Meniu
Prenumerata

penktadienis, gegužės 3 d.


BIUDŽETAS;
G. Skaistė: 2,9 proc. biudžeto deficitas subalansuotas dabartinei ekonominei situacijai
ELTA
Marius Morkevičius/ELTA
Gintarė Skaistė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė mano, kad kitų metų valstybės biudžete numatytas 2,9 proc. deficitas yra subalansuotas ir Seimo nariai turi galimybę siūlyti pakeitimus, tačiau jie turi nurodyti, kokie būtų pajamų šaltiniai.

„Seimo statutas numato, kad visa Seimo diskrecija yra siūlyti biudžeto pakeitimus, numatant šaltinius toms išlaidoms daryti. Tai man atrodo, Seimas pasiūlymus teikti gali, tačiau jie turi būti teikiami subalansuoti, numatant ir šaltinius tiems pageidavimams ar prioritetams įgyvendinti“, – antradienį Seime žurnalistams teigė G. Skaistė.

„2,9 proc. biudžeto deficitas atitinka Mastrichto kriterijų ir jis yra subalansuotas dabartinei ekonominei situacijai, kuomet tam tikras nuosaikus ekonominis skatinimas yra reikalingas, bet siūlant papildomas išlaidas, kurios dažnai būna pakankamai ženklios, turėtų būti nurodytas ir šaltinis“, – pažymėjo ji.

ELTA primena, kad Vyriausybės pateiktame 2024 m. biudžeto projekte numatyta, jog valstybės pajamos kitais metais sieks 17,01 mlrd. eurų, išlaidos – 20,5 mlrd. eurų. Lyginant su 2023 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,46 mlrd. eurų (9,4 proc.), išlaidos – beveik 1,5 mlrd. eurų (7,9 proc.).

Valdžios sektoriaus skola 2024 m. sudarys 39,8 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 2,9 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). 2025 m. numatoma, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.

Kitąmet vėl galios Mastrichto kriterijai, tad ES šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.

Koalicijos partneriai „laisviečiai“ kelia klausimus dėl neformalaus ugdymo krepšeliui vaikų būreliams ir didesnio finansavimo švietimo sričiai. Tuo metu opozicijos atstovai yra nepatenkinti, jų teigimu, pernelyg menku numatytu finansavimu kelių infrastruktūrai.

Švietimui biudžete kitais metais numatoma skirti 387 mln. eurų, tuo metu Lietuvos kelių priežiūrai ir tvarkymui kitų metų biudžete planuojami 715,3 mln. eurų.

Kitais metais planuojama, kad „Sodros“ pajamos bus 7,64 mlrd. eurų, t. y. 8,2 proc. (579,5 mln. eurų) didesnės nei laukiama 2023 m., o sąnaudos – 7,06 mlrd. eurų, t. y. 11 proc. (699,5 mln. eurų) didesnės nei 2023 m.

Pensijų anuitetų fondo (PAF) 2024 metų biudžete numatoma, kad pagrindinės veiklos įplaukos jame sudarys 16,4 mln. eurų, kai išlaidos – 3,3 mln. eurų.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) 2024 metų biudžeto projekte numatoma, kad pajamos sieks beveik 3,5 mlrd. eurų, t. y. 13,5 proc. daugiau nei 2023 m. biudžete (3,05 mlrd. eurų). Išlaidos kitų metų PSDF biudžete turėtų sudaryti identišką sumą – beveik 3,5 mlrd. eurų ir taip pat augti 13,5 proc., lyginant su šių metų biudžetu.

2023 10 10 10:48
Spausdinti