Smulkieji ūkininkai gali paspartinti verslo plėtrą – jiems šiemet numatyta skirti daugiau nei 20 mln. eurų paramą
Nuo kovo 1 d. smulkieji ūkininkai gali kreiptis paramos savo ūkiams plėtoti ir atnaujinti. Paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ galima teikti iki kovo 31 d.
Kaip ir pernai, atskirai bus priimamos pienine galvijininkyste užsiimančių ir kitą žemės ūkio veiklą plėtojančių ūkininkų paraiškos.
Pieninę galvijininkystę vystantiems ūkininkams numatyta paskirstyti 5 mln. eurų, o plėtojantiems kitą žemės ūkio veiklą (augalininkystę, daržininkystę, sodininkystę, uogininkystę ar mišrų ūkį) – 15 663 346 eurų paramą. Didžiausia paramos suma, kurią gali gauti į ją pretendavęs ir kriterijus atitikęs ūkininkas, siekia 15 tūkst. eurų. Parama gali būti naudojama technikai atnaujinti, ūkinės žemės plotams praplėsti ir kitaip savo ūkiui patobulinti.
Įgyvendino ilgai brandintus planus
Stirniškių kaimo (Vilkaviškio r.) ūkininkas Audrius Meseckas KPP veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ paraišką užpildė 2018 m. Gautas lėšas panaudojo seniems planams įgyvendinti – įkūrė mišrų ūkį. Šiandien jis yra mišraus ūkio savininkas, augina danielius ir šilauoges.
„Idėja auginti šilauoges kilo dar 2014 m., tačiau pasidomėjęs galimybėmis įrengti šilauogyną supratau, kad tai bus labai brangu, ir paramos, kuri tuo metu buvo teikiama augalininkystės ūkiams, nepakaks. Norėdamas užsidirbti svajonei, ketveriems metams išvykau į Daniją. Sugrįžęs į Lietuvą, 2018-aisiais 0,5 ha plote įrengiau šilauogyną, kuriame šiuo metu auga 1500 krūmų. Taip pat nusprendžiau papildomai auginti danielius. Pradėjau nuo nedidelės 11 danielių bandos, o šiuo metu jų yra jau 50“, – pasakojo ūkininkas.
Pasak A. Mesecko, pildant paraišką sunkumų nepasitaikė. Jis pataria kilus klausimų kreiptis į Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) specialistus, kurie supažindina su visomis reikiamomis sąlygomis ir paaiškina, kaip elgtis toliau.
„Kreipdamasis paramos neabejojau, kad ūkininkams skiriamos ES lėšos gali padėti dar labiau patobulinti ūkį, taip pat palengvinti ir efektyvinti ūkininkavimą. Iš pirmojo etapo paramos lėšų įsigijau nedidelį modernų traktorių šilauogyno priežiūrai, todėl ūkio priežiūra tapo lengvesnė ir paprastesnė. Be to, lėšų užteko ir pirmajai danielių bandai, todėl ir ūkis tapo mišrus“, – džiaugėsi ūkininkas.
Ūkininkams privalu itin aiškiai apgalvoti verslo planą, teisingai numatyti investicijas.
Antruoju etapu gautą paramą žemės ūkio produktų gamybos bei pagamintų (išaugintų) valdoje žemės ūkio produktų perdirbimo ir tiekimo į rinką veiklai A. Meseckas panaudojo liofilizavimo įrangai, mikroautobusui su šaldymo įranga ir statybinėms medžiagoms ūkiniams pastatams atnaujinti įsigyti.
Ūkininkas teigė, kad sklandus bendradarbiavimas su NMA atstovais ir sėkmingas pirmosios KPP veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ įgyvendinimas buvo puikus startas, kuris paskatino dar aktyviau domėtis ES teikiamomis galimybėmis. A. Meseckas ketina kreiptis paramos ir ateityje, nes turi planų plėsti danielių bandą ir pasiūlyti daugiau perdirbtos ūkio produkcijos: liofilizuotos bei brandintos mėsos, šilauogių sulčių.
Taisyklėse – svarbūs pakeitimai
Pasekti ūkininko A. Mesecko pavyzdžiu ir pretenduoti į ES paramą kviečiami visi Lietuvos smulkieji ūkininkai. Dokumentuose, kurie priimami kovo 1–31 d., būtina nurodyti, kokiai veiklai prašoma paramos.
NMA Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento atstovė Ana Suboč paaiškino, kad svarbu gerai susipažinti su paramos įgyvendinimo taisyklėmis ir reikalavimais, nes skirtingoms pareiškėjų grupėms, pienininkystės sektoriaus arba kita žemės ūkio veikla užsiimančių sektorių atstovams, taikomi nevienodi atrankos gauti paramą kriterijai ir tinkamumo reikalavimai. Visos paraiškos bus vertinamos pagal specialią balų sistemą.
