Įmonės pavadinimą nuo lotyniško posakio citius, altius, fortius parinkęs „Vanagas Group“ vadovas ir nekilnojamojo turto (NT) projektų valdymo bendrovės „Citus“ įkūrėjas Mindaugas Vanagas įsitikinęs, kad šiuolaikinėje ekonomikoje galvoti reikia greičiau: „Man labai patinka toks posakis, kad ne dideli suvalgo mažus, o greiti suvalgo visus.“

Tik įėjus į M. Vanago kabinetą, akį patraukia ant lentynos padėtas kariškas šalmas su Ukrainos vėliava. Vadovas iš karto paaiškina, kad ne sykį yra lankęsis Ukrainoje pristatydamas paramą, tad šis šalmas yra kiek daugiau nei vien gražus suvenyras. Paklaustas, ar nekilo dvejonių remti Ukrainą karo metu, nusišypsojo ir papurtė galvą: „Tikrai ne.“

Nors M. Vanagas mėgsta keliauti į egzotiškus kraštus, pastaruoju metu atostogas „suvalgė“ būtent kelionės į Ukrainą: „Vienas nuvažiavimas yra minimum penkios dienos, o jei ten toliau, į rytinę dalį, atstumas išeina tas pats, kaip mašina į Milaną važiuoti, tik prastesni keliai ir dar muitinė.“

Dar vienas akcentas kabinete – iš trijų betono blokų armatūra sujungtas staliukas prie nedidelės modernios sofos. M. Vanagas pripažįsta, kad jį visada domino architektūra, tačiau, kilus idėjai kurti būtent NT verslą, mokytis turėjo daug. „Nieko bendro su statybomis ar NT plėtra neturėjau, tiesą sakant, net nežinojau, kas ta armatūra yra, – juokėsi. – Teko suprasti. Daug mokiausi, skaičiau, važinėjau per objektus, vadovėlius buvau nusipirkęs, ir prisiskaičiavau, kad išeina.“

Drąsūs žingsniai

2010-aisiais, tik išlipus iš pasaulį sukrėtusios ir didžiausio NT burbulo sukeltos krizės, tokius skaičiavimus atlikti buvo gana drąsu. Anot M. Vanago, nors pagrindinė audra jau buvo nurimusi, krizė dar buvo justi. „Be abejo, buvo baisu, – prisiminė pašnekovas. – Supranti, kad yra rizikos, bet nori ir žiūri.“

Verslininko gyslelę M. Vanagas turėjo dar nuo vaikystės. Būdamas septynerių, neseniai išmokęs skaičiuoti ir pas močiutę kaime išgirdęs, kiek pinigų ji gauna už litrą pieno, ant popieriaus dėliojo, kiek kainuoja karvė, kiek pieno ji duoda, kiek jo reikėtų, už kiek galima parduoti ir taip uždirbti. Ateitis visada buvo siejama su verslu.

„Dirbti pradėjau anksti, baigęs 10 klasę, dirbau samdomame darbe tokiu reprezentantu – labai įdomus darbas, labai gera vadybos mokykla, – pasakojo M. Vanagas. – Tada įstojau į ISM Vadybos ir ekonomikos universitetą ir jį pabaigęs mačiau, kad toje įmonėje man karjeros galimybių nėra. Nusprendžiau, kad reikia daryti savo – rašiau bakalaurinį darbą ir galvojau, kokiu verslu reikia užsiimti.“

Pradžioje į planus gulė ir daugiau verslų, pavyzdžiui, ūkininkų krepšelių sudarymas ir vežimas į miestą, arba turistų iš Švedijos atsigabenimas į Lietuvos sanatorijas, kur šie gali ilsėtis ir gydytis pigiau. Tačiau galiausiai nugalėjo architektūra, labiau domino miesto augimas.

Man patinka greitai spręsti, greitai daryti. Ypač šiuolaikinėje ekonomikoje, kai viskas kinta vis greičiau, nes informacijos kiekis yra daug didesnis, technologijos keičiasi vis sparčiau, tad ir galvoti reikia vis greičiau.

„2010 m. nuotaika dėl NT buvo labai bloga – kiek skolų prisidaryta, viskas nuvertėję, bankai perima turtą net ne iš įmonių, o ir iš gyventojų, – teigė pašnekovas. – Nuotaika buvo, kad čia nesąmonė, gink, Dieve, su NT nieko daugiau nedarysime, nes daug kas nudegė.“ Čia, anot M. Vanago, jam gelbėjo gilesnis ir platesnis požiūris. NT kainos nukrito, bet kartu nusmuko ir savikaina – sklypų, medžiagų, darbo jėgos kaštai. „Atsimenu, tėčiui papasakojau, jis sako: Mindaugai, durnas tu, visi didieji bankrutuoja, tai ką tu čia nori daryti? – juokėsi M. Vanagas. – Bet nepasidaviau tai emocijai ir kažkaip visai gerai išėjo.“

Pats pirmasis įvykdytas projektas buvo labiau kojų apšilimas ir eksperimentas – trijų dalių kotedžas. „Kai stačiau, kadangi ta rinka tokia buvo, galvojau, jei ką, gyvensime patys – vieną pasiliksiu, kitus nupirks tėtis ir brolis, – pasakojo vadovas. – Tai buvo geras momentas, nes kai taip galvoji, tada vertini viską pagal savo prizmę ir labai į viską giliniesi – visus sprendimus, ar patogu, ar būsto planas geras, ar tokia technologija, ar tikrai grindinis šildymas geresnis. Tai atima daug laiko, nes viską analizuoji, bet, kita vertus, atneša kitokį požiūrį, nes gali tekti tau pačiam tuo naudotis, tad nori, kad būtų gerai.“

Nuo įmonės iki grupės

Pirmasis projektas buvo pradėtas 2010 m. liepą. Nors jis buvo kurtas su „Citus“ prekės ženklu, pačią įmonę M. Vanagas su partnere ir buvusia žmona įsteigė 2012-aisiais. Be projektų plėtojimo, bendrovė taip pat užsiėmė NT tarpininkavimu.

„NT agentūros veikla labai greitai augo, bet 2015–2016 m. ją sujungėme su „Remax“ ir iš to verslo pasitraukėme, – sakė M. Vanagas. – Šis verslas įdomus kaip smėlio dėžė – didelių pinigų nėra, bet praktika gera, nes supranti rinką, susipažįsti su žmonėmis, užmezgi daug ryšių. Man kaip plėtotojui tai davė gerą santykį su klientu, matai, ko jis ieško ir nori, į ką kreipia dėmesį. Anksčiau plėtotojai buvo daugiau statybininkai gerąja to žodžio prasme – jie orientuodavosi į techninius sprendimus: kaip padaryti monolitą, kaip sumūryti sienas, bet mažai galvojo, ko reikia klientui, kaip jis čia gyvens, kaip jausis. Mūsų vienas sėkmės arkliukų buvo tas požiūris per kliento prizmę.“

Pardavus NT agentūrą buvo pereita prie sutelktinių investicijų – M. Vanagas greitai pamatė, kad NT versle reikia daug kapitalo ir investicijų, taip atsirado sutelktinio investavimo platforma „Profitus“, tuo metu įkurtas ir fondas. 2012 m. įkurtos įmonės „Citus“ ir „Citus Construction“, kurios 2016 m., įkūrus „Citus Group“, atsidūrė po grupės skėčiu. „Citus“ greitai augti pradėjo nuo 2015-ųjų – įveikus pradžioje stabdžiusį kapitalo trūkumą, 2017 m. bendrovė jau turėjo šešis skirtingo dydžio projektus. 2020 m. M. Vanagas atsitraukė nuo tiesioginio vadovavimo ir įkūrė „Vanagas Group“. Šiuo metu įmonių grupėje veikia ir bendrovė „Oxygen“, gaminanti ir tiekianti rekuperacijos sistemas.

