Saulius Narkus„Plungė – tas rajonas, kur pramonė visada buvo svarbi. Krizės mus palietė, bet matome dinamiką – 2013 m. turėjome 590 įmonių, dabar turime 767. Tai rodo, kad žmonės nori kurti savo verslą, nebijo to, noras pačiam kurti savo gerovę ir daryti įtaką savo gyvenimui yra be galo didelis“, – teigė Plungės rajono meras Audrius Klišonis.
Kaip šiuo metu sekasi Plungės pramonei? Ko reikia, norint pagyvinti ekonominį gyvenimą Lietuvos regionuose? Kaip prie to gali prisidėti privačios ir viešosios investicijos bei ko reikia joms pritraukti? Birželio 16 d. Plungėje esančiuose Oginskių rūmuose į IQ forumą „Plungė 2023. Investicijos į tvarią ir inovatyvią pramonę“ susirinkę svečiai diskutavo apie tai, ko šiuo metu labiausiai reikia regionų ekonomikoms.
Šalinamos kliūtys investuotojams į regionus
„Matome, kad potencialas ne visur yra išnaudojamas, kai vienur ar kitur investuotojas pasigenda reikiamų specialybių“, – kalbėdamas apie investuotojų galimybes kreipti lėšas į regionus kalbėjo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vyriausiasis patarėjas Aurimas Antanaitis. Šias problemas Ekonomikos ir inovacijų ministerija siekia spręsti per reikiamiausių specialybių studentų krepšelių finansavimą, iniciatyvas pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistų iš užsienio, taip pat investicijomis į dirbančių asmenų kvalifikacijos keitimą.
Saulius NarkusBe talentų pritraukimo, kitu iššūkiu dėl investicijų regione tampa trūkstamos infrastruktūros nebuvimas. Tačiau A. Antanaitis ir pasidžiaugė – pernai ministrei Aušrinei Armonaitei iškėlus tikslą į Lietuvą iš įvairių finansuotojų pritraukti 1 mlrd. eurų, šiuo metu ministerija jau yra pritraukusi pusę šios sumos.
Vien tik investicijų neužtenka, reikia ir reformų
Finansų ministerijos Investicijų departamento atstovo Pauliaus Baniūno teigimu, Lietuva neblogai atlaikė visas per pastaruosius metus Europą ir pasaulį ištikusias krizes. „Dabar tų krizių viena pagrindinių pasekmių yra tai, kad visa Europos Sąjunga (ES) pradėjo galvoti apie tam tikras transformacijas, tam tikrus reikalingus esminius pokyčius“, – teigė pranešėjas. Tarp jų – Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, kuri finansuoja planą „Naujos kartos Lietuva“, ir „RePower EU“ instrumentas, skirtas tapti kuo labiau energiškai nepriklausomiems.
Vis dėlto P. Baniūnas pabrėžė – valstybės teikiami pinigai leidžia išgyventi tik trumpalaikį laikotarpį, bet patys neinvestuodami į reikiamus pokyčius norimų rezultatų nepasieksime. Kaip pavyzdį jis pateikė Ispaniją, kurios ekonomika jau kurį laiką „užstrigusi“, šalis patekusi į vadinamuosius vidutinių pajamų spąstus. „Čia yra tokia pamoka, ir apskritai net ir tas naujas instrumentas RRF irgi yra didele dalimi nukreiptas į Pietų šalis, kad pabandytų išspręsti šitą problemą, padaryti lūžį didelėmis investicijomis ir reformomis, kad ta kreivė pradėtų augti, – pasakojo P. Baniūnas. – Mes ES pinigų turime tikrai dideles apimtis investicijų prasme, bet dabar iš tiesų yra tas laikotarpis, kad, jei norime toliau augti, reikia gerų idėjų, reikia galvoti apie reformas, kaip tobulinti sistemas, veiklas. Versle iki tam tikro lygio augimas yra nesunkus, bet pasiekus tam tikrą lygį reikia galvoti apie esminius pokyčius.“
Saulius NarkusKelyje link strateginės autonomijos
„Ar Europoje turime pakankamai naftos ir dujų? Žinoma, ne, esame priklausomi nuo importo, o tai reiškia, kad esame priklausomi nuo tiekėjų ir išteklių“, – teigė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotoja Agnė Kazlauskaitė.
