Vytautas RidikasBesikeičianti geopolitinė situacija, klimato kaita ir dirbtinio intelekto (DI) plėtra reikšmingai keičia Europos Sąjungos ir Lietuvos verslą. Nors dalis verslų sėkmingai taiko naujoves, regionų verslui vis dar kyla iššūkių, kaip pritraukti kapitalo ir išlaikyti konkurencingumą.
„Dabar yra tinkamiausias laikas kalbėti ir žengti pirmuosius žingsnius link vieningos kapitalo rinkos. ES stiprybė – vieninga rinka, todėl kuo labiau mes ją gilinsime ir mažinsime biurokratiją, tuo daugiau išlošime“, – IQ forume „Utena 2024. Klimato kaita, geopolitika, dirbtinis intelektas: kaip verslui pasirinkti kryptį?“ pabrėžė Europos Parlamento narys Virginijus Sinkevičius.
Šiame renginyje politikos, verslo ir kitų institucijų atstovai aptarė, kaip besikeičiant geopolitinei situacijai, šiltėjant klimatui ir tobulėjant DI keisis verslas ir su kokiais iššūkiais teks susidurti.
Kaip pastebi europarlamentaras V. Sinkevičius, stagnuojanti Vokietijos ekonomika – vienas iš pagrindinių geopolitinių iššūkių, su kuriuo tenka susidurti Lietuvos verslui. „Vokietija – didžiausias ir svarbiausias investuotojas Lietuvoje, tačiau per pastaruosius metus jos ekonomika labai traukiasi. Taip pat vis dažniau pasigirsta kalbos apie „Volkswagen“ gamyklų Vokietijoje uždarymą ar apie planus nebegaminti kai kurių automobilių modelių“, – atkreipė dėmesį europarlamentaras.
Pasak jo, ES pramonę reikšmingai keičia nuolatos tobulėjančios technologijos. „Šiuo metu pasaulio šalys konkuruoja ne dėl modernesnių vidaus degimo variklių, o dėl baterijų ir programinės įrangos transporto priemonėse pritaikymo. Kinija elektromobilius ir jų baterijas pagamina tikrai pigiau už ES“,– kalbėjo V. Sinkevičius.
Vytautas RidikasJis kalbėjo apie buvusio Europos Centrinio Banko prezidento Mario Draghio ataskaitą, kurioje pabrėžiamus silpnosios ES ekonomikos pusės ir kliūtys sėkmingai konkuruoti su JAV, Kinija. Tarp ES problemų – silpna kapitalo rinka, inovacijos mažiau palanki aplinka ir lėčiau priimami sprendimai, nes visuomet reikia rasti 27 šalių kompromisą.
Pasak Lietuvos bankų asociacijos vadovės Eivilės Čipkutės, ateityje Lietuvos ir kitų ES šalių verslo konkurencingumas tiesiogiai priklausys nuo jo tvarumo. „Mūsų tikslas – iki 2050-ųjų sukurti neutralizuoto poveikio klimatui ekonomiką“, – teigė ji ir pridūrė, kad nuo šių metų tvarumo reikalavimai bus taikomi ne tik verslui, bet ir bankams. „Nuo šiol, pagal tvarumo atskaitomybės standartą, bankai turės vertinti savo klientų rizikas“, – pabrėžė Lietuvos bankų asociacijos vadovė.
Tačiau ne tik pokyčiai tvarumo srityje, bet ir klimato kaita reikšmingai paveiks verslą, sako „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė. „Klimato kaita jau dabar kainuoja kiekvienam iš mūsų, verslui ir valstybėms. Tačiau Baltijos šalys jau dabar įvardijamos, kaip galimos kandidatės pritraukti didesnius turistų srautus, ir pasinaudoti kitomis klimato kaitos galimybėmis. Tačiau verslas turi ruoštis ir pastebėti tuos pokyčius, su kuriais mes susiduriame kasdien“,– akcentavo ji.
Vytautas RidikasIQ forume dalyvavusi Agmis grupės, EasyFlow.tech vystymo ir operacijų vadovė Vėjūnė Krašinskienė kalbėdama apie DI įtaką verslui taip pat atkreipė dėmesį, kad DI nuolatos tobulėja, todėl šiandien naudojami įrankiai jau rytoj gali būti visiškai nebereikalingi.
„DI grąža gali būti labai didelė, pavyzdžiui, iki 240 kartų greičiau nei žmogus atlikinėjamos užduotys, iki 30 proc. mažiau defektų ir iki vidutiniškai 130 tūkst. eurų sumažėję kaštai. Tačiau turime žinoti, kad dabar naudojami DI įrankiai, jau netolimoji ateityje bus nebenaudingi“,– pabrėžė ji.
IQ forumas rengiamas įvairiose Lietuvos miestuose ir skirtas aktualiausioms problemoms su vietos visuomenės, verslo ir politikos lyderiais aptarti.
Verslas kinta, todėl reikia suprasti, kad tai, ko reikia šiandien, gali nebereikėti rytoj.
