Meniu
Prenumerata

sekmadienis, lapkričio 27 d.


IQ FORUMAS
IQ forumas Alytuje: ar Lietuva ir Europa pajėgios susitvarkyti su tiek krizių vienu metu?
IQ
Juozas Muzikevičius
IQ forumo diskusija. Iš kairės: P. Baniūnas, Alytaus vicemeras Povilas Labukas, Vilniaus PPAR prezidentas Sigitas Leonavičius. Diskusiją moderavo IQ vyr. redaktorius Ovidijus Lukošius.

Krizės Lietuvoje vyksta kas dešimtmetį, tačiau pastarieji metai parodė, kad jos gali ateiti daug dažniau. COVID-19 pandemija, migrantų krizė prie Baltarusijos sienos, Rusijos pradėtas barbariškas karas prieš Ukrainą, rekordinė infliacija, energetikos krizė, klimato kaita. Kaip įveikti kylančius iššūkius ir tapti stipresniems po dar vienos krizės? Šis klausimas tapo svarbiausias spalio 26-ąją Alytuje vykusiame IQ forume „Dzūkija 2022. Kaip tapti stipresniems po dar vienos krizės?“.

Ar Lietuva ir Europa pajėgios susitvarkyti su tiek krizių vienu metu?

„Šiandien gyvename istoriniais laikais, kurie reikalauja istorinio atsako į atsiradusias krizes. Jei pažvelgtume visos Europos mastu, pastarieji trylika metų nuo 2008-ųjų buvo kupini krizių. 2008 m. prasidėjo pasaulinė finansų krizė, kuri neabejotinai skaudžiai palietė visas ES nares. Po to buvo euro nuosmukis, vėliau susidūrėme su migracijos krize, neišspręsti klausimai dėl Graikijos. O ne taip seniai teko ieškoti priemonių COVID-19 sukeltai pandemijai valdyti. Dabar turime karą Ukrainoje, kurio pirmieji žinginiai buvo padėti dar 2014-aisiais“, – konferencijoje sakė Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.

Tačiau, M. Vaščegos teigimu, krizės ne susilpnino, o padėjo tapti stipresniems. EK vadovas kalbėjo, kad 2008 m. kilus krizei Europos Sąjunga (ES) dar neturėjo šiai problemai spręsti skirto biudžeto, teisinės bazės, politinės valios, bendrumo jausmo – nuo tada organizacija smarkiai pasikeitė. Į pirmąją krizę atsakas užtruko ketverius metus, tačiau prasidėjus karui Ukrainoje sankcijų paketą patvirtinti užtruko tik keturias dienas. „Esame visiškai kitaip nusiteikę politiškai, yra politinė valia, teisinė bazė, galime daug efektyviau atsakyti į kylančius sunkumus“, – tikino EK vadovas.

Pauliaus Baniūno, Finansų ministerijos Investicijų departamento patarėjo teigimu, Lietuva lenkia kai kurias šalis pagal BVP vienam gyventojui, tarp jų yra ir ES senbuvių, kurios įstojo daug anksčiau ir turėjo galimybę gauti didesnes ES investicijas.

„Praktiškai pastaruosius metus ir ilgą laiką nežiūrint į krizes visada augame ir tam tikru tempu vejamės ES vidurkį, iki kurio dar trūksta. Tačiau kyla pavojus sustoti. Pavyzdžiui, Ispanijos ar kitų šalių, kurios ilgą laikotarpį yra sustojusios vienoje vietoje, augimas yra, bet atlyginimų pokyčio nėra, tai vadinama vidutinių pajamų spąstais“, – teigė P. Baniūnas.

„Planas „Naujos kartos Lietuva“ yra ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, jos idėja – padaryti proveržį. Ji buvo sukurta reaguojant į kovido pasekmes. Bet tai nėra trumpalaikės investicijos ar pagalba, tai investicijos, nukreiptos į ateitį. Norime, kad visos šalys ES ir toliau užtikrintų augimą visose srityje. Be abejo, kartu prisitaikytų prie naujų iššūkių“, – toliau kalbėjo P. Baniūnas. Planuojamos struktūrines reformos, kurios turėtų skatinti ūkio atsigavimą. Šiam planui skirta daugiau nei 2 mlrd. eurų dotacijų.

Trys pagrindiniai plano prioritetai – žaliasis kursas, skaitmenizacija ir švietimas.

Didžiausias plano siekis – įgyvendinti žaliąją pertvarką, kuriai skiriama 823,1 mln. eurų. Bus skatinama atsinaujinančių energijos išteklių gamyba (saulės ir vėjo energijos gamyba, alternatyvių degalų gamybos skatinimas), darnaus transporto plėtra (elektromobilių infrastruktūra, taršių transporto priemonių keitimas) ir energijos efektyvumo priemonės (daugiabučių renovacija ir statybų sektoriaus inovacijos).

Taip pat didelis dėmesys skiriamas skaitmeninei transformacijai, kuri nukreipta į valstybės IT išteklių pertvarką (IT valdymo centralizavimas, infrastruktūros konsolidavimas), duomenų valdymą (atviri duomenys ir jų mainai), elektroninių paslaugų plėtrą, skaitmeninį junglumą (judriojo ryšio plėtra nutolusiose vietovėse ir sąlygų 5G ryšiui diegti sudarymas) bei skaitmenines inovacijas (lietuvių kalbos skaitmeninimas, skaitmeninių inovacijų versle skatinimas). Šiai daliai numatyta 448,26 mln. eurų.

Švietimo srityje, skiriant 311,52 mln. eurų, bus optimizuojamas mokyklų tinklas ir gerinama mokymo kokybė, taip pat reformuojamas profesinis mokymas ir skiriama parama verslui, skatinant pameistrystę ir praktinį moksleivių mokymą.

Kur esame dabar?

Lietuvos ekonomika atlaikė COVID-19 bene geriausiai ES, bet ar atlaikys ir energetikos krizę, neaišku. IQ forume buvo apžvelgtos Lietuvos ekonomikos tendencijos.

„Lietuva COVID-19 šoką atlaikė puikiai, tačiau metų pradžioje pradėjo spartėti infliacija, prasidėjo karas Ukrainoje, grįžo neapibrėžtumas“, – kalbėjo Dovydas Poderys, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento vyr. ekonomistas.

Metinė infliacija Lietuvoje vis dar didelė – rugsėjį sudarė 22,5 proc. Energijos kainos yra pagrindinis infliaciją lemiantis veiksnys. Rugsėjį visų energijos komponenčių – elektros, dujų, kuro, degalų ir šilumos energijos – kainos buvo didesnės nei prieš metus. Prie infliacijos padidėjimo pastaraisiais mėnesiais reikšmingai prisideda augančios maisto kainos. Maistas rugsėjį buvo 30 proc. brangesnis nei prieš metus. Vyr. ekonomisto teigimu, tikėtina, kad infliacija kitais metais vis dar išliks aukšta, nuo 8 iki 8,5 proc.

„Laikai yra sunkūs, bet situacija nėra tokia bloga. Gyventojų nuotaikos niaukiasi labiau nei verslo. Tai atspindi, kad Lietuvos verslas yra išmokęs nemažai pamokų ir geba prisitaikyti prie kylančių iššūkių. Bankrutuojančių įmonių yra mažiau nei prieš pandemiją, o bedarbių gyventojų mažėja. Nedarbo lygis yra mažiausias nuo 2008 m. Labai mažas nedarbas, didelė darbuotojų paklausa – susidaro sąlygos augti atlyginimams“, – forume aiškino D. Poderys.

Foto galerija.: new_000270724_0

2022 10 28 11:14
Spausdinti