ShutterstockPernai liepą Europos centrinis bankas (ECB) pirmą kartą nuo 2008-ųjų finansų krizės kilstelėjo bazinę palūkanų normą. Nuo to laiko palūkanų kartelė aukštyn šoktelėjo dar tris kartus, neatmetama, kad penktas kartas laukia kovą.
ECB motyvai – paprasti: suvaldyti infliaciją euro zonoje. 2022 m. liepą infliacija euro zonoje siekė 8,9 proc. – gerokai aukščiau nei ECB norima palaikyti 2 proc. riba. Palūkanų normos kėlimas greitų rezultatų neduoda, tačiau atsiranda ir gerų ženklų – 2022 m. lapkritį metinė infliacija euro zonoje pakilo iki 10,1 proc., o gruodį, išankstiniais Eurostato skaičiavimais, nukrito iki 9,2 proc.
Lietuva su kitomis Baltijos šalimis šioje statistikoje švietė – ir vis dar šviečia – ryškiausiai. Metinė infliacija liepos mėnesį Lietuvoje, Valstybės duomenų agentūros skaičiavimais, siekė 21,6 proc., o rugsėjį, kai buvo pasiektas pikas – 24,1 proc. Gruodį jau buvo sumažėjusi iki 20 proc.
Tad ECB sprendimas didinti palūkanų normas palankiai gali būti sutinkamas mažesnes pajamas uždirbančių ir paskolų neturinčių asmenų, nekantriai laukiančių, kad kainos bent kiek pristotų kilti.
