ASG„Pirmi metai buvo pilni naujų įspūdžių, antraisiais svarsčiau, ką čia darau, o trečiaisiais atėjo tam tikras nušvitimas. Kalbu apie darbą Azijoje, bet tas pats tinka ir aviacijai – jeigu išdirbi trejus metus, sunkiai įsivaizduoji save kitur“, – sasko „Avia Solutions Group“ priklausančių įmonių „Avia Management Group Asia“ ir „FL Technics Indonesia“ generalinis direktorius Martynas Grigas, prieš dešimtmetį išvykęs į Indoneziją kurti ir vystyti grupės verslo plėtrą Pietryčių Azijoje. Pasak jo, šis regionas, kuriame gyvena beveik 700 mln. žmonių, yra pilnas galimybių verslui, tereikia drąsos ir kantrybės.
– Kas nuvedė jus į Indoneziją? Tai juk greičiausiai nėra ta šalis, kurios pavadinimas pirmiausia ateina į galvą, kai kalbame apie tarptautinį verslą.
– Prieš daugiau nei dešimt metų susipažinau su Gediminu Žiemeliu, kalbėjomės apie jo verslo plėtros planus. Jis man pasiūlė prisidėti įgyvendinant „FL Technics“ orlaivių techninės priežiūros ir aptarnavimo angaro Kaune projektą. Tai buvo labai įdomus iššūkis. Vėliau reikėjo surasti klientų, pasamdyti darbuotojų, sudėlioti procesus. Pradėjome nuo pamatų, o šiandien turime klientų iš viso pasaulio pamėgtą 10 tūkst. kv. m angarą, kuriame vienu metu galime aptarnauti iki penkių orlaivių.
Po poros metų supratome, kad reikia plėstis ten, kur aviacijos verslas turi daugiausia potencialo. Tuo metu didžiausias galimybes įžvelgėme Azijoje – viename sparčiausiai augančių aviacijos regionų. Pradėjau ieškoti vietų, kur būtų galima įkurti angarą. Daugiausia potencialo pamatėme būtent Indonezijos sostinėje Džakartoje. Susikroviau lagaminus ir išvykau.
Beje, regiono aviacija jau visiškai atsigavo po koronaviruso pandemijos ir auga toliau. Kaip rodo šiemet paskelbta „Boeing“ prognozė, galime tikėtis, kad regiono aviacijos sektorius augs 8 proc. kasmet dar du dešimtmečius. Šis augimas atveria daug naujų galimybių.
– Indonezijoje dabar turite net kelis angarus, kuriuose dirba beveik 700 žmonių. Vėliau buvo įkurtos oro linijų bendrovės „BBN Indonesia“ ir „Thai SmartLynx“. Kas slypi už šios plėtros?
– Europoje, kur ilgą laiką buvo koncentruotas grupės oro linijų verslas, sezoniškumo įtaka yra ypač stipri. Europoje kelionių sezonas yra gegužės–spalio mėnesiais. Šiuo laikotarpiu parduodama 31 proc. daugiau bilietų nei likusiais mėnesiais.
Kadangi pakyla ir orlaivių paklausa, vasarą Europoje turime labai daug darbo, tačiau žiemą matome paklausos kritimą. Norime išnaudoti savo orlaivių parką, o Pietryčių Azijoje paklausa tais mėnesiais kaip tik išauga. To priežastis – kitu nei Europoje metu prasidedančios moksleivių atostogos, įvairios vietos šventės, žiemą augantys turistų srautai. Esame pirmieji, galintys pasiūlyti regiono oro linijų bendrovėms ACMI (orlaivių nuomos su įgula, technine priežiūra ir draudimu) paslaugą. „Avia Solutions Group“ visada buvo globali, drąsi, nebijanti rizikuoti įmonė, turinti ambicingus tikslus, – išdrįsome ir šį kartą.
ASGTiesa, ta rizika yra gerai pamatuota. Dėl augančių keliautojų srautų rinkoje jaučiamas orlaivių poreikis. Pavyzdžiui, bendrą Tailando oro linijų bendrovės siauro fiuzeliažo orlaivių parką tesudaro 130 orlaivių, o 2025 m. tikimasi, kad į šalį atvyks penkiais milijonais daugiau turistų nei 2024 m. Kaip grupė, turinti net 220 orlaivių parką, tikrai galime pasiūlyti vietos oro linijų bendrovėms papildomus pajėgumus, perkeldami dalį orlaivių iš Europos į Aziją. Dabar matome, kad ir kitos tarptautinės ACMI įmonės dairosi į šias rinkas. Kitaip tariant, seka mums iš paskos – tai ženklas, kad judame teisinga kryptimi.
Sustoti neketiname, o plėtros planai apima kone visą regioną: Indoneziją, Filipinus, Tailandą, Malaiziją. Žvilgsnis krypsta ir į kitas priešingo Europai sezoniškumo rinkas, pavyzdžiui, Braziliją ir Australiją, kur grupė jau turi veikiančią oro linijų įmonę. Viena iš ACMI verslo specifikų yra tai, kad jis tampa išties rentabilus tuomet, kai tiekėjas turi galimybę siūlyti savo paslaugas visuose pasaulio žemynuose (išskyrus Antarktidą). O tokia galimybė užtikrinama tik per oro linijų bendrovių steigimą ir įsigijimą, gaunant oro operatoriaus sertifikatus reikiamose šalyse. Šiuo metu grupė jų turi net 11.
