Mokesčiai ir kontrabanda visuomet buvo svarbiausi tabako rinkos veiksniai. Dabar įtaką ima daryti ir technologijos.
Įsidėti daugiau cigarečių skrendant į anglus dar ilgai bus įprotis pakuojant bagažą. Tabako kainos tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek daugelyje kitų Vakarų Europos šalių nuo lietuviškųjų, nepaisant nuolat didinamo akcizo, vis dar skiriasi iki kelių kartų. Už tos pačios rūšies 20 cigarečių pakelį mūsų šalyje sumokėtume apie 3,5 euro, Didžiojoje Britanijoje – apie 11 eurų.
Tačiau rūkalai vis labiau brangs ir Lietuvoje, ir kitose Rytų Europos šalyse. Lenkijoje, į kurią lietuviai mielai važiuoja pigiau apsipirkti, cigaretės nėra jų graibstoma prekė.
Birželį Seimas pritarė darsyk padidinti tabako akcizą. Priimtas trejų metų akcizo kėlimo planas – mokesčiai augs 6–14 proc. Manoma, kad pakelis cigarečių pabrangs vidutiniškai apie 0,11–0,15 euro, o 30 gramų rūkomojo tabako – apie 0,3 euro.
Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos vykdomasis direktorius Arnas Neverauskas tokį planą vertina teigiamai: „Ir vartotojai, ir gamintojai gali tam pasiruošti, akcizo kilimas yra prognozuojamas. Gerai, kad kaina didinama nestaigiai, nes kitaip vartotojas būtų skatinamas ieškoti pigesnių nelegalių alternatyvų. Nuosekli tabako gaminių politika, kaip ir kontrabandinės pasiūlos apribojimas, padeda sumažinti nelegalių produktų vartojimą.“
Skaičiuojama, kad pakeistas akcizas šiemet biudžeto pajamas padidintų apie 11 mln. eurų, o 2020 ir 2021 m. – maždaug po 10 mln. eurų.
Pernai deklaruotas tabako akcizas siekė 282,7 mln. eurų – 2,3 proc. daugiau nei 2017-aisiais. O deklaruotų cigarečių realizacija sumenko 3,8 proc., iki 2,801 mln. vienetų.
Be vidaus vartojimo, Lietuva iš tabako produkcijos uždirba ir kitu būdu – gamindama ir eksportuodama. Iš didžiųjų pasaulio bendrovių licenciją gaminti tabako produktus Lietuvoje turi tik „Philip Morris“, įsikūrusi Klaipėdoje. Didžioji dalis bendrovės gaminių iškeliauja į Aziją. Pernai 7 proc. Klaipėdoje pagamintos produkcijos liko Baltijos šalyse. Į Šiaurės valstybes išvežta 16 proc. lietuviškų tabako gaminių, į Japoniją – beveik trečdalis visos produkcijos. Likusi dalis Klaipėdoje pagamintų cigarečių buvo parduotos neapmuitinamų prekių parduotuvėse ir kitose rinkose. 2018 m. visų Lietuvos eksportuotų tabako gaminių vertė siekė 737 mln. eurų.
Kitoje svarstyklių pusėje – rūkymo sukeliama žala. ES dėl rūkymo sukeltų ligų miršta apie 700 tūkst. žmonių per metus. 2017-aisiais Lietuvoje nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų mirė 1650 žmonių, dauguma (79,8 proc.) jų – vyrai.
Vidutiniai rūkaliai
Pasaulinės tendencijos rodo, kad išsivysčiusiose šalyse rūkalių mažėja. Tai matoma ir Lietuvoje, tiesa, šis skaičius traukiasi labai palengva.
2016 m. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento užsakymu atlikto Psichoaktyvių medžiagų vartojimo paplitimo Lietuvoje tyrimo duomenimis, iš 15–64 metų gyventojų per pastarąsias 30 dienų rūkė 33,9 proc. (2012 m. – 36,1 proc.).