Ilgalaikėmis strategijomis M. Vanagas netiki: „Pastarieji metai puikiai parodė, ko verta tavo penkerių metų strategija, paruošta 2019-aisiais.“

„Man patinka greitai spręsti, greitai daryti, – dalijosi pašnekovas. – Ypač šiuolaikinėje ekonomikoje, kai viskas kinta vis greičiau, nes informacijos kiekis yra daug didesnis, technologijos keičiasi vis sparčiau, tad ir galvoti reikia vis greičiau. Prieš 20 metų technologijos ėjo gerokai lėčiau – prieš 10 metų nelabai išmaniųjų telefonų buvo, o dabar jau kalbame apie dirbtinį intelektą.“

Verslininkas patenkintas įmonės plėtra, ja džiaugiasi, bet tuo pat metu įžvelgia ir daugiau galimybių, kurias galima atverti. Ilgalaikėmis strategijomis M. Vanagas aiškino netikintis: „Pastarieji metai puikiai parodė, ko verta tavo penkerių metų strategija, paruošta 2019-aisiais. Tai daugiau yra kryptys. Strategija gali būti storas dokumentas su daugybe analizių ir įžvalgų, arba tai yra bendriniai principai ir vizija. Principais ir vizija aš tikiu, juos reikia išlaikyti ir jie nekinta taip greitai – kuo tu nori tapti, kaip dirbi, kokiomis vertybėmis vadovaujiesi. Bet detaliai surašyti, kad po penkerių metų eisi į tokią ir tokią rinką, užimsi tokio ir tokio segmento tokį ir tokį procentą, yra naivu.“

Kokia yra „Vanagas Group“ įmonių vizija? Verslininkas plėtrą mato dviem kryptimis. Pirmoji – augti užsienyje, ir ne tik Europoje, bet galbūt ir toliau. „Teko pabūti Etiopijoje – tai nedaug girdėta šalis, bet turi 110 mln. gyventojų. Taip, perkamoji galia gal ir maža, bet vien 10 proc. gyventojų reiškia 10 mln. – tos rinkos yra milžiniškos“, – svarstė M. Vanagas. Antroji plėtros kryptis apima rinkos segmentus – kadangi „Citus“ daugiausia dirba su gyvenamuoju būstu, norima plėstis į administracinių, gamybinių patalpų segmentus.

Džiaugtis kartu – smagiau

Kalbamės „Citus Group“ biure, Vilniaus „Burių“ verslo centro 19-ame aukšte. Pro aukštus langus atsiveria graži panorama į kitus sostinės dangoraižius ir senamiestį. Biuras erdvus, erdvės atskirtos stiklinėmis sienomis – tai suteikia privatumo, bet tuo pat metu sudaro ir atvirumo įspūdį. Tai svarbu ir pačiai bendrovei.

„Stengiamės būti atvira įmonė. Su darbuotojais darome ketvirtinius susitikimus, kur susirenka visa įmonė, ir kiekvienas skyrius pasakoja, kaip jiems sekasi – vadinasi, žmonės supranta, – kalbėjo M. Vanagas. – Pavyzdžiui, Rinkodaros skyriaus atstovas supranta, kaip sekasi Statybų skyriui, o jis supranta, kaip sekasi buhalterijai – gal ir nelabai giliai, bet yra supratimas, kuo kiekvienas skyrius gyvena, ką daro, kokia reikšmė, kas sekasi ir kas ne. Kai pradėjome tuos susitikimus rengti, kilo klausimų, tai ar mes čia finansinius rodiklius rodysime? Kiek pajamų, išlaidų turime, kiek uždirbame? Na, taip, ir ką? Kas čia baisaus, ką čia slėpti? Manau, kad tas atvirumas yra geras dalykas, ir mes juo vadovaujamės.“

Nors kontakto su darbuotojais M. Vanagas teigia nevengiantis, kadangi nuo tiesioginio vadovavimo jis jau yra atsitraukęs, daugiau bendrauja vadovų lygmeniu. Save kaip vadovą jis mato ambicingą, turintį aukštų lūkesčių, taip pat kūrybingą – versle ši savybė, pasak M. Vanago, yra labai svarbi.

Detaliai surašyti, kad po penkerių metų eisi į tokią ir tokią rinką, užimsi tokio ir tokio segmento tokį ir tokį procentą, yra naivu.

„Manau, kad mano vadovavimo stilius yra ramus, – kalbėjo pašnekovas. – Dažnai būna, kad žmonės yra pikti, kai kas nors nesiseka, atrašo visiems velnių arba labai džiūgauja, kai kas nors pavyksta. Aš esu ramesnis, nemėgstu nei išaukštinti žmonių, nei jų kritikuoti. Labiau esu linkęs klausti, ką galime padaryti kitaip, kokias išvadas pasiimti kam nors nepavykus. Kai sekasi gerai, klausiu, o kaip galima geriau?“

Per pandemiją išplitusios darbo iš namų idėjos M. Vanagas teigė nepalaikantis, o veikiau prie jos prisitaikantis. Nors visiems darbuotojams kažkiek laiko leidžiama dirbti iš namų, jis įsitikinęs, kad biure darbas yra produktyvesnis.

