Asmeninis archyvasES investicijos išradėjams: biotechnologijų startuolio platforma paspartins vaistų kūrimą, o įrenginys įspės vairuotojus apie žvėris kelyje
„Augantis Lietuvos biotechnologijų sektoriaus potencialas 2020 m. paskatino iš Londono sugrįžti į Lietuvą. Tuomet pateikėme projektą Europos Sąjungos (ES) finansavimui, kuris kartu su mūsų pačių investicijomis ir padėjo sukurti gyvybės mokslų startuolį – 2021 m. įrengti laboratoriją, surinkti pirmąją komandą, užmegzti partnerystes ir išvystyti vaistų atrankos platformos prototipą“, – sakė Dominykas Milašius ir Daniel Kratkovski, „Delta Biosciences“ įkūrėjai. Jie tapo Finansų ministerijos inicijuotų geriausių ES investicijų Lietuvoje projektų apdovanojimų „Europos burės 2022“ laureatais.
Įmonė įgyvendino projektą ir sukūrė naujos kartos integruotą biotechnologinę tyrimų platformą vaistams gerokai sparčiau kurti. Ši platforma padėtų farmacijos pramonei ir vaistų tyrėjams paspartinti ankstyvuosius vaistų tyrimus, nes efektyviau patikrina didesnį kiekį cheminių molekulių (t. y. vaistų kandidatų) iš įvairesnių cheminių kategorijų. „Taip pat reikalingos daug mažesnės logistinės ir žmogiškosios sąnaudos, taip pat pateikiamas itin tikslus vaistų kandidatų funkcinio aktyvumo rezultatas, tikslesnis planas šių molekulių evoliucijai“, – sakė D. Milašius.
Spartesnis vaistų kūrimas
D. Kratkovski aiškino, kad šios inovacijos potencialui suprasti svarbus kontekstas: „Tradicinis naujų vaistų kūrimo procesas – tai per XX a. nusistovėjęs metodas, paremtas piltuvėlio principu: milijonai vaistų kandidatų (t. y. skirtingų molekulių) pirma tikrinami simuliaciniais algoritmais, tuomet šimtai tūkstančių testuojami mėgintuvėliuose, dešimtys perkeliami bandymams gyvūnų modeliuose, galiausiai vedant vieną optimizuotą kandidatą per trijų fazių klinikinius tyrimus su žmonėmis ir užsitikrinant reguliacinį pritarimą. Problema ta, kad vidutiniškai šis procesas užtrunka daugiau nei dešimt metų, kainuoja per milijardą dolerių, o sėkmės tikimybė įvesti naują vaistą į rinką – mažesnė nei 0,02 proc.“
„Tai gali sutrumpinti tyrimus nuo metų iki savaičių ir sutaupyti labai daug žmogiškųjų bei finansinių išteklių.“ D. Milašius
„Delta Biosciences“ kuriama platforma leidžia vaistų kūrėjams savo hipotezes patikrinti ne mėgintuvėliuose, o mikrolašeliuose, ne atskirai sekant kiekvieną mėgintuvėlį, o molekuliniame lygmenyje uždedant ant kiekvieno kandidato po DNR barkodą. „Tai gali sutrumpinti tyrimus nuo metų iki savaičių ir sutaupyti labai daug žmogiškųjų bei finansinių išteklių. Be to, mūsų naudojama kombinatorinės chemijos strategija ir kuriami dirbtinio intelekto algoritmai leidžia „evoliucionuoti“ geriausius kandidatus, dar pagreitinant tyrimų ciklus, taip pat mokantis iš kiekvienos patikrintos molekulės. Pavyzdžiui, moderniausias dabartinis sprendimas robotinė ranka laboratorijoje gali atlikti 20 tūkst. eksperimentų per valandą, o mūsų platformos prototipas – per 100 tūkst. Dėl šių priežasčių mūsų inovacijos reikšmė yra pasaulinė, galinti paskatinti naujų vaistų pateikimą pacientams daug greičiau, nei istoriškai įmanoma“, – aiškino D. Milašius.
Ši inovacija prisideda prie esminės bendrovės misijos – spartinti vaistų atradimą ir kūrimą. „Taip atsiranda ir nauda visuomenei – pavyzdžiui, ypač aktualus pritaikymas retų ligų vaistams kurti, nes šios programos itin jautrios kainai ir ištekliams“, – teigė D. Kratkovski. Ši platforma yra įmonės veiklos pagrindas, ant kurio statomi vėlesni vaistų tyrimo projektai.
Investicijos plėtrai
Gyvybės mokslų sektoriui ir giliosioms technologijoms būdingas ilgas produkto plėtros kelias, tačiau ES investicijos „Delta Biosciences“ padėjo sparčiau judėti į priekį. „Investicijos jau atsiperka – šiuo metu deramės dėl pirmojo šešiaženklės sumos industrinio kontrakto, vykdome bandomąjį projektą su pirmaujančia Jungtinės Karalystės medicinos mokykla, tapome Europos branduolinių tyrimų organizacijos CERN partneriais. Taip pat buvome atrinkti į Europos inovacijų ir technologijų instituto sveikatos akseleratoriaus „Catapult“ pusfinalį“, – kalbėjo D. Milašius.
Pasak įmonės įkūrėjų, investicijų atsiperkamumas matuojamas ne tik finansiniais indikatoriais, tačiau ir socioekonominiais rodikliais: pavyzdžiui, kaupiamu ilgalaikiu MTEPI įdirbiu, partnerystėmis su geriausiais Lietuvos ir pasaulio akademikais, prisidėjimu prie tarptautinio COVID-19 vaistų kūrimo pastangų, Lietuvos gyvybės mokslų talento užsiauginimu ar diasporos mokslininkų grįžimu į Lietuvą.
Pasak įmonės steigėjų, ES investicijos padidino bendrovės konkurencingumą, nes leido smarkiai padidinti MTEPI biudžetą, daugiau eksperimentuoti ir susikoncentruoti į pasaulinio lygio inovacijų kūrimą. „Kadangi veikiame ant pažangiausių inovacijų atbrailos, labai daug MTEPI procesų teko sukurti iš naujo – pavyzdžiui, miniatūrizuojant eksperimentų reakcijas mikrofluidikoje, kuriant naujų molekulių nešimo ar tikrinimo mechanizmų dizainus, naudojant naujų tipų nanomedžiagas ar kitus sprendimus. Šių eksperimentų rezultatas bei suintegravimas į vientisą procesą, kuris ir tapo mūsų prototipu, užtikrino mums technologinį pranašumą, o tai ir yra pagrindinė pirminių investicijų nauda“, – teigė D. Kratkovski.
Mažiau nelaimių
ES investicijos pasitarnauja ne tik biotechnologijų srityje, taip pat remia netradicinius smulkiojo verslo projektus, kurie kuria rinkoje dar nematytus produktus. Mažoji bendrija „Dok Inovacija“ dėl ES investicijų subūrė žmonių ratą ir sukūrė išmanųjį įrenginį, kuris padeda išvengti transporto priemonių susidūrimo su laukiniais gyvūnais. Įmonė sukūrė įrenginį, kuris pavojinguose ruožuose ant pakelės stulpelių montuojamas kas 50 metrų. „Dok Inovacijos“ sukurta išmanioji sistema identifikuoja įvairaus dydžio gyvūnus: registruoja prietaiso suveikimo atvejus, kaupia ir perduoda duomenis apie registruotus gyvūnus, registravimo laiką, dažnumą. Duomenys perduodami Lietuvos automobilių kelių direkcijai ir aplinkosaugos institucijoms, kad įvertintų kelių saugumą, žvėrių judėjimą kertant kelius.
