WikipediaVietos veiklos grupės (VVG) Lietuvos kaimuose padeda kurti naujas paslaugas ir verslus
Kiekvienoje Lietuvos kaimiškoje savivaldybės teritorijoje veikiančios VVG skatina vietos bendruomenių, verslo ir valdžios bendradarbiavimą sprendžiant aktualias vietos problemas. VVG sutelkia tris sektorius – pilietinę visuomenę, verslą ir vietos valdžią – ir siekia įgyvendinti tam tikros teritorijos plėtros tikslus, tenkinti tos teritorijos gyventojų ir bendruomenių poreikius.
Dėl LEADER programos ir VVG kaimo vietovėse atnaujinama infrastruktūra, kuriamos naujos darbo vietos, sprendžiamos socialinės ir užimtumo problemos, diegiamos inovacijos.
Paramos laikotarpiui, remiamam pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą, 49 VVG parengė naujas vietos strategijas ir 2017 m. pradėjo skelbti kvietimus teikti vietos projektų paraiškas.
Šiuo paramos laikotarpiu vietos strategijų tikslinės sritys įvairios: verslumo ir užimtumo kaime skatinimas, vietos iniciatyvos tęstinumo užtikrinimas; palankių sąlygų jaunimui įsikurti sudarymas, verslo kūrimo kaimo vietovėse skatinimas; skurdo rizikos kaimo vietovėse mažinimas; darbo vietų, ypač reikalaujančių kvalifikuotos darbo jėgos, išlaikymas ir kūrimas kaimo vietovėse; viešosios infrastruktūros kūrimo ir tvarkymo rėmimas, ekonominės ir socialinės kultūrinės veiklos sutvarkytuose pastatuose skatinimas.
VVG savarankiškai skelbia kvietimus, priima paraiškas vietos projektams įgyvendinti, vėliau kartu su NMA vertina jų tinkamumą gauti paramą ir administruoja sėkmingų projektų įgyvendinimą.
LEADER metodas įgyvendinamas principu „iš apačios į viršų“ – tai reiškia, kad vietos gyventojai, įvairių sektorių atstovai, susibūrę į VVT patys pasirenka jų regiono plėtros strategiją ir svarbiausias priemones jai įgyvendinti.
Vietos veiklos grupių tinklo (VVGT) pirmininkė Kristina Švedaitė reiškinį, kai vietos bendruomenės organizacijos prašo paramos socialiniam verslui kurti, vadina socialine inovacija. „Bendruomenės pačios imasi iniciatyvos ir sprendžia savo problemas nelaukdamos, kol ką nors sugalvos seniūnija ar savivaldybė“, – sakė ji.
Vaikų dienos centrai šalia namų
Šiuo metu ypač populiarūs bendruomeninio ir socialinio verslo projektai, kai pareiškėjai, nevyriausybinės ir bendruomenių organizacijos, sprendžia aktualias vietos problemas.
VVGT pirmininkė K. Švedaitė pateikė keletą tokių gerosios praktikos pavyzdžių. Vienas jų – vietos bendruomenių kaime įsteigti vaikų dienos centrai, kurie paslaugas parduoda savivaldybių administracijoms ir mokyklinio amžiaus vaikų turintiems tėveliams.
„Lietuvoje yra ir valstybinių, ir privačių dienos centrų, bet šiuo atveju kaimo bendruomenės pačios savo teritorijoje, savo pastate įsteigia tokį dienos centrą ir sprendžia vietos problemas. Pavyzdžiui, centre po pamokų užima rizikos grupės vaikus, kuriems kaimo vietovėje sudėtinga organizuoti popamokinę veiklą. Paprastai autobusas kartą per dieną vaikus nuveža į mokyklą ir parveža atgal. Jeigu vaikai mokykloje liktų užsiėmimuose po pamokų, jie turėtų namo pareiti savarankiškai. Dabar jie gali būti šalia namų esančiame vaikų dienos centre“, – pasakojo K. Švedaitė.
Kitas pavyzdys – Pagramančio bendruomenės centro „Gramančia“ sukurtas socialinis verslas miestelio centre. Prieš metus įrengtame bendruomenės centre įsikūrė senelių namai, teikiamos įvairios sveikatinimo paslaugos, rengiamos edukacinės programos, veikia kavinė.
