Įmonių pelningumas pernai šiek tiek augo, tačiau vis dar buvo gerokai mažesnis nei prieš pandemiją. Jį labiausiai didino energetikos ir finansų sektoriai – jų pelningumas buvo didžiausias per pastarąjį dešimtmetį, tačiau be jų įmonių pelningumas buvo mažiausias nuo 2004-ųjų, teigia Lietuvos bankas (LB), remdamasis savo ir Valstybės duomenų agentūros duomenimis.
„Energetikos sektoriaus pelningumo šuoliui didžiausią įtaką greičiausiai darė itin didelės gamtinių dujų kainos. Jos dėl šiuo metu veikiančio elektros rinkos kainos nustatymo mechanizmo lėmė ir itin aukštas elektros kainas rinkoje ir sudarė sąlygas įmonėms, gaminančioms elektrą iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, atsinaujinančiųjų, gauti itin didelę kapitalo grąžą“, – pranešime teigė LB ekonomistas Darius Imbrasas.
D. Imbraso teigimu, bankų ir kitų finansų įmonių pelningumo padidėjimui didžiausios įtakos greičiausiai darė sugriežtinta Europos Centrinio Banko pinigų politika.
„Lietuvos finansų sektoriaus turimo didelio perteklinio likvidumo nuo 2022 metų liepos mėnesio keltos palūkanų normos neįprastai stipriai didino finansų sektoriaus pajamas iš palūkanų“, – nurodė ekonomistas.
D. Imbrasas prognozuoja, kad šie metai įmonėms bus pelningesni nei 2022-ieji – remiantis nacionalinių sąskaitų duomenimis, pirmąjį pusmetį įmonės uždirbo daugiau absoliutaus pelno nei vidutiniškai 2022 metais.
„Šis rezultatas nėra pasiektas darbuotojų sąskaita, nes įmonių išlaidos darbo užmokesčiui didėjo dar sparčiau, jos buvo beveik dešimtadaliu didesnės nei vidutiniškai 2022 metais“, – teigė ekonomistas.