YouTubePasaulio grūdų biržos į Rusijos pasitraukimą iš susitarimo dėl saugaus Ukrainos grūdų eksporto Juodąja jūra reagavo santūriai, sako ekspertai.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas mano, kad poveikis buvo, bet ne toks, kokio buvo galima tikėtis. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas įsitikinęs, kad reakcija buvo trumpalaikė, o labiausiai sureaguota į Rusijos smūgius Odesos jūrų uostui bei Rusijos pareiškimą, kad laivai su grūdais bus laikomi karo taikiniais.
„Šįkart Rusijai pareiškus, kad pasitraukia iš grūdų susitarimo, buvo galima tikėtis, kad tai paveiks pasaulines rinkas, matosi, kad tas poveikis buvo, bet nebuvo kažkoks labai didelis – grūdų kainos biržose antradienį ir trečiadienį šiek tiek padidėjo, bet ne taip žymiai, kaip buvo galima tikėtis“, – BNS sakė A. Macijauskas.
„Gali būti, kad tai ne pabaiga, nes matosi, kad pasaulis ir rinkos dalyviai nebelabai rimtai vertina Rusijos pareiškimus, daugiau turbūt bus vertinami konkretūs veiksmai. Pats pareiškimas didelio poveikio nepadarė“, – pridūrė jis.
T. Povilauskas biržų reakciją vadina trumpalaike ir pabrėžia, kad savaitės pradžioje grūdai beveik nepabrango.
„Iš esmės buvo brangimas tik trečiadienį, kai Rusija smūgiavo Odesos jūrų uosto infrastruktūrai ir kai buvo pareikšta, kad visi laivai, bandysiantys gabenti grūdus, bus laikomi karo taikiniais. Ta žinia labiausiai ir išgąsdino rinką. Susitarimas gali būti atnaujintas, bet jeigu infrastruktūra bus subombarduota, kas iš to susitarimo“, – tvirtino SEB analitikas.
Pasak jo, dėl to kainos augimas per tris dienas buvo minimalus – 9-10 proc., palyginti su praėjusiu mėnesiu.
„Šiandien kainos jau sumažėjusios apie trimis procentais – dabar kaina biržoje yra 250 eurų už toną, o prieš metus (2022-ųjų liepos 21-ąją – BNS) ji siekė beveik 340 eurų. Kol kas kainos yra mažesnės negu prieš metus, tai sakyti, kad kažką paveiks mažmeninėje rinkoje, toli gražu tikrai ne“, – kalbėjo T. Povilauskas.
Jis, be kita ko, pabrėžė, kad trumpuoju laikotarpiu gali būti kainų šuolių ir į viršų, ir žemyn, bet juos, analitiko teigimu, lems kiti veiksniai, pavyzdžiui, derlius Rusijoje bei Europos Sąjungoje, nes dabar jo nuėmimas tik prasideda.
„Ir jie (kainų pokyčių veiksniai – BNS) maišysis su karo įtaka“, – tvirtino T. Povilauskas.
Jis prognozuoja, kad dabartinės grūdų kainos vėliau dar kils, bet prie 300 eurų už toną ribos neturėtų grįžti.
„Rinka nesiruošia grįžti į tas kainas, kurios buvo prieš metus – 350 eurų ar daugiau už toną. Kol kas rinka nerodo tokių ženklų, kad yra labai pasiruošusi eiti ir link 300 eurų“, – sakė T. Povilauskas.
A. Macijauskas sako, kad 250 už toną yra nebloga kaina, bet žinant, kiek kainuoja žaliavos, kviečiai turėtų kainuoti apie 300 eurų už toną.
„Jeigu paaiškės, kad per Juodąją jūra grūdų eksportuoti bus nebeįmanoma, jeigu iš Ukrainos uostų, tarkime, per mėnesį neišplauks nė vienas laivas, tada tikėtina, kad kaina didės, bet jeigu padedant Turkijai, ES institucijoms, tie laivai vistiek plaukia, kainų augimo neverta tikėtis“, – pabrėžė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas.
Anot jo, grūdų kainos pastaraisiais metais priklauso ne nuo pasiūlos-paklausos ar derlingumo, kaip būdavo anksčiau, o nuo įvykių Ukrainoje.
„2022 metų pavasarį kainos buvo labai smarkiai – daugiau negu dvigubai pašokusios, o kiekvienas toks įvykis žymesnis šitame kare veikia grūdų rinką, bet laikui bėgant tas poveikis vis mažesnis ir mažesnis“, – teigė jis.
Lietuviškas derlius bus mažesnis už vidutinį
Grūdininkų atstovas ir banko analitikas sutaria: grūdų derlius dėl sausros šiemet bus menkesnis už ilgametį vidurkį. Tik vienas lygina pastarųjų penkerių, o kitas – 10 metų derliaus vidurkius.
A. Macijauskas neprognozuoja, koks bus derlius Lietuvoje, bet sako, kad greičiausiai bus prikulta vidutiniškai mažiau, nes mažiau varpose bus grūdų negu per penkerius pastaruosius metus, o kokybė, pasak jo, bus gera, nes Lietuvoje naudojama mažiau pesticidų, trąšų.
„Kokybė, panašu, bus nebloga“, – įsitikinęs jis ir pabrėžia, kad birželį buvusi sausra grūdininkams irgi pridarė nuostolių.
„Grūdų bus prikulta mažiau – bet kokio dydžio (nuostoliai – BNS), paaiškės vėliau, kai įsibėgės javapjūtė. Iš pirmų rezultatų matosi, kad derlius yra mažesnis negu daugiametis vidurkis, bet kartais pirmi pjovimai būna ne visuomet tikslūs“, – kalbėjo grūdų augintojų atstovas.
Jo teigimu, lietuviškų grūdų eksportas bus mažesnis dėl menkesnio derliaus.
„Lietuviškų grūdų derlius šiemet turbūt bus vienas iš mažesnių vertinant pastarojo dešimtmečio rezultatus. Toks vidurkis gal bus arba net šiek tiek mažiau. Daugiau nei pernai neeksportuosime, tačiau rinkos liks tos pačios – Afrikos žemynas. Turbūt niekas labai nesikeis“, – BNS tvirtino T. Povilauskas.
