Užuot siūlę naujus mokesčius, politikai turėtų apkarpyti biudžeto išlaidas. O kukliai uždirbančių gyventojų padėtis pagerėtų mažiau apmokestinus darbo pajamas.
2016 m. valstybės biudžeto deficitas sieks beveik 651 mln. eurų. Finansų ministerija skaičiuoja, kad kitąmet bus surinkta 1,3 proc. daugiau pajamų, o išlaidos padidės 3,8 proc. Todėl siūlymai įvesti naujus mokesčius yra bandymas rasti išteklių išlaidavimui padengti. Siekis didinti biudžeto pajamas diferencijuojant gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą grindžiamas dviem argumentais: žemu mokesčių perskirstymu ir apmokestinimo praktika Vakarų Europoje.
„Per biudžetą perskirstomo bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis kone menkiausia ES. Tai nusako mūsų galimybes finansuoti viešąsias gėrybes. Esu šioks toks mokesčių bazės specialistas ir vadovaujuosi principu, kad reikia žiūrėti, kas daroma kitose Europos valstybėse ir kaip jos gyvena“, – IQ sakė Seimo vicepirmininkas ir progresinių mokesčius iniciatorius Algirdas Sysas.
Šalies ižde nugula 27,2 proc. BVP, o Bendrijos vidurkis – 39,9 proc. Rodiklius iškraipo šešėlyje liekanti atlyginimo dalis. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atliktoje šešėlinės ekonomikos analizėje teigiama, kad penktadalis algų mokamos slepiant mokesčius.
Atlyginimai Lietuvoje apmokestinti beveik 40 proc., nors valstybės pajamos iš darbo mokesčių sudaro mažiau nei 13 proc. BVP, o ES vidurkis siekia 20 proc. Lėšos surenkamos neefektyviai, todėl labiau apmokestinamos gyventojų pajamos sukuria daugiau paskatų trauktis į šešėlį.
Dosniausių trejetuke
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tikino, kad dėl mažėjančio darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus keliami pajamų mokesčiai surinkti daugiau lėšų nepadės: „Per dešimtmetį neliks 400 tūkst. darbingo amžiaus žmonių, todėl GPM pajamos kris bet kuriuo atveju. Geriausias sprendimas – subalansuoti valstybės išlaidas. Pavyzdžiui, mažėjant gyventojų, valstybės tarnautojų daugėjo.“
Mažesnę už graikišką minimalią algą Lietuvoje gauna 57 proc. darbuotojų, o 90 proc. tautiečių pajamos nesiekia vokiško MMA.
Statistikos departamento duomenimis, 2014 m. šalies viešajame sektoriuje dirbo 365 tūkst. žmonių, arba 20 proc. darbo jėgos. Per penkerius metus biudžetininkų padaugėjo 1 proc. Palyginti su kitomis ES šalimis, viešajame sektoriuje įdarbiname tokią pačią dalį asmenų, kaip belgai ar švedai, tačiau daugiau nei prancūzai ar austrai. Paslaugų kokybės objektyviai įvertinti negalime, bet neteko girdėti apie Skandinavijos šalių tarnautojus, atvykstančius semtis patirties į Lietuvą.
LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas valstybės lėšas siūlo taupyti efektyviau valdant daugiausia pinigų reikalaujančių sektorių veiklą. Šiemet 40 proc. biudžeto asignavimų skirta trims sritims: sveikatos ir socialinei apsaugai bei švietimui.
Kad lėšos naudojamos neefektyviai, atspindi sausi skaičiai. 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje tenka 728 ligoninių lovos. Pagal šį rodiklį Bendrijoje nusileidžiame tik Vokietijai ir Austrijai. Švedijoje 100 tūkst. gyventojų tenka vos 259, Danijoje – 307, Norvegijoje – 385, Suomijoje – 485 lovos. „Poliklinikų ir ligoninių per daug. Kadangi dalis gyventojų sunkesnes ligas nori gydytis didžiuosiuose miestuose, gal tikslingiau būtų dotuoti transportą, o ne finansuoti neaiškios kokybės paslaugas teikiančias įstaigas?“ – svarstė LLRI prezidentas.