Antrame pastato aukšte atidarytuose senelių namuose galės įsikurti 22 senjorai. Globos namams reikalingai įrangai įsigyti Pagramančio bendruomenės centras kreipėsi į Tauragės VVG ir gavo lėšų investicijai.
Lovos, medicinos ir virtuvės reikmenys, keltuvai, sauskelnių konteineriai, televizoriai, automobilis, pirties įranga finansuota LEADER programos lėšomis. Visa projekto vertė – beveik 200 tūkst. eurų.
Bendruomenės centras su senelių namais veikia pagal socialinio verslo modelį. Gavusi finansavimą bendruomenė įsipareigojo sukurti tris darbo vietas ir užtikrinti veiklos vykdymą. Ateityje pagal poreikį tikimasi sukurti ir daugiau darbo vietų.
Valgykla pravertė per karantiną
LEADER programos lėšomis Lietuvos kaime įgyvendinami įvairiausi projektai, tenkinantys vietos bendruomenių poreikius.
Antai Plungės rajono Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazija valgyklą pritaikė bendruomenės poreikiams. Alsėdžių miestelis gausiai lankomas turistų, per jį eina piligrimų kelias, gimnazijoje organizuojamos vasaros stovyklos, tad vis iškildavo problema su maitinimo paslaugų teikimu. Išanalizavusi klientų poreikius ir atlikusi gyventojų apklausą, Alsėdžių gimnazijos bendruomenė nusprendė pradėti teikti maitinimo paslaugas mokyklos valgykloje, nes miestelyje nebuvo maitinimo paslaugas teikiančių įmonių, o gimnazijos valgykla nebuvo pritaikyta, kad jos paslaugomis galėtų naudotis miestelio gyventojai ir svečiai.
Projekto metu iš paramos lėšų buvo įsigyta reikalinga virtuvės įranga ir baldai maitinimo paslaugoms teikti. Bendruomenės reikmėms pritaikytose patalpose įrengta 60 vietų maitinimo įstaiga.
Vietos projektas įgyvendintas su partneriu – Plungės rajono savivaldybės administracija. Finansavimas projektui skirtas iš Plungės rajono savivaldybės VVG strategijos lėšų, sukurtos dvi darbo vietos – jas užėmė Užimtumo tarnyboje darbo ieškojusios Alsėdžių miestelio gyventojos.
Per karantiną valgykla pradėjo teikti naują paslaugą – maisto išsinešimą bei pristatymą į namus.
Rokiškio rajone nevyriausybinė organizacija įsigijo įrangą, pasitelkė savanorius ir pradėjo teikti kaminų, dūmtraukių, židinių, krosnių valymo ir priežiūros, gesintuvų pildymo paslaugas. Dabar 50 proc. šių paslaugų neįgaliesiems, pensinio amžiaus ar socialinės pagalbos reikalingiems žmonėms teikiamos neatlygintinai.
Šeimos klinika ir mobilus SPA
Raudondvario seniūnijoje anksčiau nebuvo nė vienos šeimos klinikos. Dėl to kilo poreikis įkurti naują bei modernų sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį medicinos centrą – Raudondvario šeimos kliniką.
Projektas per Kauno rajono VVG buvo įgyvendinamas dviem etapais: pirmame supirkta ir įrengta visa reikiama įranga medicinos centrui, išskyrus echoskopą, antrame etape buvo įsigytas echoskopas, įdarbinta daugiau nei 30 specialistų (sukurta daugiau nei 9 etatai naujų darbo vietų), iš kurių 3 specialistams iki 29 metų. Pusėje šių darbo vietų dirba specialistai, gyvenantys Kauno rajone. Klinikoje jau prisirašę daugiau kaip 800 pacientų.
