VVKDUpės – natūralūs gamtos greitkeliai – galėtų tapti alternatyva taršiam kelių transportui, kuris šiuo metu išmeta didžiąją dalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Ekspertai tikina, kad tokia perspektyva reali ir Lietuvoje. Investavus nedidelę dalį šiuo metu keliams ir geležinkeliams skiriamų lėšų, būtų galima aplinkos neteršiančiai laivybai pritaikyti beveik 1000 kilometrų vandens kelių Lietuvos upėmis.
Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas teigė, kad susidomėjimas krovinių gabenimo Nemunu galimybėmis pastaruoju metu didėja, nes svarbiausia Lietuvos upe galima plukdyti iš esmės bet kurios rūšies ir dydžio krovinius. Didžiausia ekonominė nauda gaunama vidaus vandens keliais transportuojant nestandartinių gabaritų, labai sunkius ir birius krovinius.
Pernai Nemunu gabenta 300 tūkst. tonų krovinių – statybinių medžiagų (akmenų, skaldos). Panašus kiekis krovinių bus pergabentas ir šiemet. 2013–2020 m. vidaus vandens keliais (išskyrus uosto akvatorijai priskirtuose vandenyse dirbančios „Smiltynės perkėlos“ pervežimus) kasmet pervežta 10–50 tūkst. tonų krovinių, 2021-aisiais – 150 tūkst. tonų.
Ryškus krovinių kiekio padidėjimas susijęs su Nemuno upėje vykdomu TEN-T tinklo kelio E41 modernizavimu, kai iš medžiagų sandėliavimo aikštelių (Marvelės, Raudonės, Jurbarko, Pagėgių) buvo vežamos statybinės medžiagos į statybvietes, išsidėsčiusias visame Nemune nuo Kauno iki Rusnės.