Panaši padėtis ir švietimo sektoriuje. Europos Komisijos duomenimis, mūsų šalyje vienam mokytojui tenka 10,1 mokinio. Vėl esame vieni dosniausių ES ir nusileidžiame tik Graikijai bei Liuksemburgui. Vieną geriausių švietimo sistemų pasaulyje sukūrę suomiai vienam mokytojui užkrauna 13, olandai – 15, o vokiečiai – 16 mokinių. „Deja, negalima ignoruoti fakto, kad mokinių skaičius krinta mažėjant gyventojų. Kai kurios mokyklos dabar dotuojamos aplinkos apsaugos lėšomis, kompensuojant dideles šildymo sąnaudas ir renovuojant vos kelis mokinius glaudžiančius pastatus“, – sakė Ž. Šilėnas.
LLRI praėjusiais metais sudarytame savivaldybių indekse pastebima, kad vidutiniškai vienam mokiniui Lietuvoje tenka 14,9 kv. m mokyklos ploto. Pavyzdžiui, Neringos savivaldybėje rodiklis siekia 25 kv. m. Kitaip tariant, dviem mokiniams skiriamas vidutinio dviejų kambarių buto plotas. Mokyklas reikia jungti, o pedagogų skaičių mažinti. Tik tuomet mokytojams bus galima mokėti didesnį atlyginimą ir šią profesiją padaryti patrauklesnę.
Plačiai gyvena ir „Sodra“. IQ žiniomis, pašalpų dydį skaičiuoja 3 tūkst. darbuotojų. LLRI duomenimis, vienos pašalpos administravimas valstybei kainuoja 50 eurų kasmet. Lietuvoje skiriama 1,1 mln. išmokų. „Kompiuterių amžiuje atrodo kiek keista, kad procesas neautomatizuotas, o lentelės pildomos ranka. Sistemą galima automatizuoti arba perleisti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Visų socialinės apsaugos problemų tai neišspręs, bet padėtų sutaupyti“, – mano Ž. Šilėnas.
Skurdžios pajamos
Mažesnės išlaidos viešojo sektoriaus paslaugoms administruoti padeda subalansuoti biudžetą, tačiau žemiausias pajamas gaunantiems gyventojams dėl to nei šilta, nei šalta. O tokių mūsų šalyje daug. „Sodros“ duomenimis, minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) gauna 245,5 tūkst. žmonių, arba 22,6 proc. visų dirbančių.
Net įvedus progresinę mokesčių sistemą, papildomos lėšos būtų skiriamos Vyriausybės programoms, todėl uždirbančių MMA padėtį pagerintų ne labiau apmokestinti aukštesnes pajamas gaunantys gyventojai, o apskritai lengvesnė mokesčių našta. 2016 m. nuo 166 iki 200 eurų per mėnesį keliama neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) kartelė. Gaunančių MMA pajamos pakils apie 20 eurų. Siūloma NPD susieti su MMA, tačiau toks sprendimas valstybei kainuotų maždaug 200 mln. eurų. Visiškai neapmokestinus MMA reikėtų kompensuoti ir 74,2 mln. eurų GPM pajamų, surenkamų iš mažiausiai uždirbančių.
Gana skurdžiai gyvena ir mūsų šalies vidurinė klasė. Žemesnę už graikišką algą Lietuvoje gauna 57 proc. darbuotojų, o 90 proc. tautiečių pajamos nesiekia vokiško MMA. „Mažiau apmokestinti darbo jėgą būtų logiškas sprendimas, nes galbūt augtų užimtumas, padaugėtų investicijų. Pakilusios pajamos skatina vartoti, tad sparčiau augs ir šalies ūkis“, – pabrėžė N. Mačiulis.
Tačiau prarastas biudžeto įplaukas reikia kompensuoti. Tai galima padaryti apmokestinus pajamas iš palūkanų už vertybinius popierius, labdaros, paveldėjimo ar loterijų laimėjimų. Vien panaikinus 5 proc. dydžio GPM lengvatą, kuri taikoma pardavus metalo laužą, vykdant individualią veiklą ir žemdirbiams, vietoj 17,1 mln. galima surinkti 51,2 mln. eurų.
Sekant latvių ir estų pavyzdžiu, GPM galėtų būti taikomas pensijų gavėjams. Dabar aktyviausių rinkėjų pajamos neapmokestinamos, todėl spaudimo koreguoti mokesčio dydį parlamentarai nejaučia. Ekonomistai užsimena ir apie visuotinius automobilių bei nekilnojamojo turto (NT) mokesčius. Šiuo metu 1 proc. NT mokestis taikomas turtui, kurio vertė viršija 286 tūkst. eurų. VMI duomenimis, biudžeto pajamos iš tokio NT pernai siekė 1,7 mln. eurų.