„Eurobarometro“ duomenimis, 2017 m. Lietuvos rūkančių asmenų rodiklis buvo 28 proc. Šiek tiek atsiliekame nuo ES vidurkio. Bendrijos autsaiderė yra Bulgarija – joje rūko net 36 proc. žmonių.
Mažiausias skaičius užfiksuotas Švedijoje – čia cigaretes rūko vos 5 proc. gyventojų. Iš pirmo žvilgsnio stebina antroje vietoje esančios Danijos rezultatas – 15 proc. Vis dėlto manoma, kad Švedijos atotrūkis susidaro dėl šalyje populiaraus specialaus po lūpa dedamo tabako – snuso – vartojimo. Jis nuo 1992 m. uždraustas visoje ES, išskyrus Švediją. Norvegijoje, kur irgi galima nusipirkti snuso ir kur cigarečių kainos yra itin aukštos, rūko 11 proc. žmonių. Tad realiausias lygmuo, į kurį Lietuvai esamomis sąlygomis būtų galima lygiuotis, yra 15 proc. Danijos rūkančiųjų.
Lietuvoje mažėja ir legalaus tabako suvartojimas. „Vienam gyventojui tenkančių legalių tabako gaminių – cigarečių – suvartojamas kiekis toliau mažėja. Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. vienam šalies gyventojui teko 1023 vienetai cigarečių, ir tai yra 6,5 proc. mažiau nei 2016-aisiais. Tikėtina, kad 2018 m. mažėjimo tendencijos išlaikė panašų pagreitį“, – spėja Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Stebėsenos ir analizės skyriaus vyriausiasis specialistas Jonas Žala.
Pasmerkti kontrabandai
Nesunku pastebėti, kad legalaus tabako suvartojimo rodikliai priklauso ir nuo gyventojų skaičiaus, tačiau kitas svarbus veiksnys yra kontrabandos mastas.
Jis nėra mažas. Pernai pareigūnai fiksavo 308 tabako gaminių kontrabandos atvejus. Valstybės sienos apsaugos tarnybos sulaikytų tabako gaminių analizė rodo, kad 85 proc. jų buvo pažymėti Baltarusijos, 1 proc. – Rusijos banderolėmis. Likę 14 proc. buvo be akcizo ženklų.
Vis dėlto tik trečdalis gaminių sulaikyti prie valstybės sienos. Daugiausia tabako kontrabandos aptikta prie Baltarusijos ir Lenkijos sienų (atitinkamai 18,5 ir 12,8 proc.), tačiau liūto dalis – net du trečdaliai visos nelegalios produkcijos – randama šalies viduje.
Didžiulis baltarusiškos kontrabandos srautas dar nereiškia, kad lietuviai daugiausia rūko šioje šalyje pagamintas cigaretes. Lietuva yra tranzitinė šalis Šengeno erdvės pakraštyje, todėl patraukli kontrabandininkams, kurie vėliau tabaką jau laisviau gali gabenti po kitas ES valstybes.
Dar vienas laimikis (Fotobankas)
„Vidutinė cigarečių pakelio kaina Baltarusijoje yra nuo 8 iki 10 kartų mažesnė nei Lietuvoje. O jei skaičiuotume Jungtinę Karalystę ar Norvegiją, skirtųsi dvidešimt ir daugiau kartų. Todėl kontrabandininkams visuomet išliksime tranzitinė valstybė“, – pabrėžė A. Neverauskas.
Nuo šios problemos kenčia visas Rytų Europos regionas. Latvijoje padėtis dar prastesnė, o Rumunija neseniai paskelbė, kad dėl kontrabandos šalis nesurenka 600 mln. eurų akcizo per metus. Skaičiuojama, kad dėl negauto akcizo ES netenka 11 mlrd. eurų per metus.
Terpė kontrabandai tiek Lietuvoje, tiek kituose Rytų Europos regionuose atrodo labai palanki. Pasienio regionai dažnai gyvena skurdžiau, todėl kontrabanda gyventojams yra galimybė užsidirbti. Nelegalių cigarečių fabrikėlių kuriasi ir mūsų šalyje. Pernai aptiktos trys nelegalios gamybinės patalpos, kuriose rasta apie 95 tonas tabako, jo apdorojimo įrangos. Vis pranešama apie teisėsaugos atstovus, įsipainiojusius į kontrabandos tinklus.
Tyrimus apie šešėlinę ekonomiką atliekančio Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Ieva Valeškaitė tvirtino, kad įsitraukimą į kontrabandą, taip pat nelegalių prekių vartojimą iš dalies lemia nebaudžiamumo jausmas: „Bausmė gali būti labai griežta, tačiau jei žmogus jaučia, kad ji neefektyviai įgyvendinama, rezultato nebus. Lietuvoje žmonės mano, kad ta bausmė nelabai didelė ir tikimybė būti pagautam taip pat menka. O Švedijoje galvojama atvirkščiai.“
Dalis Europai skirtos kontrabandos Lietuvoje visgi nusėda. Viena pagrindinių priežasčių yra kainų skirtumai. Kad situacija pasikeis, tikėtis nereikia – ES šalyse rūkalai tik brangsta, tad tokios valstybės kaip Baltarusija turėtų gerokai pakelti akcizą. Tačiau taip neįvyks.
I. Valeškaitės teigimu, akcizas Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos šalimis, yra nedidelis. Tačiau svarbu ne tik kainos, bet ir įperkamumas. „Lietuvoje akcizas ir PVM sudaro apie 80 proc. pakelio kainos, Švedijoje – apie 74 proc. Bet už vidutinį valandinį atlygį švedas gali įpirkti daugiau nei keturis pakelius. Lietuvis – nepilnus du. Dėl to gyventojai ir renkasi tuos produktus įsigyti šešėlyje“, – mano ekspertė.
Nelegalaus tabako vartojimui nustatyti naudojamas vadinamasis tuščių pakelių tyrimas. Pasirinktų gyvenviečių viešose vietose renkami tušti pakeliai ir taip apskaičiuojamas kontrabandinių gaminių vartojimo mastas. Lietuvoje tai atlieka tyrimų bendrovė „Nielsen“.
Tyrimo rezultatai rodo, kad kontrabandinių cigarečių dalis pastaraisiais metais laikosi ties maždaug 20 proc. riba. 2017-ųjų pabaigoje ji sudarė 19,6 proc., 2018 m. ketvirtą ketvirtį – 19,3 proc. Pernai dėl nesurinkto akcizo Lietuva neteko 53 mln. eurų. Tai ryškus pokytis nuo 2010-ųjų, kai kontrabandinių rūkalų rinkos dalis siekė net 43 proc., ir dėl to valstybė neteko maždaug 138 mln. eurų.
Kompensuoti netektis Lietuvai padeda didžiosios tabako bendrovės. 2004–2010 m. keturios didžiosios pasaulio tabako gamintojos ir ES pasirašė sutartis, pagal kurias bendrovės sumoka valstybėms, jei sulaikoma jų nelegali produkcija. To imtis paskatino dar 1990-ųjų pabaigoje prasidėję tyrimai dėl tabako bendrovių vaidmens kontrabandos schemose. Jos buvo kaltinamos žinojusios apie nelegalios produkcijos judėjimą. Galiausiai ginčas išspręstas pasirašant minėtas sutartis. Skaičiuojama, kad per pastaruosius trejus metus Lietuva iš gamintojų sulaukė 6,2 mln. eurų, kurie skiriami tolesnei kovai su kontrabanda.
Dabar Europos Komisija norėtų šią praktiką nutraukti, nes tai laikoma finansine tabako bendrovių parama valstybėms. Visgi pasirašytos sutartys – kolektyvinės, tad reikia visų ES narių sutikimo, o Lietuva, kaip ir dar kelios ES šalys, nelinkusi jo duoti.
