Tiek pagal butų kainas, tiek pagal besiskolinančių gyventojų skaičių jau grįžome į 2006-uosius, o Lietuvoje išduotų būsto paskolų vertė viršija bendrą prieš pat krizę išdalytų kreditų sumą. Ar laikas sunerimti?
Butų kainos Vilniuje nuo žemiausio lygio, fiksuoto 2010-ųjų gegužę, jau „atšoko“ beveik 20 proc., iš jų 6 proc. – per pastaruosius 12 mėnesių. Kituose didžiuosiuose šalies miestuose būstas, kaip rodo bendrovės „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indeksas, per metus brango šiek tiek lėčiau: Šiauliuose – 4,7, Kaune ir Panevėžyje – 3,2, Klaipėdoje – 2,8 proc.
Po gana santūrių pernykščių metų šiemet vėl sujudo nekilnojamojo turto (NT) pirkėjai. Sostinėje, kur net ir birželį kainos pasistiebė 0,8 proc. (iki 1376 eurų už 1 kv. metrą), per šį pusmetį sudaryti 5106 butų sandoriai – tai 18 proc. daugiau nei tuo pačiu metu 2015 m. Pritilo ir statybininkų atodūsiai dėl po sunkmečio užsitęsusio štilio rinkoje: pernai iš visų Vilniuje parduotų butų net trečdalis buvo naujos statybos, šių metų pradžioje – jau 49 proc.
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis pripažino, jog vėl galima kalbėti apie sandorių bumą. Tačiau šis neprilygsta fiksuotam 2014-aisiais, kai, paskelbus apie euro įvedimą, tautiečiai suskubo investuoti į NT. „Nuo per krizę pasiekto dugno būsto kainos kasmet vidutiniškai augo apie 3–4 proc. Vilniuje butai brango sparčiau, bet pokytis tikrai nedrastiškas. Apie naują burbulą nėra ko šnekėti“, – spekuliacijas dėl esą vėl kaistančio sektoriaus atmetė S. Vagonis.
Jo nuomone, sparčiau įsibėgėti kainoms Vilniuje neleis išliekanti gana didelė naujų projektų pasiūla. 2015 m. čia pastatyti 3558 butai – 27 proc. daugiau nei 2014-aisiais, o šiemet jų planuojama užbaigti apie 3600.
Maždaug 10–20 proc. naujų būstų bus išnuomoti, – tokias prielaidas daro NT agentūros pagal pačių klientų atskleistus planus. Toks rodiklis, S. Vagonio įsitikinimu, yra logiškas ir racionalus, neiškreipiantis rinkos sąlygų, ir jis prisiminė, kad 2007–2008 m. net pusė būsto sandorių buvo sudaroma investicijų tikslais, planuojant turtą nuomoti arba vėliau pelningai parduoti. Tikėtina, kad didėjanti pasiūla sumažins nuomos įkainių šuolį, nes per pastaruosius penkerius metus populiariausių dviejų kambarių butų nuoma trijuose didžiausiuose šalies miestuose pabrango trečdaliu. Tai skatina ir pačius nuomininkus ieškoti finansinių galimybių įsigyti savo stogą virš galvos.
Ligšiolinis sujudimas rinkoje ne itin aptirpdė bankuose laikomas gyventojų santaupas.
Šiuo metu daugiausia pirkėjų ieško būsto sau ir savo šeimai – parduoda esamą turtą ir pagal poreikius vieni perka efektyvesnį naujos statybos variantą, kiti, ypač vyresnio amžiaus, – mažesnį vietoj turėto didelio, treti gerinasi gyvenimo sąlygas ir renkasi erdvesnį būstą. Gyventojų poreikiai nulemia ir finansines sąlygas – mažesniam būstui įsigyti kai kam net neprireikia paskolos, tačiau didesni butai ar namai dažniausiai perkami skolinantis iš bankų.
Optimistinius klientų lūkesčius liudija ir bankų rodikliai. „Swedbank“ skelbia, kad vien šių metų pirmą ketvirtį suteikė 72 mln. eurų būsto kreditų – trečdaliu daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Auga ir vidutinis paskolos dydis: 2014 m. gyventojai iš „Swedbank“ būstui skolinosi vidutiniškai 44,8 tūkst. eurų, 2015 m. – 48,7 tūkst. eurų, o šių metų pradžioje – 52,5 tūkst. eurų.
Pinigų yra
Lietuvos bankas (LB) stebi padėtį NT rinkoje ir pastarojo pusmečio tendencijas vertina kaip atitinkančias ekonomikos augimą. Andrius Škarnulis, LB Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas, IQ teigė, kad tiek būsto sandorių, tiek kainų augimą pastaraisiais metais skatina kylantys gyventojų atlyginimai ir palankios skolinimosi sąlygos. Be to, NT – patraukli investicija: nuomos pajamos yra didesnės nei vidutiniškai už paskolas sumokamos palūkanos. Užfiksavus rinkos perkaitimo požymių, būtų nedelsiant imtasi priemonių nesubalansuotai augantiems kreditavimo srautams pristabdyti, tačiau kol kas tokios būtinybės nėra.
LB duomenimis, daugiau nei pusė NT sandorių sudaroma naudojant nuosavas pirkėjų lėšas. Tačiau ligšiolinis sujudimas rinkoje ne itin aptirpdė bankuose laikomas gyventojų santaupas, ir tai gali būti užuomina, kad NT sektorius tebetraukia pajamas iš šešėlinės ekonomikos.
Indėlių ir paskolų būstui santykis atspindi karčią Lietuvos finansų sektoriaus patirtį: 2007–2008 m., kai kreditai dalyti kone visiems norintiems, mūsų tautiečiai išties smarkiai prasiskolino, nes jų santaupos bankuose vos 1 mlrd. eurų viršijo vien būstui pirkti paimtų paskolų likutį. Šis simbolinis rodiklis buvo didžiausias 2015-ųjų pabaigoje, o šių metų pradžioje šiek tiek sumenko.