Nemokami tūkstančiai
Sutvarkius valstybės išlaidų valdymą, galima galvoti apie progresinius mokesčius. Tačiau ne tokius, kuriuos įstatymo projekte numatė A. Sysas. Teigdamas, kad progresiniai mokesčiai Europoje įprasti, parlamentaras neklydo (nekintamas GPM taikomas vos septyniose ES valstybėse), tačiau politikas nepasivargino įvertinti NPD kitose Bendrijos narėse.
Pavyzdžiui, Suomijos gyventojų pajamoms iki 16,5 tūkst. eurų per metus GPM netaikomas. Uždirbantys nuo 16,5 iki 24,7 tūkst. eurų atseikėja 6,5 proc. pajamų mokestį. A. Syso siūlymu, tiek gaunantys Lietuvoje jau būtų laikomi turtingais ir turėtų mokėti 40 proc. GPM.
Austrijos mokesčių sistema numato, kad apmokestinamos 11 tūkst. eurų per metus viršijančios pajamos, o gaunantys mažiau pretenduoja į socialines išmokas. Tikslus NPD taip pat nustatytas Kipre, Prancūzijoje, Liuksemburge ir Vokietijoje. Danijoje, Švedijoje, Čekijos Respublikoje, Slovėnijoje, Vengrijoje ir kitose šalyse NPD priklauso nuo darbo stažo, šeiminės padėties, amžiaus ir kitų veiksnių.
Lietuvoje 166 eurus siekiantis NPD taikomas atlyginimams iki 968 eurų. Per metus susikaupia 1,9 tūkst. eurų NPD suma. Kitąmet ji sieks 2,4 tūkst. eurų. Kitose ES valstybėse, pavyzdžiui Nyderlanduose, NPD nenustatytas. Todėl per metus uždirbę iki 19,8 tūkst. eurų valstybei turi atriekti 33,5 proc. pajamų. Beveik visa mokesčio dalis skiriama sveikatos apsaugos fondui, ir papildomos socialinio draudimo įmokos, kitaip nei lietuviams, olandams nenumatytos.
Nėra objektyvių kriterijų, kurie padėtų nustatyti, kokias pajamas gaunantys gyventojai turėtų mokėti didesnius mokesčius. Tai nustatoma atsižvelgiant į visuomenės struktūrą. Galima pasimokyti iš Slovakijos – naujausios progresinių mokesčių klubo narės. 2013 m. nustatyta, kad uždirbantys iki 35 tūkst. eurų per metus mokės 19 proc. pajamų mokestį, likę – 25 proc.
Vidutinis atlyginimas Slovakijoje siekia apie 1 tūkst. eurų, todėl turtingų etiketė klijuojama uždirbantiems triskart daugiau už vidutinę algą gaunančius gyventojus. Mūsų šalyje siūloma papildomai apmokestinti žmones, kurių atlygis šalies užmokesčio vidurkį viršija 70 proc.
Gąsdina verslą
Mokesčių sistemos judinimas ne diskusijomis, o Seimo daugumos patvirtintu įstatymo projektu išgąsdino Lietuvoje veikiančių užsienio įmonių atstovus. „Investuotojų forumo“ Mokesčių grupės vadovas Kęstutis Lisauskas pasakojo sulaukęs skambučių iš beveik dešimties šalyje veikiančių tarptautinių bendrovių atstovų: „Užsienio įmonės mokesčių neslepia ir moka didesnius atlyginimus. Verslininkai išlaidas planuoja iš anksto, todėl pokyčių rizika vertinama labai atsargiai.“ Pašnekovas pridūrė, kad neapgalvoti sprendimai siunčia neigiamą žinią apie valstybės mokesčių bazės stabilumą.
Austrijos mokesčių sistema numato, kad apmokestinamos 11 tūkst. eurų per metus viršijančios pajamos, o gaunantys mažiau pretenduoja į socialines išmokas.
Vietos verslas prie politikų iniciatyvų prieš rinkimus jau įpratęs, todėl nesibaimina. Penkis darbuotojus samdančios įmonės vadovas Martynas IQ pasakojo dėl mokesčių naujovių per daug nesisielojantis: „Papildomų išlaidų būtų, tačiau mūsų buhalterės suskaičiavo, kad nedaug.“
Pradedančiajai dizaino įmonei vadovaujantis vyras darbuotojams moka atlyginimą, kuriam būtų taikomas didesnis GPM. „Verslo į užsienį nei aš, nei mano pažįstami iškelti nesirengia, – sakė verslininkas. – Bet viskam yra ribos. Mokesčiai ir taip nemaži.“ Martynas neperdeda – didesnį mokesčių kraitį už lietuvius velka devynių ES šalių gyventojai. Visose, išskyrus Latviją ir Rumuniją, Lietuvoje numatytą MMA viršija bent triskart.
