Andrius Ufartas/ELTAFinansų ministerijai kovą pristačius siūlomą mokesčių pakeitimų paketą, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad daugiausia pasiūlymų ir klausimų sulaukta dėl numatomo didesnio individualios veiklos apmokestinimo.
„Manyčiau, kad taip – individualios veiklos apmokestinimas, kadangi ten tie pokyčiai pagal EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos – BNS) ekspertų rekomendacijas yra padaryti tokie, kurie šiek tiek didina apmokestinimą, tai jie kelia daugiausia klausimų“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė G. Skaistė.
„Pasiūlymų šioje srityje turbūt yra daugiausia, bet turbūt kiekvienai asociacijai ar sričiai yra įdomiausi tie klausimai, kurie juos liečia asmeniškai. Pasiūlymų turbūt yra įvairiose srityse“, – pridūrė ministrė.
Kovo 21 dieną pristatydama siūlomus mokesčių pakeitimus G. Skaistė teigė, jog pasiūlymų dėl mokesčių pertvarkos bus laukiama tris savaites.
Pasak G. Skaistės, su individualios veiklos apmokestinimu susijusiais pokyčiais siekiama šią veiklos formą priartinti prie darbo santykių apmokestinimo.
„Po reformos gyventojų pajamų mokesčio dalis, kuri yra įmokama į biudžetą, keliauja ne tik įvairioms paslaugoms, kurias žmonėms teikia savivaldybės, bet ir mokėti bendrajai pensijos daliai. (...) Bendrąją pensijos dalį gauna tiek žmonės dirbantys pagal darbo santykius, tiek pagal individualią veiklą“, – teigė G. Skaistė.
„Man klausimas, kodėl vieni žmonės turi mokėti 15 procentų ir gauti tą patį produktą, už kurį kiti turi mokėti 20 procentų“, – pridūrė ji.
„Rizika yra toks dalykas – visi mes savo gyvenime vienaip ar kitaip rizikuojame, bet pajamos yra pajamos. Jeigu pajamos yra aukštos, tai suponuoja, kad to žmogaus gebėjimas mokėti mokesčius yra tam tikrame lygyje“, – paklausta apie didesnes individualia veiklą besiverčiančių rizikas kalbėjo ministrė.
Finansų ministerija individualią veiklą siūlo apmokestinti 20 proc. GPM tarifu jį didinant palaipsniui: 2025 metais – nuo 15 iki 17 proc., o 2026 metais – iki 20 procentų. 2024 metais GPM tarifas individualiai veiklai nesikeistų.
Pasak finansų ministrės G. Skaistės, nuo 2025 metų tarifai pilna apimtimi būtų taikomi tik pasiekus viršutinę 35 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų ribą per metus arba tiems gyventojams, kurie per mėnesį iš individualios veiklos uždirbs bent 3 tūkst. eurų.
Finansų ministerijai siūlant papildomu 5 proc. tarifu apmokestinti bendras gyventojų pajamas, siekiančias nuo 60 iki 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), o didesnes nei 120 VDU pajamas – papildomu 7 proc. tarifu, G. Skaistė sako, kad vienodai turėtų būti vertinamos iš visų šaltinių gaunamos pajamos.
„Kodėl pinigas gautas iš darbo santykių yra kažkoks nuodėmingas negu tas pinigas kurį gauni iš dividendų. (...) Mano nuomone, tas pinigas, kuris ateina tiek iš kapitalo, tiek iš nuomos pajamų, tiek iš darbo santykių turėtų būti traktuojamas panašiai“, – sakė ministrė.
G. Skaistė teigė, kad Seimui iš karto bus pateiktas visas su mokesčių pakeitimais susijęs pasiūlymų paketas.
„Seime tikrai atnešime visą paketą vienu pristatymu, nes tai yra kompleksinis pasiūlymas, kuriame yra tokių sprendimų, kurie mažina biudžeto pajamas, yra sprendimų, kurie didina biudžeto pajamas, todėl jų imti atskirai tiesiog neįmanoma“, – teigė finansų ministrė.
Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad Seimui svarstant ir priimant Vyriausybės siūlomą mokesčių pertvarką kai kurių pokyčių gali būti, tačiau ji tikisi, kad pokyčiai sulauks Seimo pritarimo.
Prezidentas Gitanas Nausėda Vyriausybės siūlomą mokesčių reformą įvertino kaip neblogą, tačiau turi jai ir nemažai pastabų. Siūlomoje mokesčių reformoje jis sako įžvelgiantis „gerų elementų“ dėl mokesčių progresyvumo, tačiau kritikuoja ketinimus papildomai apmokestinti individualia veikla užsiimančius asmenis, taip pat – nekilnojamojo turto mokesčio siūlymus.
Valdantieji liberalai ir „laisviečiai“ taip pat yra reformai išsakę kritikos.
