Meniu
Prenumerata

sekmadienis, spalio 2 d.


IQ FORUMAS
IQ forume Utenoje – diskusijos apie tvarias investicijas ir geopolitinius iššūkius
IQ
Utenos radijas
IQ forumas.

Kokias galimybes teikia „Naujos kartos ES“ planas? Kaip jomis turėtų pasinaudoti Lietuvos verslas, gyventojai ir viešasis sektorius? Kokią naudą šis planas suteiks regionams? Ar COVID-19 pandemijos padariniams likviduoti sukurtos finansinės priemonės tebėra aktualios kilus energetikos krizei ir tebevykstant karui Ukrainoje?

Šie klausimai tapo svarbiausi rugsėjo 7-ąją Utenoje vykusiame IQ forume „Utena 2022. Žaliasis kursas, energetinė nepriklausomybė ir geopolitiniai iššūkiai regiono verslui ir savivaldai“.

Pagal ekonomikos gaivinimo planą „Naujos kartos Lietuva“ iš Europos Sąjungos biudžeto Lietuvai turėtų būti skiriama 2,225 mlrd. eurų dotacijomis ir iki 3 mlrd. eurų paskolomis.

Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega pabrėžė, kad, nepaisant nuo plano priėmimo 2020-aisiais iki šių dienų smarkiai pasikeitusios ekonominės ir geopolitinės padėties, šis planas lieka ne mažiau aktualus. „Pačiame plane turime daug kitų dalykų, kurie taip pat didina Lietuvos atsparumą galimoms ekonomikos krizėms – tai švietimo sistema, skaitmenizacija. Manau, pats planas, kuris buvo sukurtas COVID-19 padariniams švelninti, yra vis dar be galo aktualus ir išliks pagrindu Lietuvos ekonomikos atsparumui didinti“, – kalbėjo M. Vaščega.

Utenos radijas
M. Vaščega ir V. Česnulevičiūtė.

EK atstovybės Lietuvoje vadovo teigimu, taip yra dėl to, kad ir Europos žaliojo kurso, ir „Naujos kartos ES“ plano (pastarojo dalis yra ir „Naujos kartos Lietuva“) sprendžiamos problemos yra susijusios vienos su kitomis. Pavyzdžiui, Žaliasis kursas skirtas kovoti su klimato kaita, viena jo ašių – perėjimas prie atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, o šiuo metu, karo kontekste, tai ypač svarbu dėl kylančių energijos išteklių kainų ir dėl didėjančio energetinio šantažo.

Vėjo ir saulės jėgainės šiuo metu ne tik gamina pigesnę energiją nei iškastinio kuro elektrinės, bet ir užtikrina tiek atskirų vartotojų, tiek visos šalies energetinę nepriklausomybę.

M. Vaščega taip pat priminė, kad Europa į augančias energijos kainas dėmesį atkreipė dar iki karo Ukrainoje pradžios, o po vasario 24 d. buvo užsiminta ir apie taupymą. Tačiau dabar vienas didžiausių galvos skausmų – elektros rinkos kainos algoritmas, kuriuo Rusija manipuliuoja. Apie tai, M. Vaščegos teigimu, bus kalbama ir ES energetikos ministrų susitikime Briuselyje šį penktadienį. „Vienas sprendimų, kuris bus svarstomas, yra viršutinės kainos ribos nustatymas importuojamoms dujoms. Mes, kaip Europa, perkame daug dujų, bet Rusija taip pat Europai parduoda daug dujų, tad turime tai išnaudoti“, – kalbėjo jis.

Foto galerija.: new_000265388_0

Anot M. Vaščegos, penktadienio susitikime energetikos ministrai, tikėtina, turėtų aptarti ir bendro ES reguliavimo mechanizmo galimybes, kad visoje Europos Sąjungoje nebūtų iškreipiama mokesčių ir reguliavimo politika, t. y. kai kurios valstybės narės paliktos labiau diskriminuojamose pozicijose.

Forume dalyvavusi finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė plačiau pristatė planą „Naujos kartos Lietuva“ ir jame numatytas žaliąsias reformas, kurios turėtų padėti sustiprinti Lietuvos energetikos sektorių. Būtent šioms reformoms plane numatyta 43 proc. viso plano lėšų (970,1 mln. eurų).

„Pačioje priemonėje užkoduoti du žodžiai – gaivinimas ir atsparumas. Su COVID-19 pandemija valstybės turėjo kovoti savo lėšomis, nes priemonė buvo parengta vėliau, bet atsparumas yra kaip niekada svarbus, jis suteikia bazę tolesniems ES sprendimams kovojant su ateities krizėmis, – kalbėjo V. Česnulevičiūtė. – Tam, kad mūsų ekonomika augtų, turime iš esmės atsinaujinti, mūsų ekonomikos turi būti žalios. Skaitmenizacija yra naujoji ekonomika, kuriai pandemija suteikė naują postūmį. (...) Dabartinė situacija parodė, kad žaliosios pertvarkos kelias yra teisingas ir dar turėtų būti spartinamas, nes šalia klimato kaitos dar užsitikriname ir energetinį saugumą.“

IQ forumas.

Nors, finansų viceministrės teigimu, plane nurodytos sumos gali neatrodyti įspūdingos, jis išlieka svarbus, nes apima tiek reformas, tiek investicijas: „Reformos yra ta bazė, kuri padeda mums investuoti lėšas efektyviai. Jos nėra bet kokios, jos rekomenduojamos EK kiekvienai valstybei narei, į kurias buvo baksnojama ilgą laiką. Iš pradžių turime atlikti reforminius veiksmus, ir tik tada startuoja investicijos.“

154,8 mln. eurų iš plano „Naujos kartos Lietuva“ bus skirta gyvenamųjų pastatų renovacijai, 118 mln. eurų – elektrinio transporto įkrovimo infrastruktūrai, 75 mln. eurų – elektriniams autobusams įsigyti, beveik 100 mln. eurų – netaršioms transporto priemonėms įsigyti, o 122,83 mln. eurų – švariai saulės ir vėjo energijai gaminti. Kaip pabrėžė V. Česnulevičiūtė, čia itin svarbus tampa savivaldos lygmuo ir iniciatyvos. Kvietimai prašyti paramos bus skelbiami šių metų pabaigoje ir 2023-iaisiais.

IQ forume Utenos plėtros planus pristatė Utenos r. savivaldybės direktorius Vidas Žvinys. SBA bendrovės „Utenos trikotažas“ direktorė Nomeda Kaučikienė pasakojo investicijas į tvarius sprendimus ir „Utenos trikotažo“ pasaulinę lyderystę ekologijos srityje. Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento vyresnysis ekonomistas Vaidotas Šumskis pristatė globalios ekonomikos iššūkius ir įtaką Lietuvai. „Faktoro“ direktorius Algirdas Gutauskas supažindino su smulkioms ir vidutinėms įmonėms kylančiomis problemomis pasiskolinti verslo plėtrai.

Pateikiame IQ forumo vaizdo įrašą.

2022 09 09 10:00
Spausdinti