PixabayVienos didžiausių pasaulyje skaitmeninės skrydžių informacijos teikimo bendrovių OAG atlikta keleivių apklausa parodė, kad 73 proc. Europos gyventojų per artimiausią pusmetį planuoja skristi. Daugiausia skraidyti nusiteikę jaunesni – Y ir Z kartų – gyventojai, kuriems šiuo metu – vidutiniškai iki 40 metų.
Tyrimas atskleidė, kad dauguma – net 52 proc. apklaustųjų – nesibaimina oro uostuose ar lėktuvuose pasigauti koronavirusą. Net 21 proc. apklaustųjų tokią riziką įvertino 1 balu – vadinasi, visiškai nesibaimina užsikrėsti virusu. „Dauguma keliautojų, ypač jaunesni, nekantrauja ir laukia progos vėl sėsti į lėktuvus. Greičiausiai, nuo kelionių juos labiausiai stabdo ne baimė užsikrėsti koronavirusu, bet įvairūs kelionių apribojimai, reikalavimai karantinuotis nuvykus ar grįžus, atlikti testus. Tai, kad žmonės nori ir planuoja vėl skraidyti – gera žinia aviacijai, kuri vis dar itin lėtai atsigauna nuo patirto smūgio“, – sako Simona Vabalė, OAG padalinio Kaune vadovė.
OAG duomenimis, šiuo metu visame pasaulyje vis dar vyksta 46 proc. mažiau skrydžių nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tai reiškia, kad daugiau nei 50 mln. vietų lėktuvuose arba tiek pat potencialių keleivių šiemet nekeliauja, nors pernai jie skraidė. Vis dėlto situacija jau yra kiek geresnė nei pandemijos pradžioje, kai balandį-birželį nevyko 64-69 proc. suplanuotų skrydžių.
Europos gyventojai, tarp jų ir apklausoje dalyvavę Lietuvos keliautojai, – santūriausi visame pasaulyje, nes čia tik 73 proc. apklaustųjų artimiausią pusmetį yra vėl nusiteikę skristi maršrutais Europoje, o 63 proc. – tarptautiniais skrydžiais. Daugiausia norinčiųjų vėl skraidyti yra Šiaurės Amerikoje – čia net 81% proc. apklaustųjų per artimiausius šešis mėnesius planuoja skristi savo žemyno viduje ir 73 proc. – tarptautiniais reisais. Azijoje ir Australijoje – atitinkamai 78 proc. pasirengę kelionėms lėktuvais savo žemyne, bet tik 55 proc. apklaustųjų ketina keliauti tarptautiniais skrydžiais.
Aviacija atsigaus dėl jaunimo noro keliauti
Iki šiol labai svarbia aviacijos keleivių dalimi buvo verslo ir aukštesnių pajamų keliautojai. Vis dėlto artimiausiu metu daugiausia keliauti planuoja jaunesni gyventojai. Tyrimas rodo, kad 84 proc. Y ir Z kartų atstovų planuoja skristi per artimiausią pusmetį, kai bendras visų amžiaus grupių rezultatas – 79 proc.
Y ir Z kartų keliautojai taip pat mažiau linkę keisti savo kelionių planus dėl pandemijos – taip daro 66 proc. jaunesnių apklaustųjų ir 70 proc. visų amžiaus grupių keliautojų. Taip pat daugiau jaunų apklaustųjų nesibaimina užsikrėsti virusu kelionėje – mažiau nei 5 balais riziką vertina 56 proc. jaunesnių apklaustųjų ir 52 proc. visų amžiaus grupių keliautojų. Y karta, arba milenialsais, paprastai laikomi gyventojai, gimę 1981–1995 m., o Z karta – gimusieji po 1995 m.
Geriausia apsauga – kaukės ir dezinfekcinės servetėlės
Priimtiniausia saugumo priemone apklausti gyventojai įvardijo kaukių dėvėjimą. Taip pat keleiviai saugiau jaustųsi gaudami dezinfekcines servetėles savo asmeninei erdvei išsivalyti. Antroje vietoje Šiaurės Amerikos keliautojai įvardijo siūlymą palikti tuščią vidurinę sėdynę. Europiečiams ši priemonė pasirodė ne tokia svarbi – jie jai skyrė penktąją vietą. Bendrame visų apklaustųjų penketuke laisva vidurinė sėdynė liko trečioje pozicijoje.
Tarp efektyviausių apsaugos nuo koronaviruso priemonių keleiviai įvardijo įvairų keleivių ir įgulos testavimą prieš įlaipinant į lėktuvą. Pasak jų, skraidyti taip pat būtų saugiau, jei oro uostai ir oro linijos siūlytų bekontaktį įsiregistravimą į skrydį ir įlaipinimą į lėktuvą, tam galėtų būti naudojami ir biometriniai duomenys.
Apklausti gyventojai nurodė, kad kelionėje didžiausia rizika užsikrėsti virusu jiems atrodo, jog yra lėktuve (40 proc.), antroje vietoje – oro uosto terminale (17 proc.). Laikas, praleistas lėktuve, pavojingiausias atrodo viso pasaulio gyventojams, nors labiausiai dėl to baiminasi europiečiai (45 proc.). Kelionė viešuoju transportu ar laikas, praleistas jau nuskridus į kelionės tikslą, apklaustiems gyventojams neatrodo tokie rizikingi viruso sklaidos prasme.
„Svarbu priminti keleiviams, kokių priemonių oro linijos ir oro uostai imasi tam, kad būtų užtikrintas keleivių saugumas. Žmonės turi jaustis saugiai, kad vėl norėtų lipti į lėktuvą ir skristi. Saugumo jausmas nebūtinai susijęs su faktinėmis aplinkybėmis – nėra taip, kad oro uostai taptų koronaviruso židiniais, bet nepaisant to, žmonėms tai gali atrodyti nesaugu“, – sako S. Vabalė.
