Meniu
Prenumerata

sekmadienis, gegužės 22 d.


TARIFAI
Itin išaugę geležinkelio tarifai smogė verslui, ministras neatmeta juos mažinti
BNS
BNS foto

Lietuvos verslas sako, kad šiemet smarkiai padidinti geležinkelio paslaugų tarifai gali tapti pernelyg didele našta ir ragina didesnius įkainius atidėti ateičiai. Susisiekimo ministerijos atstovai tikina, kad diskusijos su verslu apie galimybę mažinti tarifus tebevyksta, tačiau sprendimų kol kas nėra. Ministras neatmeta, kad įkainiai gali būti mažinami, jei Vyriausybė nuspręstų dotuoti geležinkelių infrastruktūrą.

Lietuvos pramoninkų, verslo ir darbdavių konfederacijos bei Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija sausio pabaigoje kreipėsi į Vyriausybę, Seimo Ekonomikos komitetą, Susisiekimo bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijas ir pasiūlė didesnius tarifus atidėti ateičiai, kitaip jie gali pakenkti ne tik konkrečioms įmonėms, bet ir visam šalies transporto sektoriui bei valstybės konkurencingumui.

Tarifai didėjo kartais

Verslininkai teigia, jog „Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūros tinklą valdanti įmonė „LTG Infra“ nuo šių metų sausio smarkiai padidino mokesčius, dėl to pagrindinės įmonės paslaugos brango 43-261 proc., „LTG Cargo“ krovinių vežimas brango 13-20 proc., naudojimosi manevravimo įrenginiais paslaugos – 43 proc., riedmenų varymo – 111 proc.

„Paslaugų įkainiai nustatomi vadovaujantis patvirtintomis metodikomis. Nuo 2022 metų vieni paslaugų įkainiai mažėjo iki 57 proc., kiti didėjo iki 298 proc.“, – BNS sakė „LTG Infra“ atstovas Gediminas Petrauskas.

Tuo metu „LTG Cargo“ atstovai sako, kad bendrovės paslaugos brango, tačiau ne tiek daug.

„Nors kaštai sparčiai auga, bendrovė didžiąją jų dalį amortizuoja. Atsižvelgiant į tai ir priklausomai nuo turimų sutarčių, paslaugų tarifai buvo padidinti nuo 2 iki 12 proc., o tiems, su kuriais turimos ilgalaikės ir didelės apimties krovinių srautus numatančios sutartys, tarifai keitėsi vos 2-4 proc.“, – BNS teigė „LTG Cargo“ atstovė Kotryna Dzikaraitė.

Anot jos, tarifai didėjo įvertinus infliaciją, atlyginimų didėjimą, kuro kainą.

K. Dzikaraitės teigimu, kainos keitėsi daugumai klientų, kurie naudojasi Klaipėdos uosto krovos kompanijų paslaugomis, bet jos dažniausiai perka riedmenų atvarymo-nuvarymo ir manevravimo paslaugas, tad kainų kitimui didžiausios įtakos daro infrastruktūros įkainių pokyčiai.

Abi bendrovės pabrėžė, kad rengiant naujus tarifus jie buvo išsamiai pristatyti klientams ir kitoms suinteresuotoms organizacijoms, nors vienos didžiausių Klaipėdos uosto krovos įmonių „Bega“ vadovas tikina, kad sprendimas buvo netikėtas ir didelis smūgis verslui.

Tokio šuolio nėra buvę

Vienos didžiausių Klaipėdos uosto krovos bendrovių „Bega“ generalinis direktorius Laimonas Rimkus sako, kad tokio tarifų šuolio nėra buvę per visą įmonės veiklos istoriją.

„Daug metų dirbame logistikoje, transporte, aš pats uoste 27 metus – nepamenu tokio atvejo, kad paslaugų kainos kiltų kartais, to nebuvo istorijoje. Kainos korektūra siekdavo 1-4 procentus, iš anksto informavus, kad būtų galima absorbuoti, prisitaikyti, persiorientuoti“, – BNS sakė jis.

„Dabar gali būti padaryta nepataisoma žala visai logistikos sistemai, pramonei. Pasielgta tikrai neapdairiai ir neįvertinus visumos. Palyginus net ir tarptautiniame kontekste, po šių tarifų padidinimo tapome labai brangūs, nors uoste tarifai nesikeitė“, – pridūrė „Begos“ vadovas.

L. Rimkaus nuomone, sprendimas didinti tarifus mažina Lietuvos konkurencingumą, vežėjai gali aplenkti Klaipėdos uostą ir rinktis Rygą, o tokiu atveju pajamų netektų ir uostas, ir kompanijos, ir LTG.

„Lietuvos gamintojai turi dar mažiausiai metus galiojančias sutartis vežti per Lietuvą, dabar suvokė, kas įvyko ir pradėjo dairytis į kaimyninius uostus, Rygą konkrečiai. Mano žiniomis, ten tarifai nebuvo pakeisti, Ryga yra greta ir gali pateikti labai gerus pasiūlymus. Stoties ir terminalo pasiekiamumas ten 3-4 kartus pigesnis nei pas mus. Tai yra neteisinga. Latviai situaciją stebi ir bandys pasinaudoti ja, tai jie deklaruoja viešai“, – sakė L. Rimkus.

M. Skuodis: tarifai gali būti mažinami

Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad geležinkelių infrastruktūros naudojimo tarifai gali būti peržiūrėti ir mažinami, tačiau juos būtina lyginti su kitomis konkuruojančiomis šalimis, pirmiausia – Latvija.

„Ne tarifų dydis svarbu, o kaip Lietuva atrodo tarptautiniame kontekste, pirmiausiai lyginant su Latvija. Kol kas neturiu visos logistikos grandinės skaičių, vienos iš daugelio paslaugos tarifo, kurį būtų galima palyginti ir sakyti – Lietuvoje yra daugiau, o Latvijoje mažiau. Kiek žinau, ta informacija yra renkama, reikia kartu susėsti, skaičius visi turi matyti vienodai. Tikrai reaguosime, kaip – klausimas“, – BNS kalbėjo M. Skuodis.

Dėl geopolitinių įvykių tranzitinių krovinių pervežimas per Lietuvą, anot L. Rimkaus, gali sumažėti perpus, todėl LTG tampa vis labiau priklausomi nuo vietinės produkcijos pervežimų, tačiau ir Lietuvos klientai gali trauktis.

„Tranzitas Rytai-Vakarai baigiasi, kol prasidės Šiaurė-Pietūs, dar turi daug vandens nutekėti, klausimas, ar apskritai taps realybe. Tampame lokali valstybė, dėl pervežimo pabrangimų tikrai kas nors atsisakys geležinkelio paslaugų, nes neišgalės už jas susimokėti. O sumažėjus krovinių kiekiams ir augant paslaugos kainoms geležinkelius gali ištikti griūtis. Paprasčiausiai nebus užsakovų“, – sakė L. Rimkus.

Geležinkelių bendrovių atstovai teigia, jog dėl padidėjusių tarifų klientų ar krovinių skaičius kol kas nepasikeitė, be to, pokytį vertinti dar anksti.

„Duomenys rodo, kad paslaugų įkainių pokyčiai šiandien nedaro įtakos bendrovės klientų skaičiui ar krovinių gabenimo apimtimis“, – teigia „LTG Cargo“.

„Kol kas sudėtinga įvertinti, kaip paslaugų tarifai pakeis klientų naudojimosi infrastruktūra apimtis. Šiuo metu vyksta diskusijos su Susisiekimo ministerija dėl galimybės mažinti geležinkelio infrastruktūros tarifus. Tikimės, kad artimiausiu metu pavyks pasiekti susitarimą“, –BNS atsakė „LTG Infra“.

Subsidijos geležinkeliams – diskusijų objektas

L. Rimkaus manymu, Lietuvoje padidintais tarifais bandoma verslo sąskaita kompensuoti mažėjančių tarptautinių krovinių pervežimo netektis, nors paslaugos kainą būtų galima mažinti geležinkelius dotuojant.

„Geležinkelis yra žalias, tvarus transportas, dėl to beveik visur Europoje, taip pat ir Latvijoje, valstybės jį dotuoja, o Lietuvoje našta perkelta ant vis dar veikiančių įmonių norint gelbėti monopolininką. Toks mūsų sprendimas nepuošia ir žaliosios vizijos“, – pasakojo „Begos“ direktorius.