„Žvelgiant į pieninę galvijininkystę, derėtų paminėti, kad melžiamų karvių vidutinis metinis skaičius ūkyje 2022 m. sausio 1 d. turėtų būti nuo 3 iki 9, o valdos ekonominis dydis, tik pagal šiuos gyvulius, turi sudaryti daugiau kaip 50 proc. bendro valdos ekonominio dydžio. Kitų žemės ūkio sektorių atstovams, teikiantiems paraišką, patartina atsižvelgti, ar jų įregistruotos valdos dydis 2022 m. sausio 1 d. patenka į 4000–7999 eurų ribą. Pastaruoju atveju už paslaugas žemės ūkiui gautos pajamos turėtų sudaryti, atvirkščiai, mažiau kaip 50 proc. bendro valdos ekonominio dydžio“, – sąlygas patikslino A. Suboč. Minėtus reikalavimus ūkininkai turėtų išlaikyti ne mažesnius, nei numatyta, iki pat verslo plano įgyvendinimo pabaigos, o jį pradėti įgyvendinti būtina per 9 mėnesius nuo teigiamo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos.
Šiemet, pakeitus įgyvendinimo taisykles, pabrėžtinas mišrųjį ūkį kuriantiems ūkininkams svarbus pakeitimas. Nuo šiol mišriu laikomas ūkis, kurio pajamos, įgyvendinus verslo planą, gaunamos iš daugiau nei vieno žemės ūkio sektoriaus ir kurio pajamos nė iš vieno žemės ūkio sektoriaus nesudaro daugiau kaip 50 proc. visų ūkio veiklos pajamų.
Atnaujintose įgyvendinimo taisyklėse numatytas naujas įsipareigojimas dėl investicijų registravimo ir naudojimo – nuo šiol visas verslo plane numatytas investicijas būtina ne tik visiškai apmokėti, pristatyti į ūkį, bet ir įregistruoti viešuosiuose registruose (jei registracija privaloma), taip pat naudoti verslo plane numatytai veiklai vykdyti. Verslo planas nebus laikomas įgyvendintu, jei numatytos investicijos įgyvendinant verslo planą nebus naudojamos ūkio veikloje.
Asmeninis archyvasTaip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad atnaujintose įgyvendinimo taisyklėse papildyti reikalavimai dėl išlaidų – jos turi būti naudojamos verslo planui įgyvendinti ir numatytai veiklai vykdyti. Jei kreipiamasi paramos ne pieninei galvijininkystei, investicijos turi būti susijusios su planuojamu įkurti kitu (ne pieninės galvijininkystės) žemės ūkio sektoriumi.
Vertinant paraiškas papildomų balų skiriama jaunesniems nei 40 metų ūkininkams, taip pat pareiškėjams, kurie yra žemės ūkio kooperatyvų nariai, verslo planus įgyvendina vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių ir jei pareiškėjai nėra gavę paramos pagal priemonės veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“.
NMA atstovė taip pat primena, kad prieš teikiant paraišką būtina savo vardu būti įregistravus valdą bei ūkininko ūkį ir, bent paskutiniais metais iki dokumentų užpildymo, deklaruoti pasėlius ar užregistruoti ūkinius gyvūnus.
Paraiškos priimamos tik elektroniniu būdu
Kaip jau minėta, didžiausia paramos suma, kurią gali gauti į ją pretendavęs ir kriterijus atitikęs ūkininkas, siekia net 15 tūkst. eurų. Paramos išmoka skiriama į dvi dalis. Pirmosios – 80 proc. lėšų – ūkininkas sulaukia, kai priimamas sprendimas jam skirti paramą, o likusio penktadalio – atsižvelgus į verslo plano įgyvendinimą.
„Jei pasitaikytų atvejis, kai verslo planas įgyvendinamas netinkamai, antroji paramos dalis ne tik būtų neskiriama, bet tektų sugrąžinti ir jau išmokėtą paramos dalį. Būtent todėl ūkininkams privalu itin aiškiai apgalvoti verslo planą, teisingai numatyti investicijas, valdos ekonominį dydį padidinti ne mažiau kaip 20 proc., pasiekti visus plane numatytus plėtros tikslus, užtikrinti, kad nuo paraiškos pateikimo dienos valdos ekonominis dydis būtų ne mažesnis kaip 4000 eurų, o jei kreipiamasi paramos pieninei galvijininkystei, užtikrinti, kad registruotas pieninių veislių melžiamų karvių vidutinis metinis skaičius būtų ne mažesnis kaip 3“, – teigė A. Suboč.
BEREKLAMOS:
Paraiškos NMA turi būti teikiamos elektroniniu būdu, naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacine sistema ŽŪMIS. Kartu su paraiška teikiami dokumentai turi būti elektroninės formos, t. y. popieriniai dokumentai nuskenuoti PDF formatu.