– Ką apie šį regioną reikėtų žinoti norintiems čia kurti verslą?
– Ten visiškai kitokia kultūra nei Europoje, o skirtumai pasireiškia absoliučiai visur: verslo, bendravimo, susitarimų, religijos, maisto srityse. Reikia kantrybės tiek stovint spūstyse, tiek bendraujant su vietos partneriais. Kartais būna taip, kad sutarei vienaip, o viskas nutinka visai kitaip.
Be to, skirtingose šalyse ir teisinės sistemos skirtingos. Indonezijoje procesai ilgesni, bet viskas vyksta užtikrintai. Tailandas – pastebimai vakarietiškesnis, o Filipinuose tarsi veikia vieno langelio principas, bet realybėje viskas vyksta lėtai. Tačiau ta biurokratija tikrai nėra kažkoks baisus žvėris, kurio nebūtų įmanoma prisijaukinti. Kai žinai, ko tikėtis, lengviau ir vaikščioti tais koridoriais.
– Kaip įvertintumėte galimybes Pietryčių Azijoje vystyti būtent aviacijos verslą? Ar jam čia palankios sąlygos?
– Čia radome puikias galimybes organiškai augti. Tarkime, lėktuvų remonto paslaugas plečiame tiek geografiškai, tiek paslaugų įvairovės atžvilgiu. Ateityje planuojame plėtoti mūsų paslaugų spektrą, kuris galėtų apimti, tarkime, antžeminį aptarnavimą. Azijos rinkoje šių paslaugų dar neteikiame, o potencialo tikrai daug. Tuo labiau kad ir sąlygos labai palankios – Indonezijoje yra kelios dešimtys aviacijos specialistus rengiančių universitetų. Europoje matome talentų trūkumą, o čia didesnis rūpestis yra atsirinkti geriausius.
Per čia praleistą dešimtmetį matau labai aiškius pokyčius. Regiono šalys auga tiek ekonomiškai, tiek pačioje aviacijos srityje. Pritraukiama daugybė investicijų, viskas vakarietiškėja, kai kur Azija mus jau ir aplenkia. Be to, Kinijai tapus uždaresne valstybe, vis daugiau gamybos perkeliama būtent į Pietryčių Aziją, kurią po kelerių metų bus galima drąsiai vadinti pasaulio fabriku.
– Ar lietuviai jau spėjo atrasti Pietryčių Aziją? Ką reikėtų žinoti čia norintiems investuoti tautiečiams?
– Lietuvių Indonezijoje kol kas gana nedaug. Jeigu jau sutiksi čia gyvenantį, tikriausiai jis dirba pas mus. Tailande daugiau turistaujančių tautiečių, bet iš nuolat ten gyvenančių didelė dalis irgi yra mūsų darbuotojai. Pastebime, kad verslininkai atvyksta pasižvalgyti, bet kol kas niekas neįsikuria, išskyrus pavienius atvejus. Gali būti, kad trūksta drąsos ir rinkos išmanymo.
Iš esmės sąlygos kurti verslą čia tikrai palankios. Indonezijoje žmonės yra darbštūs, kartu jie labai noriai mokosi, ypač gavę progą dirbti tarptautinėje įmonėje. Filipinuose labai neblogas išsilavinimo ir anglų kalbos lygis, todėl nemažai Vakarų įmonių čia turi klientų aptarnavimo ir kitas pagalbines verslo funkcijas atliekančius biurus. Tailandas kiek kitoks, nes tai visgi karalystė, niekada nebuvusi kolonija. Ten yra daugiau noro vystytis savarankiškai, iš ko irgi galima pasimokyti.
– Tiek „BBN Indonesia“, tiek „Thai SmartLynx“ turi ambicingų planų plėsti verslą regione. Komandos auginimas turbūt bus vienas iš lemiamų veiksnių. Kokie svarbūs iššūkiai dar laukia?
– Darbuotojų lojalumą čia reikia išsikovoti, o 5 proc. algos pakėlimas labai dažnai gali būti tas veiksnys, kuris lemia, ar darbuotojas liks, ar išeis. Mūsų įmonėms yra lengviau, nes esame patrauklūs dėl savo vakarietiškumo, galime pasiūlyti galimybes mokytis ir siekti tarptautinės karjeros. Tai padeda pritraukti ir išlaikyti žmones.
O kiti iššūkiai jau tapo kasdienybe. Man, kaip vadovui, buvo svarbiausia prisitaikyti prie šios kultūros. Tai, kad kalbi ta pačia kalba, dar nereiškia, kad susikalbi, o „pasiklydimo vertime“ nutinka išties daug. Svarbiausia ir sunkiausia yra persilaužti. Tačiau, kai tai padarai, viskas tampa daug lengviau.
BEREKLAMOS:
