Jei šią bendrovę pavadintume „Trimis žvaigždėmis“, daugelis neatspėtų, kas ji, nors kone kiekvienas yra naudojęsis Pietų Korėjos gamintojo „Samsung“ elektroniniais prietaisais. Korėjiečių kalba Sam reiškia tris, Sung – žvaigždes, kurios šiai tautai simbolizuoja didybę, galią ir gausą.
Ambicingas pavadinimas galbūt ir rodo, jog prieš 80 metų prekybos įmonę įsteigęs Lee Byung-chullas tikėjo, kad vieną dieną jį taps didelė ir galinga. Šiandien „Samsung“ pasauliui siūlo itin daug vartojimo prekių ir paslaugų, pradedant elektronika ir automobiliais, baigiant draudimo paslaugomis ir laivų statyba. Tai vienas atpažįstamiausių ir geriausiai vertinamų prekės ženklų pasaulyje.
Prekės ženklas „Samsung“ pirmiausia siejamas su aukštosiomis technologijomis, ypač – išmaniųjų telefonų, televizorių ir kompiuterių. Vis dėlto 1938 m. Pietų Korėjoje, Tegu mieste, 28-erių verslininko įkurta bendrovė savo istoriją pradėjo visai ne nuo to. L. Byung-chullas ėmėsi žemės ūkio produkcijos eksporto į Kiniją, vėliau – ir tekstilės bei trąšų verslo. Tik praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje buvo įkurtas padalinys „Samsung Electronics“, reikšmingai pakeitęs bendrovės istoriją.
„Galaxy S9“ protėvis – džiovinta žuvis
L. Byung-chullas užaugo daugiavaikėje pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Jis buvo įstojęs į Vasedos universitetą Tokijuje, tačiau mokslų nebaigė. Sulaukęs 28-erių kaip palikimą gavo malūną, nuo kurio ir pradėjo verslą. Vien malti ryžius jauno vyro netenkino, jis nusprendė ieškoti naujų užsiėmimų.
1938 m. įmonę „Samsung Trading Co“ – dabartinės Pietų Korėjos technologijų milžinės „Samsung“ pirmtakę – jis įsteigė turėdamas vos 30 tūkst. vonų (apie 23 eurų) „kapitalą“. Iš pradžių L. Byung-chullas ėmėsi eksporto – savo gamybos makaronus, vaisius, daržoves ir džiovintą žuvį tiekė į Mandžiūrijos regioną Kinijoje. Didžiąją dalį produkcijos supirkdavo iš smulkiųjų Tegu ir aplinkinių rajonų ūkininkų.
Verslas klostėsi gerai ir netrukus „Samsung Trading Co“ jau dirbo 40 žmonių. 1947 m. įmonės padalinys įkurtas ir Seule. Netrukus L. Byung-chullo bendrovei, kaip ir visam Korėjos pusiasaliui, teko atlaikyti didelius išbandymus per trejus metus trukusį karą.
XX a. 7-ojo dešimtmečio pabaigoje bendrovės „Samsung“ įkūrėjas ryžosi dar vienam rimtam žingsniui – ėmėsi aukštųjų technologijų gamybos.
Nepaisydamas to, verslininkas nenuleido rankų ir plėtė verslą į kitas rinkas. Po Korėjos karo, 1953 m., L. Byung-chullas ėmėsi cukraus gamybos ir Pusano mieste įkūrė bendrovę „Cheil Jedang“. Kiek vėliau jis susidomėjo tekstilės verslu ir pastatė Pietų Korėjoje tuo metu didžiausią vilnos fabriką.
Verslo diversifikavimas tapo raktu į sėkmę, nes leido sparčiai augti skirtingose rinkose. Ilgainiui „Samsung“ išsiplėtė į draudimo, vertybinių popierių ir mažmeninės prekybos verslą, kur L. Byung-chullui irgi sekėsi puikiai. Verslininko įkurti ar perimti verslai padėjo Pietų Korėjai atsigauti po alinančio karo. „Samsung“ daug dėmesio skyrė šalies industrializacijai.
Esminis lūžis
L. Byung-chullas apibūdinamas kaip itin atsargus verslininkas. Žurnalistas Chung Kyu-woongas knygoje „Nepatogios „Samsung“ šeimos tiesos“ atskleidžia, kad korporacijos įkūrėjas itin kruopščiai planavo kiekvieną rimtesnį žingsnį. „Hoamas (Lee antrasis vardas) prieš ko nors imdamasis viską patikrindavo. Jis eitų per akmenis tik įsitikinęs, jog kiti žmonės jais vaikšto saugiai“, – knygoje užsimena Ch. Kyu-woongas.
Nors ir atsargus, L. Byung-chullas puikiai naudojosi savo puikia finansine uosle ir ekonomikos išmanymu. Tai buvo akivaizdu ir politikams. Po karinio perversmo praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje į Pietų Korėjos valdžią atėjęs generolas Park Chung-hee norėjo išsaugoti savo galią, tam reikėjo pinigų, ir jų tikėjosi gauti iš „Samsung“. Pasikeitusi politinė situacija nebuvo palanki bendrovei, jai buvo svarbu pelnyti valdžios palankumą, todėl L. Byung-chullui teko ieškoti kompromiso.
Kad nebūtų priklausomas nuo valdininkų valios, „Samsung“ vadovas net svarstė tapti politiku.
Netrukus „Samsung“ užmezgė ilgalaikius santykius su Pietų Korėjos politikos elitu ir šį finansiškai rėmė. Vis dėlto ši draugystė ne visada buvo labai maloni. Autobiografijoje L. Byung-chullas rašė, kad valdžios žmonės ne kartą siekė jį įbauginti. Kad nebūtų priklausomas nuo valdininkų valios, „Samsung“ vadovas net svarstė tapti politiku. Galiausiai jis nusprendė įsitvirtinti priešingoje barikadų pusėje – ėmėsi žiniasklaidos verslo. Tai leido įgyti imunitetą ir pasipriešinti politiniam spaudimui.
Nujausdamas, kad pramonė netrukus patirs perversmą, 7-ojo dešimtmečio pabaigoje „Samsung“ įkūrėjas ryžosi dar vienam rimtam žingsniui – ėmėsi aukštųjų technologijų. 1969 m. įkurta patronuojamoji įmonė „Samsung Electronics“, šiandien laikoma visos „Samsung“ imperijos karūna. Bendrovė ėmė kurti puslaidininkius, elektromechanikos įrenginius ir jau po metų pastatė pirmąją nespalvotų televizorių gamyklą. Pirmieji „Samsung“ televizoriai sulaukė didžiulės sėkmės Šiaurės Amerikoje ir Kanadoje, tad bendrovė ėmė sparčiai populiarėti užsienyje. Per šešerius metus iš viso parduota daugiau nei milijonas nespalvotų televizorių, o 1977-aisiais rinkai pasiūlyti ir pirmieji spalvoti įrenginiai.
Tarp 1972 ir 1979 m. „Samsung“ pardavinėjo ir skalbykles, mikrobangų krosneles, šaldytuvus ir kitą buitinę įrangą. Be to, bendrovė verslą išplėtė į tokias sritis kaip medicina, gyvybės draudimas, popieriaus ir stiklo gamyba, atidarė universalinių parduotuvių. „Samsung“ laikėsi koncepcijos vartotojui siūlyti viską, ko jam gali prireikti. Gebėjimas prisitaikyti prie tarptautinės rinkos reikalavimų ir diktuoti pasaulines technologijų madas Pietų Korėjos bendrovei leido nuolat didinti gamybą.
Dar vienas svarbus lūžis „Samsung“ istorijoje įvyko praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje, kai ji įžengė į telekomunikacijos įrenginių rinką. Įsigijusi telefonus gaminančią bendrovę „Hanguk Jenja Tongsin“, „Samsung“ ir šioje srityje tapo viena pionierių. Prasidėjo dar viena ilga istorija.
1987-aisiais mirus „Samsung“ įkūrėjui L. Byung-chullui, korporacija buvo padalyta į keturias verslo grupes, o „Samsung“ vardas liko susietas tik su elektronika, inžinerija ir aukštosiomis technologijomis.
Daryk, ko negali
2018 m. kovo 1-ąją „Samsung“ minėjo 80 metų jubiliejų. Pasaulinio prekės ženklų reitingo „Interbrand“ duomenimis, 2017 m. prekės ženklas „Samsung Electronics“ pakilo viena pozicija ir pasaulyje užima šeštąją vietą. Per metus jo vertė išaugo 9 proc. iki 56 mlrd. JAV dolerių (45,5 mlrd. eurų). Technologijų įmonių reitinge „Samsung“ yra ketvirtojoje vietoje.
Šiandien „Samsung“ užsiima net ir laivų statyba. Scanpix nuotr.
Nors pasaulyje „Samsung“ geriausiai žinoma dėl mobiliųjų įrenginių, Pietų Korėjoje ši bendrovė yra ne tik technologijų prekės ženklas. „Nemažai „Samsung“ veiklos sričių plačiajai auditorijai ne itin žinomos. Bendrovė yra įsteigusi „Samsung Engineering“, „Samsung Life Insurance“, „Samsung Medical Center“ ir kitų filialų. „Samsung Constructions“ visai neseniai pastatė šešis aukščiausius pasaulio pastatus, bendrovė anksčiau gamino ir automobilius“, – pasakoja Simonas Skupas, „Samsung Electronics Baltics“ padalinio Lietuvoje vadovas.
