Užsienio ekspertai Lietuvos inovacijų politiką vertina prasčiau nei vidutiniškai. Negelbsti ir dosniai finansuojama švietimo sistema.
Jungtinėse Valstijose įkurtas Informacinių technologijų ir inovacijų fondas (ITIF), įvertinęs 90 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP) sukuriančių valstybių inovacijų skatinimo politiką, aukščiausius balus skyrė Skandinavijos šalims, o Lietuvai atiteko 31 vieta iš 56. 18-oje vietoje atsidūrę estai pranoko ne tik kitas Baltijos kaimynes, bet ir Šveicariją bei Izraelį.
Estijos laisvosios rinkos centro direktorius Meelis Kitsingas savo šalies sėkmę sieja su valstybės ryžtu investuoti į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP). ITIF skaičiuoja, kad, įvertinus perkamosios galios paritetą, vienam Lietuvos gyventojui tenka 509 JAV dolerių išlaidų moksliniams tyrimams, o vienam estui – 1,3 tūkst. JAV dolerių.
Tokios politikos priemonės atsiperka, nes MTEP skirtos lėšos skatina aukštųjų technologijų plėtrą, didina gerai apmokamų darbo vietų skaičių ir produktyvumą. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) analitikai 2008 m. apskaičiavo, kad, 1 proc. padidinus investicijas į MTEP, produktyvumas vidutiniškai auga 0,23 proc. TVF tyrime taip pat skelbiama, jog valstybės investicijų į mokslinius tyrimus pelningumas ilguoju laikotarpiu siekia 155 proc.
Mūsų šalies aukštųjų technologijų sektorių Eurostatas vertina 1,5 mlrd. eurų – dukart mažiau nei Estijos ar Kroatijos
Moksliniai tyrimai aukštųjų technologijų srityje brangūs, todėl be valstybės investicijų proveržį pasiekti sunku. Puslaidininkių technologijų įmonės „Brolis Semiconductors“ įkūrėjas ir technikos direktorius Kristijonas Vizbaras pasakojo, kad produkto kūrimas gali trukti trejus metus, ir tuo metu reikia mokėti atlyginimus, pirkti medžiagas, atnaujinti įrangą: „Išlaidų labai daug, o garantijų, kad investicijos atsipirks, nėra.“
Šiek tiek gelbsti mokesčių lengvatos. ITIF vertinimu, Lietuvos įmonėms taikomas palankus pajamų mokesčio tarifas. Mūsų šalies bendrovėms leidžiama MTEP veiklos sąnaudas iš apmokestinamųjų pajamų atskaityti tris kartus. Tačiau, K. Vizbaro teigimu, dėl lengvatos daugiau naudos patiria didesnės įmonės.
Trūksta mokslininkų
Reitingo sudarytojai taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvos mokesčių bazė neskatina mokslininkų ir verslininkų bendradarbiauti. Būtų galima sekti vienos iš septynių ES valstybių pavyzdžiu ir taikyti bendradarbiavimo lengvatas – suteikti galimybę mokėti mažesnį pajamų mokestį, jei MTEP veikla atliekama kartu su vietos aukštosiomis mokyklomis.
K. Vizbaras suabejojo, ar tokią praktiką būtų galima perkelti į Lietuvą: „Pirmiausia reikia universitetų, kurie turėtų, ką pasiūlyti. Su inovacijomis mūsų aukštosioms mokykloms sekasi sunkiai.“ Verslininko nuomone, 1,15 mlrd. eurų, kurie buvo investuoti į mokslo slėnius ir parkus, išleisti netikslingai, nes trūksta naudotis įrenginiais gebančių specialistų.
Nors švietimui Lietuvoje tenka 17,5 proc. nacionalinio biudžeto asignavimų, o šalyje veikia 23 universitetai, daktaro laipsnį bando įgyti tik 2,8 tūkst. studentų. Rečiau tai daro tik Latvijos, Maltos, Kipro ir Liuksemburgo studentai. 2,5 karto mažiau gyventojų turinčioje Estijoje yra 3,1 tūkst. doktorantų.
ITIF vertinimu, stipriai atsiliekame ir rengdami mokslininkus. Tik 5,4 proc. visų absolventų mokėsi fizikos ar tiksliųjų mokslų. Tai vienas prasčiausių rodiklių tarp tyrimo šalių. Nekaip vertinama visa Lietuvos aukštojo mokslo sistema. Palyginę tarptautinius universitetų reitingus, gyventojų ir aukštųjų mokyklų skaičių, ITIF analitikai mums skyrė 47-ą vietą.
Žinoma, reitingai nėra tiksliausias būdas matuoti valstybės ūkio inovatyvumą ar vertinti aukštojo mokslo sistemą. Tačiau metas pripažinti, kad lazerių eksportu garsėjančios Lietuvos ūkis neinovatyvus. Mūsų šalies aukštųjų technologijų sektorių Eurostatas vertina 1,5 mlrd. eurų – dukart mažiau nei Estijos ar Kroatijos, o šiame sektoriuje dirba tik 2,1 proc. aktyvių gyventojų – mažiausiai visoje Bendrijoje.
Nobelio ekonomikos premijos laureatas Robertas Solow 1987 m. įrodė, kad 60 proc. valstybių ūkio augimą lemiančių veiksnių tiesiogiai susiję su inovacijomis technologijų srityje. Lietuvoje kol kas aukštojo mokslo sistemos reorganizacija ir į mokslininkų bei verslo santykių kūrimą orientuota inovacijų politika tėra tik popieriuje nubraižytos plėtros kryptys.
