Meniu
Prenumerata

sekmadienis, lapkričio 27 d.


LOŠIMAI INTERNETE
Ieškant būdų pažaboti nelegalius lošimus internete, galimybių nedaug
BNS
Unsplash

Atsakingo lošimų verslo asociacija (ALVA) prašo institucijų griežčiau kontroliuoti nelegaliais Lietuvoje laikomus, tačiau laisvai internete pasiekiamus lošimus, dėl kurių šalies biudžetas per metus netenka milijonų eurų mokesčių.

Tačiau tiek lošimų prižiūrėtojai, tiek teisininkai sutaria, kad galimybių visiškai pažaboti nelegalius lošimus internete yra nedaug.

Rinkos kontrolieriai tikina, jog prieigą prie svetainių užkirstų tik visiškas interneto blokavimas šalyje, o tai neįmanoma.

Tarp idėjų, kaip pažaboti nelegalius lošimus, siūloma bausti ir tokių svetainių lankytojus. Teisininkai abejoja, ar būtų įmanoma gauti jų duomenis.

Lošimų priežiūros tarnybos skelbiamame sąraše šiuo metu yra per tūkstantį azartinių žaidimų organizatorių, Lietuvoje laikomų nelegaliais. Lošimų verslo atstovai tikina, kad toks statusas neužkerta kelio naudotis interneto svetainėmis ir sako, kad kontrolę reikia griežtinti.

Statymus atliko antstolio akivaizdoje

ALVA vadovas Algis Čaplikas sako, kad nelegalių lošimų internete kontrolė dabar yra nepakankama, nes ribojimai yra lengvai apeinami.

„Blokuojamos svetainės, tačiau darbas tuo nesibaigia. Lyg atliekamas formalus reikalas, tačiau toliau viskas labai lengvai apeinama. Aiškiname, kad darbas nebaigtas, reikia tolesnių žingsnių, imtis priežiūros. Tą turi matyti ir institucijos, mes joms tik pranešėme, kad yra bėda, didelė bėda“, – BNS sakė A. Čaplikas.

ALVA kartu su antstoliu šiemet jau du kartus fiksavo, kad Lietuvoje nėra kliūčių patekti į nelegalias svetaines ir jose atlikti statymus ruletės žaidime, sporto lažybose.

„Nevaržomai ir laisvai galima prisijungti prie kai kurių jau užblokuotų azartinių lošimo internetinių puslapių. Minėti adresai yra laisvai prieinami, o neprieinami – gali būti laisvai pasiekiami, kompiuteryje pakeitus DNS (domenų vardų sistema – BNS) nustatymus“, – teigiama asociacijos rašte, adresuotame valstybės institucijoms.

Šie įrodymai išsiųsti Finansų ministerijai ir Seimo Finansų ir biudžeto komitetui – jų prašoma atkreipti dėmesį į pernelyg lengvą prieinamumą. Tiesa, jokios reakcijos nesulaukta.

Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad ALVA turėtų žinoti, jog bet kokie su kontrole susiję pakeitimai nėra Seimo atsakomybė.

„Ministerijos atsakomybė yra rengti įstatymų projektus kartu su Lošimų priežiūros tarnyba – ne Seimas, o Vyriausybė formuoja finansų politiką. Asociacija puikiai žino, kaip veikia įstatymai ir kas atsakingi už jų rengimą“, – BNS sakė M. Majauskas.

Finansų ministerija teigia, kad vyksta konsultacijos, o sprendimai dėl nelegalių azartinių žaidimų organizatorių kontrolės griežtinimo bus priimti vėliau.

„Rugsėjo pabaigoje įvyko nuotolinis Finansų ministerijos, Lošimų priežiūros tarnybos ir Latvijos lošimų priežiūros inspekcijos susitikimas, kuriame be kitų klausimų buvo aptarta Latvijos patirtis blokuojant nelegalių lošimų operatorių svetaines ir pinigines transakcijas, nelegalių lošimų svetainių paieškos, nelegaliai lošiančių asmenų atsakomybės ir kiti klausimai. Surinkus daugiau ir išsamesnės informacijos, bus sprendžiama dėl tolesnių veiksmų, įskaitant teisinio reglamentavimo tikslinimą“, – teigiama BNS atsiųstame ministerijos komentare.

Lošimų priežiūros tarnybos vadovo patarėja Sandra Vitkevičiūtė sako, kad dabartinė tvarka, pagal kurią nelegaliu lošimų organizatoriumi pripažinta interneto svetainė blokuojama, o Lietuvoje registruotos finansų įstaigos neatlieka finansinių operacijų, yra veiksminga.

„Mūsų taikomos priemonės yra pakankamai veiksmingos, ką liudija užblokuotų svetainių skaičius, augantis lošėjų skaičius licencijuotose bendrovėse. Turime labai gerai suderintą mechanizmą, atliekame labai operatyviai blokavimus. Blokavimo metodą taiko visa Europa, mes nesame išskirtiniai“, – BNS sakė S. Vitkevičiūtė.

„Prevence“ verslo advokatų kontoros advokatė Andželika Buivydaitė teigia, kad prieš šešerius metus įsigaliojęs Azartinių lošimų įstatymo pakeitimas gerokai apribojo tokių bendrovių veiklą, tačiau pagrindinės problemos liko neišspręstos.

„Nelegalių azartinių lošimų interneto svetainių veikla Lietuvoje iki šios dienos yra opi problema“, – BNS sakė ji.

Idėja – bauda už apsilankymą blokuotoje svetainėje

Penkias azartinių lošimų bendroves vienijančios ALVA vadovo A. Čapliko teigimu, reikėtų svarstyti papildomas galimybes apsunkinti prieigą prie nelegalių svetainių, pavyzdžiui, numatyti administracinę atsakomybę už apsilankymą draudžiamose svetainėse.