„Daugeliu atvejų, ypač, jei reikia bendrauti su kitais kolegomis, biure yra efektyviau – lengviau pasišnekėsi koridoriuje, prie kavos aparato ar atėjęs į kabinetą nei „Teams“ susiplanavęs susitikimą. Žmogaus klausa ir vaizdas nėra vieninteliai jutikliai, ir kūno kalba, ir emocijos kitaip perduodami. Skatinu ir tikiu, kad darbas yra įdomu, tarsi tam tikras sportas – tau turi būti įdomu dirbti, siekti rezultato, o dalį to smagumo sukuria komanda“, – sakė M. Vanagas.

Su komanda smagiau ir džiaugtis, kai pavyksta suplanuoti darbai. Biuro viduryje pakabintas gongas, skirtas įvairioms pergalėms pažymėti. „Citus“ yra projektų plėtros bendrovė, ir mes turime tuos projektus pasidaliję į etapus, – pasakojo pašnekovas. – Kai kažkurią dalį užbaigiame, einame pasidžiaugti, mušame gongą, visi susirenka, pasidalijame, kas sekėsi ir kas ne.“

Paklaustas, kokios dar savybės yra svarbios sėkmingam verslininkui ir vadovui, M. Vanagas išvardijo tris: smalsumas, atkaklumas ir optimizmas. Smalsumas padeda suprasti nišas, kuriose veikiama, kaip geriau padaryti darbus ar rasti sprendimus. Atkaklumas praverčia versle susidūrus su sunkumais. „Jei kiti kolegos sako, kad čia neįmanoma, man tai dažniausiai suveikia priešingai – o kodėl neįmanoma? Gal reikia eiti ne pro kairę, o pro dešinę?“ – kalbėjo verslininkas. Optimizmas susijęs su atkaklumu – negali daryti ir galvoti, kad tau nepavyks.

„Manau, kad iki šiol esu informacijos siurblys, man viskas patinka ir įdomu, ir tai praverčia, nes ir kitų kampų gauni, – šypsojosi M. Vanagas. – Svarbu noras žinoti, neapsiriboti tuo informaciniu lauku, kuriame esi – kad ir kaip būtų, mes visi esame kažkokiame savo burbule ir jame apsistojame: suformuojame savo aplinką, draugus, hobius ir dažnai iš jų nebeišlendame, netobulėjame. Man tai svarbu, tad turiu ir daug hobių, ir konferencijose dalyvauju, ir naktinių vakarėlių nepraleidžiu.“

Stengiasi dirbti mažiau

Tarp M. Vanago hobių sportas užima reikšmingą dalį, pastaraisiais metais verslininkas pasakojo atradęs triatloną. „Draugai įkvėpė užsirašyti į „IronMan“ varžybas, sekėsi gerai, – pasakojo pašnekovas. – Ten tokia kaip šventė, visi pasitinka, sveikina.“ Tiesa, pirmosios įveiktos varžybos buvo vadinamosios „IronMan 70.3“ – pusė įprastinių maršrutų: 1,9 kilometro plaukimas, 90 kilometrų važiavimo dviračiu ir 21 kilometras bėgimo. Ilgųjų rungčių M. Vanagas atsisakė supratęs, kad turės per mažai laiko pasiruošti grįžęs iš JAV vykstančio festivalio „Burning Man“.

