasidėjo darbuotojų atleidimų banga. Apie keletą ar keliolika tūkstančių siekiančius planuojamų atleisti darbuotojų skaičius pranešė tokios įmonės, kaip „Twitter“, „Microsoft“, „Amazon“, „Meta“, „Spotify“. Ar ši banga nepalies Lietuvos technologijų įmonių, tarp jų ir „Telia Lietuvos“?
– Manau, kad apskritai technologijų įmones tai palies – mes jau matome prasidedančius vienetinius darbuotojų atleidimus ne tik Europoje, bet ir Lietuvoje. Tačiau Lietuvoje mes esame laimingi dėl to, kad turime augantį „Telia Global Services Lithuania“ paslaugų centrą. Tai reiškia, kad „Telia“ grupė užkeičia darbuotojus kitose šalyse darbuotojais iš Lietuvos. Todėl priešingai – mes matome, kad Lietuvoje „Telia“ tik augs.
Įmonėje „Telia Lietuva“ mes visada siekiame efektyvumo. Pavyzdžiui, jeigu uždarome ar išgyvendiname kokią nors seną sistemą ir tam tikrų specialistų nebereikia, mes su jais atsisveikiname. Tačiau tuomet jų atitinkamai reikia kitur – turime visą laiką augantį mūsų skaitmeninių paslaugų padalinį, turime augantį analitikos padalinį, todėl aš čia žiūriu labai optimistiškai.
– Taigi patikslinkite, ar „Telia Lietuva“ artimiausiu metu planuoja didesnius darbuotojų atleidimus?
– Ne. Mes sistemiškai paleidžiame žmones, kai uždarinėjame sistemas, tačiau nieko radikalaus neplanuojame. Kiekvienas atvejis yra labai individualus. Jeigu vienu atveju tam tikri sugebėjimai yra reikalingi mūsų paslaugų centre, tai žmogus ten perkeliamas, jeigu ne – mes su juo gražiai atsisveikiname. Tačiau tai yra labai individualu. Svarbu pažymėti, kad visada maksimaliai išnaudojame galimybę žmogui surasti kažkokią kitą poziciją arba „Telia Lietuvoje“, arba TGSL.
– Ar „Telia Lietuva“ artimiausiu metu planuoja keisti paslaugų kainas?
– Apie kainas nenorėčiau komentuoti dėl konkurencinių dalykų. Mes visuomet reguliariai peržiūrime kainos ir vertės santykį savo klientams. Duomenų vartojimas auga ir jeigu matome, kad klientas vartoja daugiau ir dėl to jam reikia primokėti, mes tuomet susitinkame ir pažiūrime, ar klientui yra koks nors naudingesnis planas, kuris leistų jam duomenis naudoti laisviau nepergyvenant dėl to, kad netrukus bus pasiektas limitas – tas procesas visą laiką vyksta, jis ir toliau vyks. Tačiau mes tikrai tikime, kad turime protingą ir klientui naudingą kainodaros politiką, prie kurios ir liksime.
– Tačiau jūs kategoriškai nesakote „ne, mes kainų klientui nedidinsime“. Vadinasi, egzistuoja tikimybė, kad tam tikrų paslaugų kainos vartotojams artimiausiu metu gali padidėti?
– Atsakant nuoširdžiai – konkurencijos prasme tai būtų labai negeras dalykas skelbti apie kokius nors kainų didinimus ar mažinimus, nes tai galėtų būti signalas rinkai. Jeigu turėtume kažkokius sprendimus, mes apie juos iš karto paskelbtume. Aš jums negaliu pasakyti taip ar ne, nes tai būtų tiesiog konkurencijos teisės pažeidimas.
– Telekomunikacijų sektoriuje pradėjote dirbti 2015–2016 metų sandūroje. Ar vadovavimas „Telia Lietuvai“ buvo jūsų siekiamybė? Ar per tuos septynerius darbo metus bendrovėje kryptingai siekėte įmonės vadovės pareigų?
– Ne, tikrai ne (juokiasi). Nedažnai teisės vadovai tampa įmonės vadovais. Sakyčiau, kad mano karjera yra galimybių, kurias suteikia „Telia Lietuva“, atspindys. Nemanau, kad dažna įmonė suteikia tokį lankstumą darbuotojui, kuomet jeigu jis nori save išbandyti kitoje srityje – pavyzdžiui, pereiti iš teisės į vadovavimą pardavimų kanalams – tai bus suteikta. „Telia“ tai suteikė ne man vienai – turime daugybę pavyzdžių, kuomet kolegos iš Lietuvos dabar dirba Švedijoje, Suomijoje. Mes judame tarp šalių, tarp padalinių ir mūsų kolegos, kurie pradeda nuo fronto linijų, tampa vadovais. Augimo galimybės „Telia“ tikrai yra beribės.
– Pagal išsilavinimą esate teisininkė, didžiąją karjeros dalį praleidote teisės ir politikos srityje. Kaip ši patirtis padeda, o galbūt trukdo dirbant telekomunikacijų srityje?
– Manau, kad ji tik padeda. Tokioje įmonėje, kaip „Telia“, kuri yra listinguojama ir dominuoja griežtai reguliuojamose srityse, manau, kad mano patirtis tikrai padeda – padeda atitinkamai įsivertinti rizikas, suprasti galimybių ribas ir, manau, kad tai yra privalumas.
– Galbūt turite dar didesnių karjeros ambicijų grupėje – visgi „Telia“ yra tarptautinė bendrovė – ar apskritai telekomunikacijų sektoriuje?
– Man dabar svarbiausia susitvarkyti su nauja role (juokiasi).