Kita medalio pusė
Verslininkai gali būti ramūs – nei finansų ministras, nei Vyriausybė progresinių mokesčių idėjos nepalaiko. Ar A. Syso iniciatyva bus atidėta geresniems laikams, sužinosime Seimo pavasario sesijoje, tačiau esminės mokesčių permainos rinkimų sezono metu neatrodo politiškai logiškas žingsnis.
Tiesa, per daug džiūgauti nereikėtų, nes pajamų nelygybė Lietuvoje egzistuoja. Dešimtadalis labiausiai pasiturinčių gyventojų uždirba 11,7 karto daugiau nei patenkantys į 10 proc. skurdžiausių gretas. Pavyzdžiui, Švedijoje turtuolių ir vargšų atotrūkis siekia 6,7, Norvegijoje – 5,8, o Suomijoje – 5,7 karto. Tokia pat pajamų atskirtis vyrauja Čekijos Respublikoje ir Slovėnijoje. Nors ryškų skirtumą iš dalies lemia labai žemos mažiausiai uždirbančių gyventojų pajamos, gaunančių didesnį nei 1 tūkst. eurų atlygį Lietuvoje sparčiai daugėja.
Tarptautinio valiutos fondo, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir Pasaulio banko atliktos analizės rodo, kad progresyvi mokesčių sistema padeda sumažinti atskirtį, todėl ilgainiui tokia bus įvesta ir Lietuvoje. Juolab kad didelė pajamų nelygybė trukdo augti ūkiui. 1990–2010 m. ištyrus 31 valstybės ekonomiką paaiškėjo, kad pajamų nelygybė nuo EBPO narių ūkių nurėžė 5 proc. prieaugio. „Netolygus pajamų pasiskirstymas riboja socialinį mobilumą ir kelia įtampą tarp visuomenės grupių. Žala daroma ne tik žmonių gerovei, bet ir ekonomikai“, – rašoma šiemet publikuotoje EBPO ataskaitoje.
Analizės išvadose teigiama, kad, pajamų pasiskirstymo tolygumą parodančiam „Gini“ koeficientui nukritus 1 procentiniu punktu, BVP vidutiniškai padidėja 0,15 proc. Todėl Lietuvoje sumažinus pajamų nelygybę iki čekams įprasto lygio, prie ekonomikos prieaugio kasmet būtų galima pridėti papildomus 1,49 proc., arba 540 mln. eurų.
Detalesni tyrimai rodo, kad progresiniai mokesčiai teigiamai veikia bendrą visuomenės nuotaiką. JAV psichologas ir tarptautinės tyrimų bendrovės „Gallup“ vyresnysis mokslininkas Edas Dieneris nustatė, jog tinkamai administruojami progresiniai mokesčiai skatina subjektyvų gerovės suvokimą.
Ištyrę 54 valstybes mokslininkai padarė išvadą, kad progresinius mokesčius įvedusiose šalyse geriau vertinamos sveikatos apsaugos, viešojo transporto ir švietimo paslaugos. „Pajamų mokesčiais finansuojamas vyriausybių išlaidas gyventojai vertina neigiamai, tačiau patys progresiniai mokesčiai siejami su gerove ir teisingumu“, – rašoma straipsnyje „Progresiniai mokesčiai ir subjektyvi valstybių gerovė“. Perfrazavus psichologus, matydami tikslingai finansuojamas viešąsias paslaugas gyventojai palankiau vertina savo valstybę.
Mokesčių bazės progresyvumas nėra blogis. Problemų kyla, kai valstybės biudžeto lėšos naudojamos neefektyvioms paslaugoms finansuoti. Galėdami gauti didesnes pajamas ir žinodami, kad mokesčiai nukeliauja ne slaptiems apartamentams savivaldybės vandens parke įrengti, o šiuolaikiškam švietimui ir gerai sveikatos apsaugai, mielai sumokėsime daugiau. Tačiau prieš keldami mokesčius politikai turėtų parodyti, kad sugebės atsakingai elgtis su piliečių pinigais.