„Ar šiandien įteisinta fizinių asmenų atsakomybė, už tai, kad jie žaidžia nelegaliose svetainėse? Tam neskiriama jokio dėmesio, niekas nefiksuoja. Juk nelegaliose filmų svetainėse yra administracinė atsakomybė ir galimi kiti sprendimai techniniai, bet tą reikia pripažinti, suvokti ir toliau dirbti, nes sistema neveikia iki galo, lyg ir daug padaryta, bet realiai nieko nepadaryta“, – BNS teigė A. Čaplikas.

Jo teigimu, tai ne asociacijos siūlymas, o tik viena iš idėjų, apie kurią galima diskutuoti.

„Tai tik viena smulkmena, galima kalbėti ir apie kitus instrumentus, kur reikalinga diskusija“, – sakė A. Čaplikas.

S. Vitkevičiūtė sutinka, kad iš Lietuvos galima pasiekti blokuojamas svetaines, tačiau nuo to gali apsaugoti nebent interneto blokavimas, o tokia cenzūrai prilygstanti priemonė nesvarstoma.

„Savaime suprantama, kad apėjimo galimybė visuomet yra, žmogus, norėdamas padaryti nusikaltimą, ras būdą jį padaryti. Norint, kad jokiais būdais svetainės nebūtų pasiekiamos, tai vienintelis atsakymas turbūt būtų apskritai blokuoti internetą Lietuvoje, bet mes juk nesame Šiaurės Korėja ir to tikrai negalime padaryti. Kol kas, kiek man žinoma, nėra sugalvota tokių metodų, kurie draustų naudoti VPN (virtualus privatus tinklas – BNS) ar kitus apėjimo būdus, nes čia būtų visiška interneto cenzūra“, – kalbėjo ji.

Teisininkė A. Buivydaitė mano, kad bausmė atgrasytų žmones nuo apsilankymų nelegaliose svetainėse, tačiau abejoja, ar tai būtų realu, nes lošimų organizatoriai nesidalintų asmens duomenimis.

„Siūlymas visą atsakomybę užkrauti ant vartotojų pečių būtų geras žingsnis į priekį siekiant šias svetaines pažaboti, tačiau reikėtų įvertinti valstybės institucijų galimybę tai įgyvendinti. Ar tikrai bus gaunami duomenys ir svetainės apie jos vartotojų duomenis? Valstybinei institucijai pasikreipus į svetainės administraciją siekiant sužinoti jos naudotojų duomenis, labai abejotina, kad tokia informacija iš ir taip jau nelegalią veiklą vykdančių asmenų bus pateikiama“, – kalbėjo ji.

Jos teigimu, jeigu tokios kliūties nebūtų, teoriškai šių svetainių lankytojus būtų galima patraukti ir baudžiamojon atsakomybėn už neteisėtai įgytą turtą, tačiau galimybės bausti pačią svetainę išlieka ribotos.

„Egzistuojant daugiau tokios atsakomybės pritaikymo pavyzdžių, o vėliau įsijungiant ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai, kuri galimai taikytų baudžiamąją atsakomybę už turto – laimėjimo – įgyto iš nelegalių lošimų, atvejus, tokių svetainių naudotojų gretos galimai sumažėtų, tačiau klausimas, ar tai padėtų pažaboti pačią svetainę, lieka atviras“, – teigė A. Buivydaitė

Lietuvoje – daugiau nei tūkstantis nelegalių lošimų organizatorių

Nelegalia lošimų organizatore laikoma kompanija, kurios paslaugas siūlo neturėdama licencijos, taip pat atitinka kitus tokios veiklos požymius, sako Lošimų priežiūros tarnybos atstovė S. Vitkevičiūtė.

„Gavę signalą apie galimai nelegalų interneto operatorių mes atliekame tyrimą, jo eigoje apie jį renkami duomenys: ar tai azartiniai žaidimai, ar priimami Lietuvos lošėjai, įrodymų visuma, kuri parodo. Medžiaga vertinama, rengiama išvada, o sprendimą priima teismas“, – aiškino tarnybos atstovė.

Teismo sprendimu į nelegalios lošimų veiklos organizatorių Lietuvoje sąrašą dabar įtrauktos 1047 interneto svetainės.

Priėmus sprendimą ryšio operatoriams siunčiami nurodymai blokuoti svetaines, o finansų įstaigoms – panaikinti galimybę atlikti su jomis susijusius mokėjimus. Tačiau pastaruosius draudimus gebama apeiti pasitelkiant finansų technologijų (fintech) sprendimus, kurių sukontroliuoti neįmanoma, sako S. Vitkevičiūtė.

„Fintech sektorius auga labai greitai, tų atsiskaitymo priemonių gausėja kiekvieną dieną, žaidėjai netrunka juos sužinoti, nėra įmanoma sukontroliuoti absoliučiai viską“, – BNS sakė ji.

Atsakingo lošimų verslo asociacija teigia, kad dėl nekontroliuojamų nelegalių lošimų internete valstybė kasmet praranda mažiausiai apie 10 mln. eurų mokesčių.

„Jeigu, vertinant pesimistiškai, kad nelegalių nuotolinių lošimų rinka Lietuvoje sudaro tik 30 proc. nuo legalių paslaugų, jau kalbame mažiausiai apie 10 milijonų eurų lošimo mokesčių per metus“, – teigiama ALVA rašte Finansų ministerijai.

Asociacija taip pat skelbia, kad prieiga prie nelegalių lošimo svetainių sudaro galimybę lošti tiems, kurie paprašė jiems neleisti lošti. Tokių asmenų Lietuvoje, ALVA teigimu, yra apie 10 tūkst.

2022 10 14 13:49
Spausdinti