Meniu
Prenumerata

pirmadienis, rugpjūčio 8 d.


IŠVENGTI RECESIJOS
Infliaciją rudenį mažins auganti recesijos baimė ir aukšta palyginamoji bazė
BNS
BNS foto

Metinei infliacijai birželį pasiekus 21 proc., didelis kainų augimas Lietuvoje antroje metų pusėje ims slūgti dėl mažėjančio vartojimo ir recesijos baimės, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Tuo metu ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, jog antrojo pusmečio pradžioje infliacija dar didės, o rudeniop ji turėtų pradėti mažėti dėl aukštos palyginamosios bazės.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas prognozuoja, kad metinė infliacija turėtų mažėti jau nuo liepos–rugpjūčio.

Anot N. Mačiulio, antrąjį šių metų pusmetį recesijos baimė gali lemti mažėjančią paklausą, o dėl to mažės ir infliacija.

„Galvos skausmą dėl infliacijos pakeis migrena dėl recesijos“, – BNS pirmadienį sakė N. Mačiulis.

Pasak jo, dėl recesijos baimės žaliavų rinkose jau pastebimas kainų mažėjimas, o galutinis vartotojas tai turėtų pajusti po kelių mėnesių.

„Turbūt reikia pasakyti, kad pikas yra netoli, jį labai aiškiai signalizuoja žaliavų rinkos, atslūgusios naftos kainos, labai atpigę metalai, netgi maistinės žaliavos, kurių trūkumo problema išlieka. Po mėnesio kito tai turėtų atsispindėti galutinėse vartojimo kainose, degalų kainos jau nukrito nuo piko, kuris buvo pasiektas praėjusį mėnesį“, – kalbėjo „Swedbank“ ekonomistas.

Jo teigimu, infliacija įsibėgėja daugelyje šalių, ne tik Lietuvoje – visose Baltijos šalyse ji viršija 20 proc., panašios tendencijos stebimos Lenkijoje, kitose euro zonos šalyse, tačiau padėtis Baltijos šalyse išsiskiria dėl sparčiau augančių atlyginimų ir vartotojams perkeliamų sąnaudų.

„Baltijos šalys išsiskiria tuo, kad turi gana stiprų vidinį veiksnį – sparčiai augančius atlyginimus, kurie prisideda prie visų kitų sąnaudų augimo ir šiame kontekste daugelis įmonių neturi galimybių arba nemato poreikio tų sąnaudų neperkelti galutiniam vartotojui, kadangi paklausa išlieka stipri ir neatslūgo netgi didinant kainas, dėl to ir matėme didesnę infliaciją nei kitose šalyse“, – sakė N. Mačiulis.

I. Genytė-Pikčienė teigia, jog nors kainų augimas pranoksta lūkesčius, iki rudens infliacija, tikėtina, dar didės.

„Taip, tas galutinis birželio rezultatas pranoko pirminį vertinimą ir yra itin aukštas, nes vasaros pradžioje tradiciškai pradėdavo veikti įvairūs sezoniškumai, tačiau, deja, liepą, ypač atsižvelgiant į reguliuojamų paslaugų – elektros ir dujų – brangimą, infliacija, panašu, toliau augs“, – BNS pirmadienį sakė „INVL Asset Management“ ekonomistė.

„Vis dėlto rudeniop turėtų pradėti veikti vadinamoji palyginamoji bazė, todėl bent statistiškai infliacijos dydžiai nebeturėtų taip gąsdinti“, – pridūrė ji.

N. Mačiulio teigimu, paklausą mažins ne tik infliacija ir recesijos baimė, bet ir brangstantys pinigai bei kitos priežastys.

„Pavyzdžiui, daugelio žaliavų kainos, transportavimo kaštai mažėja dėl to, kad vis stiprėja recesijos baimė. Pati infliacija, didėjanti pinigų kaina, kitos priežastys lems antrąjį šių metų pusmetį, kitais metais gerokai silpnesnę pasaulinę paklausą įvairiausioms prekėms ir gali net ir sukelti recesiją, dėl to nebus priežasčių sparčiam kainų augimui – kas ir buvo prognozuota prieš kelis mėnesius“, – sakė ekonomistas.

I. Genytė-Pikčienė maisto žaliavų rinkoje taip pat mato teigiamų pokyčių, tačiau galutinės maisto produktų kainos priklausys nuo orų, grūdų derliaus ir karo Ukrainoje.

„Birželį ir liepos pradžioje žaliavų rinkoje stebėtas tam tikras koregavimasis mažėjimo linkme, tiek kalbant apie aliejų, tiek apie grūdų kainas, tačiau dabartinis momentas žemės ūkio produktų žaliavų rinkoje yra ganėtinai spekuliatyvus, nes naujasis derlius dar tik pakeliui, todėl galutines maisto produktų kainas nustatys orai ir greičiausiai karas Ukrainoje“, – sakė ekonomistė.

Liepą infliacija gali šoktelti iki 23 proc.

SEB banko ekonomisto T. Povilausko teigimu, birželio metinę infliaciją labiausiai lėmė degalų bei maisto kainos.

„Degalų kainų didėjimas buvo labai stiprus birželį – pamename, koks buvo tiek benzino, tiek dyzelino kainų šuolis. (...) Transporto paslaugų ir prekių grupės kainų pokytis per birželį buvo labai didelis, turbūt toks paskutinį kartą buvo kovo mėnesį prasidėjus karui“, – BNS sakė T. Povilauskas.

„Antras veiksnys yra vėlgi tas pats – maisto kainos“, – pridūrė jis.

Ekonomistas prognozuoja, jog liepą metinė infliacija turėtų svyruoti tarp 21,5 proc. ir daugiau nei 23 proc., tačiau tikslus rodiklis priklausys nuo degalų kainų bei kaip bus į infliaciją bus įskaičiuotos elektros kainos.

„Matome, kaip svyruoja degalų kainos, ypač didmeninėse rinkose. Vieną dieną jos pakrenta stipriai, tai vėl pakyla. Mažmeninėse rinkose nėra tokio svyravimo, bet vis tiek degalų kainos yra mažesnės nei birželio pabaigoje“, – teigė T. Povilauskas.

„Kitas nežinomasis (...) – Statistikos departamentas dar neturi aiškaus atsakymo, kaip jie skaičiuos elektros kainų infliaciją už liepą – ar ims padidėjimą prieš subsidiją, ar po valstybės subsidijos“, – pridūrė jis.

T. Povilauskas prognozuoja, kad nuo liepos metinė infliacija turėtų mažėti, nors rugpjūtį ji vis tiek bus panaši.

Metinė infliacija birželį siekė 21 proc., o per mėnesį prekių ir paslaugų kainos padidėjo 2,3 proc., pirmadienį pranešė Statistikos departamentas.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2022 07 11 10:56
Spausdinti