„Jei noriu turėti produktyvią darbo dieną, vakare turiu pasportuoti“, – neslėpė verslininkas. Dėl šios priežasties triatlonas šiuo metu jam atrodo tinkamesnis – sėsti ant dviračio ar išeiti pabėgioti galima bet kada, skirtingai nei, pavyzdžiui, prieš porą metų išbandytas ralis. „Ralis man patiko, ir manau, kad prie jo dar grįšiu, bet gal kai bus per 50 metų, – svarstė M. Vanagas. – Jei nori būti efektyvus darbe, greitas, vis vien kūnas turi turėti fizinį krūvį, turi sportuoti. Ralis yra sportas, bet fizinio krūvio ten mažiau.“

Atostogų kurorte prie baseino M. Vanagas neįsivaizduoja, tačiau užklupus pandemijai atrado keliones po Lietuvą: „Anksčiau būdavo nuomonių, kad ką čia toje Lietuvoje pamatysi, važiuoji į Ispaniją, Italiją ar kitus žemynus, Afriką.“ Tarp įsimintinesnių kelionių – Saudo Arabija, kur vadovas su draugu tarsi netyčia pateko į Mekos centrą. Meka musulmonų yra laikoma vienu iš dviejų šventų religinių miestų, į kurio centrą įleidžiami tik tikintieji su piligriminėmis vizomis. „Ėjome, ėjome ir patekome, tai ir vėl tas smalsumas“, – juokėsi M. Vanagas.

O kaip sekasi hobius ir laisvalaikį suderinti su vadovo pareigomis? Verslininkas tikino, kad, kuo daugiau darai, tuo daugiau padarai ir tuo daugiau turi laisvo laiko. Tiesa, šiuo metu jis teigė besistengiantis dirbti mažiau: „Dabar turiu vadovų komandą, kuri perima tuos darbus, išsidalija, ir mano tikslas yra taip padaryti, kad manęs nebūtinai reikėtų priimant sprendimus. Pernai buvau nusprendęs, kad nedirbsiu ilgiau nei iki 19 val., nepavyko, bet šiemet tai sau jau leidžiu.“

Manau, kad iki šiol esu informacijos siurblys, man viskas patinka ir įdomu, ir tai praverčia, nes ir kitų kampų gauni.

Be to, anot pašnekovo, smalsumas praverčia ir čia – kai įdomu, tuomet atsiranda ir energijos bei noro skirti laiko laisvalaikiui. „Esu gana greitas ką nors daryti. Mano draugė iš manęs juokiasi – įeidamas į liftą jau kišu ranką spausti mygtuko. Į darbą eidamas apsirengiu per tris minutes. Tas greitis, efektyvumas prisideda prie to, kad lieka laiko laisvalaikiui“, – pasakojo M. Vanagas.

Geriausi rezultatai

Paklaustas, kokiais projektais labiausiai didžiuojasi, M. Vanagas aiškino, kad kiekvieną projektą bendrovė stengiasi padaryti išskirtinį, kuo unikalesnį pagal segmentą, įdomesnį ir fainesnį, kuriame žmonės jaustųsi gerai. Be to, įdomiausi projektai – tie, kurie dar nepradėti ir laukia ateityje. Tačiau per 13 veiklos metų „Citus“ sukaupė nemažą darbų portfelį.

„Man labai patinka vienas pirmųjų mūsų projektų, „Karaliaučiaus slėnis“. Galbūt šiomis dienomis ten nuvažiavęs tokio ypatingumo nepamatysi, bet ten kotedžams padarėme naujus didelius kiemus, kurie prigijo ir buvo sėkmės ženklas, – prisiminė verslininkas. – Kitas dalykas – eksperimentavome su energinėmis klasėmis.“

Projektas Vilniuje statytas 2015–2016 m. Tuo metu buvo skatinamas pastatų energinis efektyvumas, nuo C ir B klasės pereinama prie A, tačiau rinkos dalyviai ir ekspertai tikino, kad žmonės nėra pasirengę mokėti daugiau pinigų už geresnę energinę klasę. „Citus“ įrodė priešingai.

„Mes analizavome ir supratome, kad tai kaip tik yra ilgaamžiškesnis požiūris, ir eksperimentavome – „Karaliaučiaus slėnyje“ pastatėme kelis skirtingų energinių klasių kotedžus ir pasitikrinome, ko pirkėjas norės, – pasakojo M. Vanagas. – Pasirodė, kad pirkėjai noriai mokėjo didesnę sumą už geresnę energinę klasę.“