Buvęs LTG vadovas Mantas Bartuška yra sakęs, kad sustabdžius baltarusiškų trąšų tranzitą per Lietuvą bendrovei reikėtų apie 49 mln. eurų metinės valstybės subsidijos išlaikyti infrastruktūrą, kad augančios išlaidos nebūtų perkeltos klientams, kitaip reikėtų didinti tarifus. Anot jo, tokios subsidijos Europoje yra normali praktika.

M. Skuodžio teigimu, subsidijų LTG klausimas svarstomas su infrastruktūros valdytojais, ir jo manymu, turėtų pasiekti Vyriausybę.

„Faktas, kad ta dalis svarstoma. Viena dalis galėtų būti pagalba dėl geopolitinės situacijos, kita dalis dėl konkurencingumo bendrai. Tai du klausimai, kurie sąlyginai atskirti. Diskusijas norėsiu perkelti į Vyriausybę“, – sakė jis.

Ministras neigė, kad šiemet įsigalioję didesni tarifai yra susiję su „Belaruskalij“ krovinių praradimu ir siekiant kompensuoti dėl to negautas pajamas.

„Sprendimai dėl tarifų buvo priimti prieš metus pačių geležinkelių, jie nesusiję su trąšų praradimais, o balansuojant sąnaudas ir pajamas“, – kalbėjo M. Skuodis.

Jis neatmetė galimybės, kad LTG praradimai iš valstybės biudžeto būtų kompensuojami ir atgaline data, nuo šių metų pradžios.

„Tai diskusijų klausimas. Geležinkeliams reikia susiskaičiuoti, kokie kaštai gali būti. Kompensavimas gali būti atgaline data, už buvusį laikotarpį, kalba tik apie šiuos metus. Galutiniai skaičiai matysis vėliau. Tai galėtų būti valstybės parama, kad tarifai būtų konkurencingesni“, – BNS teigė M. Skuodis.

Nori suspenduoti tarifus

Kreipimąsi pasirašiusios verslo organizacijos siūlo, kad padidinti tarifai būtų atidėti bent iki 2025 metų, taip, jų manymu, būtų užtikrintos lygiavertės konkurencinės sąlygos su kaimyniniais jūrų uostais.

„Mūsų siekis yra atkreipti dėmesį į visumą, tai Lietuvos konkurencingumo klausimas, o ne vieno terminalo ar vienos įmonės problema. Turime viltį, kad situacija bus išstudijuota, išanalizuota giliau, žvelgiant į geopolitinę situaciją, į kaimyninius uostus, pagalbą kaimyninių šalių geležinkeliams. Tai bendras interesas“, – BNS kalbėjo „Begos“ vadovas.

Susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas BNS sakė, jog ministerija į verslo keliamas problemas reaguoja rimtai, tačiau dar negalėjo atsakyti, kokie sprendimai bus priimti.

„Gavus tuos klausimus intensyviai renkama informacija, dirbama su kuruojamomis įmonėmis, uostu, planuojamas susitikimas su pramonininkais, reikės kalbėtis skaičiais. Diskusijos vyksta, sprendimai bus rasti“, – BNS sakė viceministras.

Ministras M. Skuodis sakė, kad su verslo atstovais dėl tarifų jis ketina susitikti penktadienį ir tikisi, jog pavyks apsispręsti dėl bendros pozicijos, kurią būtų galima pristatyti Vyriausybei.

„Tikiuosi, kad šio susitikimo metu dėl tam tikrų dalykų bus apsispręsta galutinai ir tada jau reikės kalbėtis Vyriausybėje“, – teigė M. Skuodis.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazimieras Starkevičius BNS sakė, kad rašte įvardintas problemas ir siūlymus vertinti turėtų speciali darbo grupė.

„Matome, kad parlamente kartais išsiskiria požiūris į problemos sprendimą, mūsų komitetas nutarė Seimo valdybos prašyti suformuoti specialią darbo grupę, kuri spręstų ne tik su transportu, bet ir su kitomis ekonomikos problemomis susijusius klausimus. Matome, kad reikalingas platesnis požiūris, nes išsiskirdavo Ekonomikos ir Socialinių reikalų komitetų nuomonės. Tas raštas bus perduotas naujai darbo grupei“, – BNS sakė K. Starkevičius.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2022 02 17 10:05
Spausdinti