PixabayKaip lėktuvai gali paveikti alkoholio kainas? Pasirodo – tiesiogiai. Spalį JAV, kaltindamos ES subsidijuojant orlaivių bendrovę „Airbus“, įvedė 25 proc. muitus prancūziškam vynui, škotiškam viskiui ir kai kurių kitų grupių vartojimo prekėms.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau svarsto apie dar aukštesnius, iki 100 proc., muitus europietiškam vynui ir kitiems alkoholiniams gėrimams. Tai ne tik gerokai padidintų jų kainas JAV rinkoje (anot ekspertų, galutinė kaina vartotojui paprastai paauga daugiau nei mokesčio tarifai), tačiau ir sumažintų pasiūlą. Toks žingsnis vyno mėgėjams būtų dar skaudesnis, atsižvelgiant į tai, kad tarp pasaulio gurmanų geografinės vyno gamybos sąlygos vis dar reiškia itin daug.
Šių metų sausį Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Jeanas Baptiste’as Lemoyne’as žiniasklaidai prasitarė, kad vietos gamintojai spėjo pajusti neigiamą rudenį įvesto muito poveikį. Jo teigimu, labiausiai šie tarifai paveikė vidutinės kainos vynus. Kitą mėnesį po įvestų tarifų, 2019 m. lapkritį, Prancūzijos vynų eksportas į JAV krito 44 proc.
Nors aukštesni mokesčiai dar labiau kirstų produkcijai ir sektoriuje dirbantiems asmenims, Europos vyno gigančių tai neparklupdys. JAV išlieka didžiausia vyno eksporto rinka už ES ribų, tačiau jis gana paklausus ir kituose pasaulio regionuose. Apie 50 proc. ES pagaminamo vyno sunaudojama šalyje gamintojoje, o 28 proc. parduodama ES viduje.
Kiek anksčiau, 2018 m. birželį, reaguodama į JAV įvestus muitus plienui ir aliuminiui, ES nustatė 25 proc. dydžio tarifus amerikietiškam viskiui. Iki tarifų JAV Senajame žemyne parduodavo produkcijos už 757 mln. JAV dolerių. Skaičiuojama, kad per metus viskio eksporto į ES vertė smuko 21 proc. Tai palietė ir europiečius – iki muitų karo burbono paklausa kasmet Europoje vidutiniškai paaugdavo po 3–4 proc., tačiau staigiai krito.
