ShutterstockKaras Irane sukėlė grandininę reakciją Europos automobilių rinkose, nes sparčiai kylančios degalų kainos verčia vartotojus rinktis elektromobilius tokiu tempu, kokio nebuvo matyta nuo 2022 m. energetinės krizės.
Kovo mėnesį Europoje pirmą kartą per mėnesį parduota daugiau nei 500 tūkst. elektromobilių, o registracijų skaičius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, išaugo 37 proc. iki beveik 540 tūkst. vienetų, rodo „Benchmark Mineral Intelligence“ duomenys.
Šis pokytis realiuoju laiku atsispindi internetinėse automobilių platformose. Vokietijos didžiausioje automobilių prekybos svetainėje Mobile.de užklausų apie elektromobilius skaičius nuo vasario iki kovo išaugo daugiau nei 50 proc., o Jungtinėje Karalystėje ir Ispanijoje veikianti „Carwow“ pranešė apie iki 30 proc. augimą per tą patį laikotarpį, rašo „The Observer“.
Vokietija diktuoja madas
Vokietija, didžiausia automobilių rinka Europoje, tapo šios tendencijos epicentru. Federalinės motorinių transporto priemonių tarnybos (KBA) duomenimis, kovo mėnesį baterijomis varomų elektromobilių registracijų skaičius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, išaugo 66,2 proc. – iki 70 663 vienetų, todėl pirmą kartą per mėnesį registruotų elektromobilių skaičius viršijo benzininių automobilių skaičių.
Elektriniai automobiliai dabar sudaro 24 proc. visų naujų automobilių registracijų Vokietijoje, palyginti su 22,8 proc. benzininių modelių.
Šis atsigavimas yra stebinantis, turint omenyje, kad Vokietijos elektromobilių rinka vos prieš metus buvo laisvo kritimo būsenos, kai 2024 m. pabaigoje buvo panaikintos subsidijos.
Sausį vyriausybė pakeitė kursą ir vėl įvedė iki 6 tūkst. eurų siekiančias paskatas naujiems elektromobiliams pirkti. Šis politikos poslinkis dabar susidūrė su dyzelino kainomis, kurios, anot automobilių asociacijos ADAC, balandžio pradžioje Vokietijos degalinėse pirmą kartą viršijo 2,50 euro už litrą. Belgijoje dyzelinas pasiekė 2,49 euro kainą, viršydamas 2022 m. krizės pikus.
Visą žemyną apėmusi tendencija
Jungtinė Karalystė taip pat pasiekė rekordinius skaičius. Automobilių gamintojų ir prekybininkų asociacijos duomenimis, kovo mėnesį užregistruota 86 120 baterijomis varomų elektromobilių, o tai yra 24,2 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Nepaisant šio augimo, elektromobiliai užėmė tik 22,6 proc. Jungtinės Karalystės rinkos, o tai neatitinka vyriausybės nustatyto 33 proc. nulinės emisijos transporto priemonių reikalavimo 2026 m.
Visoje ES degalų kainos smarkiai pakilo, kai konfliktas sutrikdė naftos ir dujų gabenimus per Hormuzo sąsiaurį. Remiantis „Statistos“ surinktais „Global Petrol Prices“ duomenimis, nuo vasario pabaigos iki kovo pabaigos benzinas Prancūzijoje ir Vokietijoje pabrango maždaug 17 proc., o dyzelinas – iki 30 proc. Net ir po to, kai paskelbus paliaubas naftos kainų etalonai nukrito nuo beveik 120 JAV dolerių už barelį, kainos tebėra apie 20 JAV dolerių didesnės nei prieš karą, pranešė „Euronews“.
Abejonės dėl tvarumo
Ar susidomėjimo banga virs ilgalaike rinkos transformacija, lieka neaišku. Kai kurie analitikai įspėja, kad ankstesni degalų kainų šuoliai nesukėlė ilgalaikio elektromobilių populiarumo augimo. Tačiau šį kartą pokyčius stiprina struktūriniai veiksniai: didesnės vyriausybės subsidijos, vis didesnis prieinamų modelių pasirinkimas ir ES reglamentai, reikalaujantys automobilių gamintojų didinti nulinės emisijos automobilių pardavimus, – visa tai skatina tolesnę dinamiką.
Elektrinių ir vidaus degimo variklių automobilių eksploatacijos išlaidų skirtumas smarkiai padidėjo – Belgijoje elektromobilio įkrovimas namuose dabar kainuoja 45–56 proc. pigiau už kilometrą nei benzininio ar dyzelinio automobilio eksploatacija dabartinėmis kainomis.