Tikimasi, kad sumažinti kontrabandos mastą padės nuo gegužės 20 d. ES turinti įsigalioti tabako gaminių atsekamumo sistema. Ant kiekvieno pakelio, pagaminto ES ar skirto jos rinkai, bus unikalus kodas. Keliaujant iš gamyklos pas mažmenininką, kodas vis sudėtingės, galiausiai bus užfiksuotas visas pakelio kelias. Tačiau trečiosiose šalyse, iš kur atvežama dauguma kontrabandinių rūkalų, tokios sistemos nebus.
Garuojanti ateitis
Viena naujų priežasčių, kodėl mažėja rūkalių, yra didėjantis sąmoningumas, pastaraisiais metais populiarėjanti sveika gyvensena. Tačiau yra ir kitas veiksnys – atrandami alternatyvūs rūkymo būdai.
Jie dar ne taip paplitę kaip įprastos cigaretės. 2017 m. atlikto psichoaktyvių medžiagų vartojimo paplitimo tyrime nustatyta, kad elektroninę cigaretę nors kartą gyvenime rūkė 16 proc. respondentų, per pastaruosius metus – 4 proc., o per pastarąjį mėnesį – 2 proc. Kasdien elektronines cigaretes rūkė 1 proc. respondentų.
Viena iš alternatyvaus rūkymo rūšių – garinimas. Naudojant elektroninę cigaretę, jos ličio jonų baterijoje įmontuotas elektroninis įtaisas duoda impulsą kaitinimo elementui, kuris garina elektroninės cigaretės kasetėje esantį skystį. Šis skystis kaitinant virsta vandens pagrindo garais, kuriuos ir įkvepia elektroninę cigaretę naudojantis žmogus.
Nors elektroninės cigaretės išrastos dar 2003 m., Lietuvoje jos ėmė sparčiai plisti nuo 2012-ųjų. Alternatyvus rūkymas tuo metu mažiau kontroliuotas, nes buvo naujovė, paskui kurią nespėjo sekti įstatymų leidėjai. Pardavėjai galėjo neribotai reklamuoti produkciją, nebuvo nustatyti skysčių sudėties standartai ar reikalavimai. Jų pardavimas reglamentuotas 2014 m., tačiau ir tuomet nebuvo toks griežtas kaip įprastų tabako produktų.
Situacija jau keičiasi. Naujieji akcizai Lietuvoje galios ir elektroninių cigarečių skysčiui – jam bus taikomas 0,1 euro už mililitrą produkto akcizo tarifas. Tai galioja ir tuo atveju, jei skystyje nėra nikotino.
2015 m. atlikto Alkoholio, tabako, narkotikų vartojimo tyrimo duomenimis, sumažėjo per pastarąsias 30 dienų rūkiusių moksleivių skaičius (2015 m. – 24,5 proc., 2011 m. – 37 proc.). Europos vidurkis tuo metu buvo 21 proc. Tačiau teigiamas kitimas turi ir kiek tamsesnį paaiškinimą. „Įprastiniai tabako gaminiai užleidžia vietą elektroninėms cigaretėms, šių populiarumas auga tarp mokyklinio amžiaus vaikų. Daugiausia jos rūkytos nereguliariai, eksperimentuojant. 46 proc. moksleivių nurodė bandę rūkyti. Iš jų apie 16 proc. per pastarąjį mėnesį yra rūkę elektroninę cigaretę. 10 proc. mokinių jas rūko kasdien“, – sakė J. Žala.
Dėl naujo rūkymo būdo poveikio sveikatai bendro sutarimo vis dar nėra. Tokios šalys kaip Brunėjus, Singapūras Tailandas ar Taivanas elektronines cigaretes draudžia. Kai kas tokį rūkymą laiko sveikesne alternatyva, nes eliminuojami degimo procese susidarantys kancerogenai. Kai kuriose šalyse pereiti prie elektroninių cigarečių gydytojai rekomenduoja pacientams, kuriems nepavyksta mesti rūkyti.
Vis dėlto Pasaulio sveikatos organizacija ir kitos tabako kontrolės organizacijos skatina vartotojus elgtis apdairiai ir susilaikyti nuo elektroninių cigarečių vartojimo, nes nėra išsamiai ištirti galimi jų vartojimo padariniai.