Anot jos, ES vis labiau krypsta link didesnės strateginės autonomijos, kurios viena iš dedamųjų – energetinė priklausomybė. „Per vienus metus ES padarė be galo daug, kad mūsų priklausomybė mažėtų, todėl mūsų investicijų, bendradarbiavimo su užsienio partneriais dėka turime diversifikuotus šaltinius. Pernai tik 9 proc. į ES importuojamų dujų buvo iš Rusijos“, – pasakojo A. Kazlauskaitė. Vis dėlto svarbu, kad pereinant prie atsinaujinančių energetikos šaltinių, kuriems gaminti reikalingos ir technologijos, ir atitinkamos žaliavos, ES nepakliūtų į priklausomybę nuo kurio nors vieno kito tiekėjo, ir klaidos nepasikartotų. A. Kazlauskaitės teigimu, ES šiuo klausimu aktyviai dirba siūlydama ir įgyvendindama įvairius mechanizmus ir priemones – nuo RRF plano iki Elektros rinkos dizaino reformos, poveikio klimatui neutralizavimo priemonės ir Europos lustų akto.
Saulius NarkusKitas svarbus strateginės autonomijos aspektas – gynyba. Ginklų ir technikos gamybai taip pat reikalingos žaliavos ir technologijos, tad ES negali priklausyti nuo kitų tiekėjų.
Plungė – smulkiosios ir stambiosios pramonės miestas
Ar Plungė gali būti laikoma stambios pramonės miestu, jei 62 proc. rajono bendrovių sudaro smulkiosios įmonės? Rajono meras A. Klišonis įsitikinęs – taip, ir tai parodo kitas rodiklis. „Žiūrint pagal darbuotojų skaičių, 2021 m. net 47 proc. dirba būtent pramonės įmonėse, tai rodo, kad mūsų pramonės įmonės yra stambios ir inovatyvios“, – teigė jis.
Plungėje dominuoja apdirbamoji gamyba, tai matyti iš gamybos sąnaudų pridėtinės vertės. O ir pati pramonė rajone yra diversifikuota – anot mero, tai duoda visam rajonui stabilumo ir geresnę, tvaresnę bendrą situaciją.
Saulius Narkus„Dominuojanti yra maisto pramonė, – pasakojo A. Klišonis. – Plungė yra tas miestas, kuris perdirba daugiausia žuvies produkcijos visose Baltijos šalyse – ne Klaipėda, Ryga ar Talinas, o būtent Plungė.“ Kitos dominuojančios pramonės šakos – elektronikos, metalo apdirbimo, statybos ir medienos pramonė, specializuotas transportas.
„Natūralu, kad Mažeikiai su savo naftos pramonės įmonėmis dominuoja, – pripažino meras. – Regiono mastu mes esame antri ir tai rodo, kad mūsų pramonės kuriamoji vertė yra be galo didelė. Tam įtakos turi tai, kad mūsų pramonė yra diversifikuota. Į priekį praleidžiame Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius ir Panevėžį, bet kitus regionus mes lenkiame.“
Ekonomika lėtėja, bet rodikliai išlieka geri
Lietuvos banko Makroprudencinės politikos skyriaus vadovės Nijolės Valinskytės teigimu, situacija ekonomikoje šiuo metu yra sulėtėjusi, vienus metus ekonominis aktyvumas Lietuvoje neauga. „Tai nėra didelis kritimas praėjusių krizių kontekste, bet tai yra tam tikras sulėtėjimas ir jis ateina iš gana daug ekonominių veiklų“, – vertino N. Valinskytė.
Ir Lietuvoje, ir ES yra sumažėjęs vartotojų aktyvumas, pabrangusios žaliavos blogina Lietuvos gamintojų konkurencingumą, dėl Rusijos pradėtos agresijos Ukrainoje įvestos sankcijos ribojo transporto sektorių, mažėjo investicijos, aktyvumas nekilnojamojo turto rinkoje, kartu reikėjo mažiau įvairių produktų ir prekių būstui įrengti.
„Sumažėjimas yra gana platus, pirmiausia ateinantis iš pramonės produkcijos, bet nors ji yra sumažėjusi apie 10 proc. palyginti su praėjusiu laikotarpiu, ji yra 20 proc. didesnė nei prieš pandemiją“, – teigė N. Valinskytė. Gamybos pajėgumų panaudojimas pramonėje yra taip pat sumažėjęs ir siekia apie 69 proc.
Įtampa jaučiama ir darbo rinkoje, kur, nors nedarbas lėtai auga, išlieka darbuotojų trūkumas ir daug laisvų darbo vietų. Prie ekonominės padėties gerinimo neprisideda ir infliacija bei centrinių bankų vykdoma pinigų politika keliant palūkanų normas. Vis dėlto N. Valinskytė atkreipė dėmesį, kad nors kreditavimas yra sumažėjęs, Lietuvoje nei įmonės, nei namų ūkiai nėra labai daug pasiskolinę, o finansinius sunkumus patiriančių bendrovių taip pat ženkliai nepadaugėjo.
JWPLAYER:2155
JWPLAYER:2156
Foto galerija.: new_000293193_0
