Vos spėjus atsigauti po COVID-19 pandemijos mestų iššūkių, Lietuvą kartu su likusia Europa užklupo kitos krizės – Rusijos karo Ukrainoje atgarsiai, energetikos kainų šuolis ir infliacija. Kaip su šiomis problemomis pavyks kovoti Lietuvai, kaip jos paliečia šalies regionus ir kam reikėtų ruoštis ateityje? Šie klausimai buvo aptarti lapkričio 9 d. Marijampolėje vykusiame IQ forume „Sūduva 2022. Kaip tapti stipresniems po dar vienos krizės?“.
Kova su krizėmis ES mastu
„Jei sekate naujienas, kiekvienais metais galite išgirsti apie didžiųjų užsienio žodynų renkamą metų žodį, šiemet jis – permacrisis (liet. „nuolatinė krizė“), – IQ forume kalbėjo Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotoja Agnė Kazlauskaitė. – Iš tiesų gyvename nuolatinių krizių metu.“
Lapkričio 9-ąją išaušo 259-oji Rusijos karo Ukrainoje diena. „Visas šias dienas Europos Sąjunga (ES) labai aktyviai ir solidariai remia Ukrainą, jos žmones – iki šiol ES šalyse prieglobstį rado daugiau nei 7 mln. nuo karo bėgančių ukrainiečių, Lietuva priėmė beveik 70 tūkst. iš jų, – skaičiavo A. Kazlauskaitė. – Per visas šias dienas ES skyrė finansinę paramą Ukrainai, šiuo metu jos vertė – 9 mlrd. eurų, o EK šiandien spręs dėl 1,5 mlrd. eurų per mėnesį paramos Ukrainai nuo kitų metų. Taip pat 2,5 mlrd. eurų pagalba skirta Ukrainos kariuomenei – juk Ukraina kovoja visų mūsų karą.“
Per aštuonis karo mėnesius ES sutarė dėl aštuonių sankcijų paketų, į kuriuos įeina netrukus įsigaliosiantis naftos produktų draudimas, taip pat plieno, anglies importo ribojimai, didelis skaičius sankcionuotų asmenų iš Rusijos, bankų pašalinimas iš tarptautinės SWIFT sistemos. „Imamės įvairiausių priemonių, kuriomis galime padėti ukrainiečiams“, – teigė A. Kazlauskaitė.
Be to, Ukrainai šiemet suteiktas oficialus kandidatės į ES statusas ir spartinama greitesnė šalies integracija į bloką.
Tačiau kalbant apie sankcijas svarbu kalbėti ir apie jų poveikį Rusijai. Jos importas ir eksportas mažėja, iš šalies traukiasi stambiosios ir smulkiosios įmonės, smunka įrangos ir technologijų pardavimai – Rusija nebeturi prieigos prie technologijų, reikalingų jos karui Ukrainoje remti. „Reikia užtikrinti, kad sankcijos nebūtų apeinamos, ir ieškoti bendraminčių, kurie prie sankcijų prisijungtų, – kalbėjo A. Kazlauskaitė. – ES su Ukraina solidari ne tik nuo pirmos karo dienos, bet ir gerokai anksčiau, nuo 2014 m. ir Krymo aneksijos – jau nuo tada Ukrainai suteikta 17 mlrd. eurų vertės parama.“
Rusijos pradėtas karas Ukrainoje buvo ir viena pagrindinių priežasčių, kodėl Europa ir likęs pasaulis susiduria su energetikos krize. EK dar gegužę pristatė „REPower EU“ planą, kurio tikslas – atsisakyti priklausomybės nuo iškastinio kuro, ypač iš Rusijos, kurį Kremlius naudoja kaip šantažo ir kovos priemonę. A. Kazlauskaitė išskyrė tris dideles plano dalis – energijos taupymą ir efektyvumą, išteklių diversifikavimą ir atsinaujinančią energiją.
„Kalbame apie tai, ką galime padaryti kiekvienas savo namuose ir darbovietėse, – sakė A. Kazlauskaitė. – Man atrodo, kad lietuviai yra gan taupūs žmonės, nepalieka šviesų visuose kambariuose, bet to negalime pasakyti apie ES vartotojus. Elgsenos pokyčiai, kad ir kokie maži atrodytų, palieka ryškų pėdsaką – šilumos sumažinimas vienu laipsniu gali sumažinti nemažai išteklių.“
„REPower EU“ plane išskiriama pastatų renovacijos svarba, taip pat siūloma nuo 2026 m. naujuose viešuose ir komerciniuose pastatuose ant stogų įrengti saulės kolektorius. „Taip pat dirbame, kad būtų įvairinamas išteklių tiekėjų ratas, šiuo metu didžiausi ES gamtinių dujų tiekėjai yra Norvegija ir JAV, – pasakojo A. Kazlauskaitė. – Na, ir trečias blokas yra atsinaujinantys ištekliai, nes kiekviena kilovatvalandė, kurią sugeneruoja saulė ar vėjas, prisideda prie mūsų energetinės nepriklausomybės – tai matome kaip strateginę investiciją į mūsų saugumą apskritai.“
IQFinansų ministerijos Investicijų departamento patarėjas Paulius Baniūnas IQ forume pristatė „Naujos kartos Lietuva“ planą, pagal kurį Lietuva, įgyvendindama reformas, sulauks ES lėšų investicijoms. „Nors šis planas atsirado dėl COVID-19 pandemijos ir buvo kaip vienas iš įrankių paskatinti ekonomiką, tai nėra trumpo laikotarpio instrumentas, – kalbėjo P. Baniūnas. – Investicijos nukreiptos į ilgesnį laikotarpį, spręsti ilgalaikėms problemoms.“
Jo teigimu, nors Lietuva buvo viena iš nedaugelio Europos valstybių, mažiausiai ekonomiškai nukentėjusių nuo pandemijos padarinių, itin svarbu ir toliau išlaikyti šį proveržį, o „Naujos kartos Lietuvos“ planas turėtų padėti tai padaryti.
