Marius Morkevičius/ELTACentrinio banko vadovas Gediminas Šimkus sako, kad siūlomas bankų solidarumo įnašas turėtų įtakos šalies investicinei aplinkai, jeigu jis būtų ne laikinas.
„Jeigu jis būtų ne laikinas, keistų investicinį klimatą“, – pirmadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto klausymuose dėl Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projekto teigė Lietuvos banko (LB) vadovas atsakydamas į kai kurių politikų priekaištus, kad naujas mokestis pakenks Lietuvos investicinei aplinkai.
G. Šimkaus teigimu, solidarumo įnašo galiojimo laikinumas – dveji metai – yra „labai svarbi ašis“.
Laikinas solidarumo įnašas būtų mokamas už 2023 ir 2024 metus.
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas tikino, kad įvedusi tokį mokestį Lietuva ne sustiprės, o susilpnės.
„Bet koks investuotojas supras, kad Lietuvoje mokesčių aplinka yra nestabili“, – komitete teigė M. Dubnikovas.
Pasak jo, toks vieno sektoriaus apmokestinimas ya nepriimtinas. Jis, be kita ko, suabejojo, ar valdžiai iš įnašo pavyks surinkti planuojamas pajamas – apie 410 mln. eurų: „Greičiausiai nepaimsime, nes bankai prisitaikys prie to“.
G. Šimkaus teigimu, solidarumo įnašas sudarytų apie 1,5 proc. BVP, tačiau, pasak jo, lėšų gali būti surinkta ir mažiau, ir daugiau: „Priklausys nuo infliacijos pokyčių, nuo ECB sprendimų“.
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovės Eivilės Čipkutės skaičiavimais, bankai iki šių metų pabaigos bus sumokėję 150 mln. eurų į valstybės biudžetą papildomo pelno mokesčio (papildomi 5 proc. iš jų mokamo 20 proc. pelno mokesčio).
„Tai dvejų normalių metų bankinio sektoriaus pelnas (kartu su solidarumo įnašu – BNS), iš jų paimamas per penkerius metus“, – tvirtino E. Čipkutė.
Jos teigimu, solidarumo mokestis yra valstybės pagalba kitiems sektoriams, kurie taip pat uždirbo daugiau dėl pandemijos ar kitų veiksnių. Pasak jos, valstybei būtina stiprinti savo gynybą, bet tai turi būti daroma „solidariai visų Lietuvoje veikiančių subjektų“.
Pasak „Investors’ Forum“ Politikos ir korporatyvinių reikalų vadovės Monikos Gabalytės, įvedus solidarumo mokestį, bankų sektorius būtų diskriminuojamas, o investuotojų aplinkai tokio sprendimo poveikis yra nuvertinamas.
„Nenuvertinkime, kiek vienas sprendimas gali turėti poveikio investicinei aplinkai. Ir pats turinys paveiks investicinę aplinką, ir pats procesas, kaip priiminėjamas šis sprendimas, kai neatsižvelgiama į teisininkų pastabas, nepaliekamas šešių mėnesių prisitaikymo terminas“, – teigė ji.
„Galvodami apie tai, kiek surinksime pajamų, pagalvokime ir kiek prarasime dėl neatėjusių investuotojų į Lietuvą“, – komitete kalbėjo „Investors’ Forum“ atstovė.