Anot jo, bendrovės filosofija ir oficialus šūkis „Do What You Can’t“ (liet. „Daryk, ko negali“) skatina įsiklausyti į vartotojų poreikius ir prie jų prisitaikyti. Kita vertus, „Samsung“ kūriniai neabejotinai keičia pasaulį. „Kiekvienais metais žmonėms pristatome naujovių, kuriomis tikimės pagerinti jų kasdienybę. Pavyzdžių yra daug, – sako S. Skupas. – Štai virtualios realybės (VR) technologijos neskirtos tik pramogauti – jos gali spręsti įvairias problemas. „Samsung Gear VR“ akiniais pasaulyje naudojasi silpnaregiai. Kartu su „Start VR“ Australijoje „Samsung“ pristatė VR sprendimą, kuris onkologiniams ligoniams padeda kovoti su gydantis chemoterapija patiriamu stresu.“
Per ilgus veiklos metus „Samsung“ nepavyko išvengti ir juodų dėmių, bendrovei padariusių milijardinę žalą. „Jei kalbėtume apie mobiliųjų telefonų rinką, viena klaidų buvo padaryta gaminant telefonus „Note 7“, – pripažįsta pašnekovas. – Tačiau tai paskatino bendrovę sugriežtinti išmaniųjų telefonų saugumo patikrą. Specialiai atliktų nuodugnių tyrimų rezultatais pasidalijome viešai, kad panašių klaidų išvengtume ne tik mes, bet ir kiti rinkos veikėjai.“ Skandalas kilo dėl užsiliepsnojusių „Note 7“ baterijų, daugybę šių įrenginių teko išimti iš apyvartos.
Pernai „Samsung“ įsivėlė į korupcijos skandalą, kurio epicentre atsidūrė tuometė Pietų Korėjos prezidentė Park Geun-hye ir L. Byung-chullo anūkas, vienas bendrovės vadovų Lee Jae-yongas. Nors jis nuteistas 2,5 metų kalėjimo už kyšininkavimą ir pinigų grobstymą, bausmės vykdymas atidėtas ketveriems metams, todėl kalėti jam greičiausiai neteks.
Dinamiško pasaulio iššūkiai
Atvirumas naujovėms, greitis, bendradarbiavimas, patirtis įvairiose technologijų srityse ir išskirtinis dėmesys žmonių poreikiams – tai, pasak S. Skupo, kertiniai bendrovės prioritetai, per ilgą jos istoriją užtikrinę pasaulinę „Samsung“ sėkmę.
Svarbu ir tai, kad bendrovė žiūri į ateitį ir neatsisako į ją investuoti. Vien 2016 m. į mokslinius tyrimus ir produktyviąsias mokslo žinias „Samsung“ investavo daugiau nei 11 mlrd. JAV dolerių. Bendrovė intensyviai prisideda prie daiktų interneto ir 5G mobiliojo ryšio, toliau investuoja į mokslinių tyrimų ir plėtros centrus visame pasaulyje.
„Samsung Electronics Baltics“ padalinio Lietuvoje vadovas nebando spėlioti, kaip bendrovė atrodys po 20 metų, kai minės savo šimtmetį, – pernelyg greitai šiandien keičiasi pasaulis. Vis dėlto kai kurios tendencijos aiškėja: technologijų pasaulyje vis labiau dominuos daiktų internetas, kuriam didžiosios šios srities įmonės šiandien skiria pagrindinį dėmesį.
„Jau per kelerius artimiausius metus turėtume tapti vis populiaresnio daiktų interneto ir kur kas spartesnio 5G interneto naudotojais. „Samsung“ nuolat plečia savo investicijų fondo geografiją, pasaulyje daug investuoja į startuolius, o bendrovės inovacijų dirbtuvėse „C-Lab“ gimsta naujų startuolių idėjų, sprendžiančių tiek kasdienes, tiek labai rimtas visuomenės problemas“, – pabrėžia S. Skupas.
2017 m. „Forbes“ sudarytame didžiausių technologijų bendrovių reitinge Pietų Korėjos bendrovė „Samsung“ užėmė antrąją vietą ir nusileido tik JAV bendrovei „Apple“. „Samsung“ pardavimas pernai sudarė 141,5 mlrd. eurų, grynasis pelnas – 15,45 mlrd. eurų, o bendra rinkos vertė – 206 mlrd. eurų. „Apple“ pardavimas pernai siekė 176 mlrd. eurų, grynasis pelnas – 36,6 mlrd. eurų, o bendra rinkos vertė – 611,8 mlrd. eurų.