Asmeninis archyvasĮrenginį lengva perkelti į kitus labiau pavojingus kelių ruožus. „Šiuo metu įrenginiai sumontuoti viename valstybinės reikšmės kelio ruože, atliekama stebėsena, tolesni tyrimai. Išmanios įrangos veikimo principas – sistema prieblandoje ar sutemus skenuoja kelkraštyje esančią zoną, ir jei joje užfiksuojamas judėjimas, įjungiamas raudonos spalvos mirksintis signalas, kuris įspėja transporto priemonių vairuotojus, atvažiuojančius iš abiejų pusių, kad šioje zonoje reikėtų sumažinti greitį ir atidžiau stebėti aplinką, nes prie kelio priartėjo laukiniai gyvūnai. Gyvūnui pasitraukus iš skenavimo zonos, sistema dar kurį laiką praneša apie galimą pavojų. Ši sistema fiksuoja tik šiltakraujus gyvūnus“, – pasakojo „Dok Inovacijos“ direktorius Darius Pratašius.
Nauji sprendimai
„Dok Inovacijos“ vadovas tvirtino, kad keliuose taikomos priemonės išvengti susidūrimo su gyvūnais nėra veiksmingos: „Statomi kelio ženklai, įspėjantys vairuotojus apie laukinius gyvūnus, galinčius išbėgti į kelią. Šio pobūdžio kelio ženklai yra pigi perspėjimo priemonė, tačiau jų efektyvumas vertinamas beveik nuliu procentų, jie negali atkreipti ir išlaikyti vairuotojų dėmesio pakankamai ilgai. Šie ženklai niekuo nesiskiria nuo kitų standartinių kelio ženklų, vairuotojams yra seniai atpažįstami ir priimtini kaip įprasti įspėjamieji ženklai. Dėl šios priežasties vairuotojai nėra linkę į juos papildomai reaguoti ir sumažinti greičio, o įvažiavus į tokiu kelio ženklu pažymėtą pavojingą kelio ruožą, kuris paprastai tęsiasi keletą kilometrų, vairuotojo budrumas neretai prarandamas.“
„Mums kilo priešinga mintis – užfiksuoti gyvūnus ir informuoti vairuotojus.“ D. Pratašius
Lietuvoje pakelėse taip pat statomos tinklo tvoros, rampos ir perėjos gyvūnams. „Tai yra draugiška aplinkai, gana efektyvi, tačiau pati brangiausia priemonė – tiek jos projektavimas, tiek statyba, priežiūra ir palaikymas. Taip pat statomi žalieji tiltai, gan plačiai paplitę ES šalyse, jie planuojami ir Lietuvoje. Tačiau šios brangios priemonės dažniausiai taikomos tik magistraliniuose keliuose. Todėl yra poreikis alternatyvioms apie gyvūnus įspėjančioms priemonėms, kurios nebūtų labai brangios, tačiau taip pat veiksmingos. Atlikę aplinkosauginių priemonių analizę supratome, kad geriausia priemonė yra vairuotojus informuojanti, išanalizavome, kokios priemonės buvo ar yra taikytinos užsienyje. Viena jų buvo panaudojant esamus kelio ženklinimo stulpelius sumontuoti daviklius, skleidžiančius garso bangas, kurios turi atbaidyti gyvūnus. Mums kilo priešinga mintis – užfiksuoti gyvūnus ir informuoti vairuotojus. Taip kilo idėja, tam sukurta nauja įmonė“, – pasakojo D. Pratašius.
Šiuo metu „Dok Inovacijos“ įrenginiai sumontuoti Kaunas–Šakiai 41–42 km kelio ruože. Tyrimų ruožas apima 800 m atstumą, o gyvūnų stebėsenai sumontuotos kameros. Įrenginiai sumontuoti nuo 2021 m. ir per tą laikotarpį eismo įvykių šiame ruože nebuvo, nors 2018–2020 m. čia kasmet įvykdavo 1–4 avarijos.
BEREKLAMOS:
ES investicijos į „Delta Biosciences“ projektą siekė 1,3 mln. eurų, į „Dok Inovacijos“ – 100 tūkst. eurų.