„Šiame plane numatytos investicijos labai glaudžiai susijusios su mūsų nacionaliniais tikslais, kurie užfiksuoti mūsų strateginiuose planuose, – teigė P. Baniūnas. – Tai dideli tikslai, kuriais ne tik skatiname transformuoti ekonomiką, bet daryti pokytį ir socialiniu lygmeniu – mažinti skurdo lygį, investuoti į sveikatos apsaugą ir kitas sritis.“
Anot Finansų ministerijos patarėjo, šis planas nuo kitų ES instrumentų skiriasi tuo, kad Lietuva yra įsipareigojusi įgyvendinti numatytas reformas ir tik po to gauti Sąjungos lėšas investicijoms: „Tai nėra kažkas naujo, ir mes, ir ES žinome, kad kartais vien pinigais negalime pasiekti tikslų – reikia priimti ir svarbius, kartais skausmingus sprendimus, be kurių investicijos neatneštų rezultatų.“
Pagal šį planą Lietuvai skiriama per 2 mlrd. eurų dotacijų, jo trys pagrindiniai tikslai – žaliasis kursas, skaitmenizacija ir švietimas. Didžiausiam iš jų – žaliosios pertvarkos įgyvendinimui – skiriama daugiau nei 823 mln. eurų, lėšos bus nukreiptos į atsinaujinančių energijos išteklių gavybą, darnaus transporto plėtrą ir energijos efektyvumo priemones.
Skaitmeninei transformacijai numatyta daugiau nei 448 mln. eurų, šie pinigai keliaus valstybės IT išteklių pertvarkai, duomenų valdymui, elektroninių paslaugų plėtrai ir skaitmeninėms inovacijoms.
Dar 311 mln. eurų bus skiriama švietimui – mokyklų tinklo optimizavimui, mokymo kokybės gerinimui, profesinio mokymo reformoms, taip pat skiriant paramą verslui, taip skatinant pameistrystę ir praktinį moksleivių mokymą.
Marijampolė neatsilieka
IQ forume vykusioje diskusijoje buvo aptarta ir padėtis Marijampolėje. Miesto mero Povilo Isodos teigimu, šis regionas sugebės prisitaikyti prie pokyčių, o daugelis verslų dar iki energetikos krizės tam ruošėsi, todėl dabar nėra jaučiama panika. „Keturių raidžių – metalo, medienos, maisto ir mokslo – kryptys nesikeitė, jos tik stiprėja, – diskusijoje aiškino P. Isoda. – Ta išsaugota pramonė leidžia mums kaip regionui užsitikrinti darbo vietas ir užimtumą tų, kurie nori dirbti. Naujos aukštųjų technologijų investicijos tose pačiose keturiose M raidėse reiškia ir gerokai aukštesnius darbo užmokesčius. Tik reikia neužstrigti, nors man atrodo, kad viskas juda į priekį.“
IQMarijampolėje veikiančios vienos didžiausių Lietuvoje maisto gamybos įmonių „Mantinga“ generalinis direktorius Mantas Agentas taip pat atkreipė dėmesį, kad regionas privalo judėti link didesnio darbo našumo, kuris automatiškai vers verslą investuoti į skaitmeninius ir automatizavimo procesus, o tai atves iki aukštesnės kompetencijos žmonių.
„Tik ar padės tos ES skiriamos investicijos? Mūsų pramonei, manau, ne, nes mes esame stambūs, o investicijos daugiausia skiriamos smulkesniems verslams, – pastebėjo M. Agentas. – Bet mūsų verslas konkuruoja ne tik Lietuvoje, bet ir globalioje rinkoje. Jis privalo didinti darbo našumą ir būti tvaresnis, tad ar valstybė rems, ar ne, vis tiek reikės tai daryti, jei norėsis išlikti rinkoje. Kitas dalykas – dažnai įsivaizduojama, kad jei neinvestuoji į kažkokį IT sprendimą, tavo verslas yra senoviškas. Reikia valstybės ir ES supratimo, kad ne visi tą kosminį laivą skraidina į Marsą, bet ir jiems reikia paramos ir dėmesio.“
M. Agento įsitikinimu, regiono verslas eina gera linkme, investuoja į technologijas, nors pajamų ar atlyginimų šuoliai nėra tokie dideli kaip puslaidininkių ar kitų aukštųjų technologijų pramonėje.