Tarp kitų įsimintinų projektų – „Miško ardai“, pastatyti prie Vilniaus Pietinio aplinkkelio vietoj sovietmečiu ten buvusių kareivinių, apsupti miškų, taip pat „Telegrafas“ Kaune, išlaikęs kultūros paveldo elementus. „Padarėme naują kultūros paveldo sampratą, – teigė vadovas. – Iki to laiko Kultūros paveldo departamentas į paveldą žiūrėjo kaip į muziejų – yra kažkoks laikotarpis, ir tada tik pagal jį gali atkurti, o tada sunku prisitaikyti. O mes priėjome prie tos logikos, kad saugome tai, kas išlikę, bet prisitaikome. Pavyzdžiui, išsaugojome kabinetinį pastato planą, bet sugalvojome ten įrengti mažas studijas – labai gerai prisitaikėme negriaudami struktūros.“

Dar vienas plėtojamas projektas yra Druskininkuose. Savo dydžiu jis gerokai nustelbia kitus panašaus tipo projektus kurorte, bet „Citus“ tai neišgąsdino. „Tai didžiausia sanatorija Lietuvoje, daugiau kaip 10 metų neveikianti, ir niekas nedrįso jos imtis dėl dydžio, nes Druskininkuose 300 su viršum butų yra kelerių metų rinka – visi sakė, kad tai neįmanoma, jei pernai 50 butų visoje rinkoje parduota, tai iš čia neišeisi, – kalbėjo M. Vanagas. – Dydis yra minusas, nes reikia daug visko įdėti, sutvarkyti, bet, kita vertus, ir labai didelis pliusas.“

Vien dėl savo dydžio šis projektas įgauna papildomų atributų, kurių kituose gyvenamuosiuose pastatuose neišvysite – pavyzdžiui, 20 metrų ilgio baseiną ant stogo. Čia taip pat planuojamos bendro darbo (angl. co-working) patalpos, dienos centras, sporto salė, SPA zona. „Mes galime sau leisti tokius dalykus dėl pastato dydžio, tai apsimoka, – sakė pašnekovas. – Požiūrio pakeitimas, kito kampo turėjimas leidžia minusą pakeisti pliusu.“

2018 m. „Citus“ baigė žaliausiu Lietuvoje pripažįstamą NT projektą „Aeronamai“. Pasak M. Vanago, tai kol kas yra pirmas ir demonstracinis projektas, tačiau masinės tokių namų gamybos neplanuoja, ji vis dar yra per brangi. Tačiau kai kuriuos projekte išbandytus sprendimus įmonė pritaiko kituose masiniuose projektuose. „Aeronamai“ išskirtiniai tuo, kad visą reikalingą energiją pasigamina – šildyti, vėdinti, karštam vandeniui, elektrai. Tai pirmasis namas Lietuvoje, turintis A++ energinės klasės ir pasyvių namų sertifikatą.

„Žmonės vertino, per kiek laiko tai atsipirks, – prisiminė M. Vanagas. – Atsipirkimą dažniausiai skaičiuojame per 10 metų – jei pridėjau papildomai 10 tūkst. eurų, kad namas būtų A++ klasės, ar per 10 metų sutaupysiu pakankamai, kad tie 10 tūkst. atsipirktų? Dažnu atveju atsakymas yra ne, bet pinigai grįžta per kitą pusę – namas po tų 10 metų bus geresnės kokybės, jo likvidumas didesnis, vertė didesnė ir galėsi jį parduoti brangiau.“

Ar tokių technologinių ir energinių sprendimų ateityje galėsime išvysti ir daugiau? M. Vanago nuomone, neabejotinai išaugo mikroklimato reikšmė – jei namas yra geras ir sandarus, jame būtina rekuperacinė sistema, antraip namas nesivėdins. Prie to prisideda ir drėgmės kiekį reguliuojantys įrenginiai.

Tačiau dar svarbesnis gali tapti klausimas, kaip pastatas įsilieja į aplinką, joje dera. „Kokios parduotuvėlės veikia, kokias paslaugas gali gauti, kaip patogiai gali įvažiuoti, kaip estetiškai atrodo ir t. t.“, – vardijo M. Vanagas.