Ypač kūrybiškai ES lėšomis pasinaudojo Panevėžio rajono kaimo bendruomenė „Pažagieniai“, įkūrusi bendruomenės verslą „Mobilų SPA“. Programos lėšomis bendruomenė įsigijo 7 automatinius terminio masažo įrenginius žmogaus fizinės sveikatos gerinimo paslaugoms teikti. Sukurtas bendruomeninis verslas ne tik teikia sveikatos paslaugas, bet ir skatina kaimo žmones bendrauti, bendradarbiauti, prisideda prie vienišų žmonių atskirties mažinimo.
Bendruomenė džiaugiasi, kad padedant Panevėžio rajono VVG ir Panevėžio rajono savivaldybei idėja tapo realybe ir „tvirta meškere“, su kuria bendruomenė galės generuoti pajamas ir lanksčiau planuoti bendruomenines veiklas.
Kaime kuriamos darbo vietos
VVGT pirmininkė K. Švedaitė prisipažino, kad 2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu bendruomenės ir nevyriausybinės organizacijos, investuodamos ES lėšas, susidūrė su nemažu iššūkiu. Mat 75 proc. visų pagal LEADER programą investuojamų lėšų turi būti skirta darbo vietas kuriantiems projektams.
Esą būtent tai ir paskatino kaime kurti socialinį ir bendruomeninį verslą. „Ankstesniu laikotarpiu daugiau buvo investuojama į infrastruktūrą: patalpas, šaligatvius ir pan. O dabar turėjome iššūkį kurti darbo vietas. Bet matau, kad su juo susidorojome. Suplanuotos 2000 naujų darbo vietų tikrai bus sukurtos. O per papildomą laiką jų atsiras gal ir dvigubai daugiau“, – prognozavo K. Švedaitė.
VVGT pirmininkės teigimu, LEADER programos priemonė skirta kaimo vietovių bendruomenėms ir verslui. „Per vietos veiklos grupes burdama į vieną komandą bendruomenes, verslą ir valdžią, ji skatina trijų pusių bendradarbiavimą. Jeigu bendruomenė kartu su verslu teikia socialinio bendruomeninio verslo paraišką, prisideda ir vietos valdžia“, – sakė ji.
Be to, naujai įsteigtose darbo vietose dažniausiai įsidarbina jauni žmonės – vertindamos paraiškas VVG jauniems žmonėms įdarbinti taiko pirmumo kriterijų.
„Per pandemiją daugelis miestiečių vyko į kaimą izoliuotis. Dalis jų kaime pirko sodybas. Šie žmonės savo akimis įsitikino, kad kaime veikia bendruomenės, sutvarkyta aplinka, vyksta aktyvus socialinis kultūrinis gyvenimas. Taigi, per LEADER programą finansuoti projektai, bendruomenių vykdytos investicijos padeda žmonėms apsispręsti ir grįžti į vis patrauklesnį Lietuvos kaimą. Verslu kaime vis labiau domisi ir verslininkai, jauni žmonės“, – apibendrino K. Švedaitė.
Daugiau nei 3000 projektų
Per Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos įgyvendinimo laikotarpį pagal LEADER programą Lietuvos kaimus pasieks 110 mln. eurų, pereinamajam laikotarpiui skirta 16,5 mln. eurų.
Planuojama, kad panaudojant šias lėšas bus paremta daugiau kaip 3 tūkst. projektų, prisidėsiančių prie inovacijų, verslo, interneto naudojimo, nevyriausybinio sektoriaus skatinimo, kaimų atnaujinimo.
Liepos mėnesio pradžios duomenimis, daugybė projektų bus įgyvendinta investicijų į žmogiškąjį kapitalą srityje (544). Tačiau neatsilieka ir kaimo verslininkai – šiuo metu yra patvirtinti 378 ne žemės ūkio verslo kūrimo ir plėtros projektai, dar 223 ne žemės ūkio verslo pradžios projektai. Taigi VVG – puiki galimybė pradėti ir plėtoti savo verslus kaimo vietovėje.
Reikia kreiptis į savo regiono VVG ir sužinoti apie šiuo metu skelbiamus arba planuojamus skelbti kvietimus (arba apsilankyti atitinkamos VVG puslapyje). Tuomet numatytomis sąlygomis parengti projekto paraišką. Bendrą visų VVG priemonių kvietimų sąrašą galima rasti ir www.nma.lt.
