Kas svarbu Europai, Lietuvai ir Telšiams? Kaip krizės paveikė regionus? Kaip ir kada atsitiesime? Lapkričio 11-ąją Verslo dienai paminėti Telšiuose vyko IQ forumas „Telšē StarTown“. Renginyje atsakymų į klausimus ieškojo ne tik Žemaitijos sostinės, bet ir visos Lietuvos verslo, politikos ir visuomenės lyderiai.
IQ forume finansų ministrė Gintarė Skaistė pristatė 2,225 mlrd. eurų vertės plano „Naujos kartos Lietuva“ reformas bei investicijas valstybės ekonomikos transformacijai ir atsparumui dabarties iššūkiams didinti.
Ši Europos Sąjungos finansinė priemonė sukurta kaip atsakas į kilusią COVID-19 pandemijos krizę, bet planas atliepia ir didžiausius dabarties iššūkius – energetikos sukrėtimus.
„Visi bijojo, kad ekonomika stos, reikės papildomo impulso ypač šalyse, kurios stipriai priklausomos nuo turizmo. Situacija pasikeitė. Matome, kad pandemija Lietuvos ekonomiką palietė palyginti nedaug, ir mūsų BVP nukrito 0,1 proc. Kitose šalyse nukrito 9 proc. ar net daugiau“, – sakė G. Skaistė.
Anot ministrės, investicijos nukreiptos į didžiausius strateginius iššūkius ir sprendžiamos struktūrinės šalies problemos, švietimo, socialinės apsaugos, sveikatos paslaugų kokybės ir prieinamumo bei inovacijų skatinimo srityse.
Ji pabrėžė, kad praėjus kiek daugiau nei metams nuo plano patvirtinimo įgyvendinta beveik pusė suplanuotų reforminių veiksmų (30 iš 67), o iki 2023 m. pabaigos planuojama paskelbti kvietimų už 2,1 mlrd. eurų. Tai sudaro 95 proc. viso plano lėšų. Taip pat ketinama planą papildyti naujomis investicijomis, pasinaudojant ES paskolų mechanizmu.
Šia priemone taip pat tikimasi, kad Lietuva iki 2030 m. visą valstybei reikalingą elektros energijos kiekį pasigamins iš atsinaujinančių energetikos šaltinių.
Forume dalyvavo ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje (EKAL) vadovas Marius Vaščega. Pranešėjas pasakojo, kad investicijos ateina tinkamu metu.
„Labai gerai, kad plano lėšos mus pasiekia dabar, kai yra daug prastų prognozių, kaip atrodys ekonomika. Pinigai reikalingi būtent šiuo metu“, – kalbėjo M. Vaščega.
Jis pasakojo, kad Europos bendruomenė pastaraisiais metais susidūrė su ne viena krize, tačiau tiki Sąjungos galia. ES stiprybę kone ryškiausiai išbandė COVID-19 pandemija. EKAL vadovas teigė, kad bendras vakcinų pirkimas yra gerasis bendrų sprendimų pavyzdys.
„Tai padėjo visai Europos Sąjungai tolygiai ir pakankamai anksti grįžti į gyvenimą. Yra didelių valstybių Azijoje, kurios užsidariusios nuo 2019 m., tokios išlieka ir dabar“, – aiškino M. Vaščega.
Foto galerija.: new_000272269_2