Svarbu ir aplinkinė bendruomenė. Pašnekovą sudomino anksčiau knygoje apie Daniją skaitytas faktas, jog danai, būdami vieni laimingiausių žmonių pasaulyje, didelį dėmesį skiria socialinei savo aplinkai ir priklauso įvairioms bendruomenėms, pavyzdžiui, darbe ar sporte. „Man įstrigo, kad vienas danas gali priklausyti penkioms ar šešioms bendruomenėms, – pasakojo verslininkas. – Žmogus aktyviai įsitraukia ir tampa laimingesnis. Manau, kad kaimynai gali būti viena tų bendruomenių. Smagu, kai kaimynus pažįsti, gali ryte pasisveikinti, paprašyti pagalbos ar vakare pakviesti vakarienės. Mes, kaip plėtotojai, turime padėti sukurdami bendras zonas, kur tokia bendruomenė galėtų rinktis.“

Skrydis į sėkmę

• 2010 m. – pirmasis „Citus“ projektas, trijų dalių kotedžas.
• 2012 m. – oficiali „Citus“ ir „Citus Construction“ įkūrimo data. „Citus Construction“ vykdė NT plėtojimo, „Citus“ – NT brokerių veiklą.
• 2013 m. – įdarbintas pirmasis samdomas darbuotojas.
• 2014 m. – pastatytas pirmasis daugiabutis.
• 2015 m. – sparti plėtra atnešė pirmąjį milijoną.
• 2016 m. – „Citus“ NT brokerių veikla parduota „Remax“, „Citus“ susikoncentravo tik į NT plėtojimą.
• 2016 m. – suformuota vadovų komanda.
• 2016 m. – pradėtas pirmasis nekomercinis demonstracinis projektas „Aeronamai“ Kaune.
• 2016 m. – projektas Vilniuje „Karaliaučiaus slėnis“ konkurse „Už darnią plėtrą“ pripažintas geriausiu kvartalu Lietuvoje. „Kauno Senamiesčio apartamentai“ šiame konkurse laimėjo geriausio ateities projekto įvertinimą.
• 2016 m. – įsteigta rekuperatorių gamybos įmonė „Oxygen“.
• 2017 m. – „Citus“ pateko tarp TOP 5 NT plėtotojų Lietuvoje pagal pardavimus.
• 2017 m. – planuotas pirmasis komercinis projektas Vilniuje, Sėlių gatvėje.
• 2017 m. – pirmasis kultūros paveldo objektas „Telegrafas“ Kaune, atkurtas pagal autentiškumo sertifikavimo sistemą.
• 2017 m. – Lietuvos žaliųjų pastatų taryba „Aeronamų“ projektą apdovanojo kaip „Žaliausią gyvenamąjį pastatą Lietuvoje“.
• 2018 m. – sparčios plėtros „pagirios“: atsigręžta į procesus ir veiklos kokybę.
• 2018 m. – projektas „Neries ardai“ konkurse „Už darnią plėtrą“ pripažintas geriausiu projektu Lietuvoje, „Verslo žinios“ jį apdovanojo kaip geriausią būsto projektą Baltijos šalyse.
• 2018 m. – kartu su partnere Viktorija Čijunskyte įsteigė sutelktinio finansavimo platformą „Profitus“ ir investicijų valdymo įmonę „Victory funds“.
• 2019 m. – projektas „Aeronamai“ tapo pirmuoju būstu Lietuvoje, pasigaminančiu visą reikiamą energiją eksploatacijai, turinčiu A++ ir Vokietijos „Passivhaus“ instituto sertifikatą. „Neries ardai“ tarptautinėje architektų bienalėje „Leonardo 2019“ gavo apdovanojimą Gyvenamųjų daugiabučių kategorijoje.
• 2020 m. – krizės valdymo planas padėjo pasiekti sparčiausią plėtrą pagal projektų skaičių nepaisant pandemijos.
• 2020 m. – įsigyta radijo gamykla „Banga“ Kaune virto „Radio City by CITUS“.
• 2020 m. – „Citus“ tapo ketvirta žinomiausia NT rinkos įmone.
• 2021 m. – įsigyti šeši nauji projektai, tarp jų – „Nemunas“ Druskininkuose („Nemunas by CITUS“) ir „Mūnai“ Vilniuje (470 butų, 35 tūkst. kv. metrų plotas).
• 2022 m. – pasiekta antra vieta Lietuvoje pagal pardavimus.
• 2023 m. – pirmoji žinomumo kampanija; „Citus“ tapo trečia rinkoje pagal žinomumą.

BEREKLAMOS: