Meniu
Prenumerata

trečiadienis, liepos 6 d.


APLINKOSAUGA
Jėgainėms norint deginti daugiau atliekų, nerimaujama dėl poveikio aplinkai ir kainų
BNS
BNS foto

Vilniaus ir Kauno kogeneracinėms jėgainėms norint didinti deginamų komunalinių atliekų apimtis ir labiau išnaudoti pajėgumus, savivaldybių atstovai nerimauja dėl galimo poveikio aplinkai bei galbūt išaugsiančių šilumos kainų. Tuo metu jėgainių atstovai sako, jog tai sumažins atliekų gabenimą į sąvartynus bei atpigins šilumą.

Aplinkos ministerija sako, kad didesniam atliekų deginimui rezervų yra, tačiau tai gali būti tik laikinas atliekų tvarkymo būdas.

Savivaldybėms kyla klausimų dėl taršos ir šilumos kainų

„Ignitis grupės“ ir Suomijos kapitalo bendrovės „Gren Lietuva“ (buvusi „Fortum Heat Lietuva“) valdomoje Kauno kogeneracinėje jėgainėje (KKJ) deginamų atliekų kiekį norima padidinti beveik 30 proc. – nuo 200 tūkst. iki 255 tūkst. tonų per metus.

Šiuo metu Aplinkos apsaugos agentūra nagrinėja jėgainės parengtą poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą – dėl jos sprendimą žadama priimti artimiausiu metu. Jei sprendimas bus palankus įmonei, jėgainė galės deginti daugiau atliekų.

Diskusijos dėl didesnio atliekų deginimo jėgainėje prasidėjo beveik prieš metus – 2021 metų kovą. Siūlymas buvo pristatytas Kauno rajono institucijoms bei gyventojams. Pasak rajono savivaldybės atstovų, tiek vietos politikai, tiek gyventojai labiausiai nerimauja dėl galimai didesnės oro taršos.

„Savivaldybės vadovai palaiko nacionalinę atliekų tvarkymo strategiją, tačiau kartu pastebi, kad jėgainėje planuojamų deginti atliekų kiekio didinimas gali turėti įtakos ir didesnei aplinkos taršai, dėl ko taip pat nerimauja Karmėlavos seniūnijos gyventojai. Taip pat pastebėta, kad Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje deginami gerokai mažesni atliekų kiekiai", – komentare BNS aiškino rajono mero patarėjas komunikacijai Edmundas Mališauskas.

„Kauno rajono savivaldybė viliasi, kad KKJ vadovai nepamirš greta gyvenančios bendruomenės interesų ir ras būdų kompensuoti dėl įmonės veiklos patiriamus nepatogumus", – pridūrė jis.

Kauno jėgainė degina perdirbti netinkamas komunalines ir nepavojingas pramonines atliekas.

Sudeginti ketvirtadaliu daugiau – nuo 160 tūkst. iki 200 tūkst. tonų per metus – atliekų norima ir „Ignitis grupės" valdomoje Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje. Skirtingai nei Kaune, sostinėje procedūros dar tik prasidėjo – pradėta rengti poveikio aplinkai vertinimo programa, kuriai iki sausio vidurio pastabas gali teikti miesto institucijos bei visuomenė.

Vilniaus savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjo Iljos Karužio teigimu, sostinėje, kaip ir Kauno rajone, aktualiausias klausimas – kaip didesni deginamų atliekų kiekiai paveiks aplinką.

„Šiuo metu nėra pagrindo abejoti, ar oro užterštumas atitinka normas. Tačiau jėgainė turės parodyti, kokių papildomų priemonių bus imtasi siekiant užtikrinti vilniečių saugą ir įrodyti, kad numatomas padidėjimas atitinka normas", – BNS sakė sostinės savivaldybės atstovas.

Anot I. Karužio, klausimų taip pat kyla dėl jėgainėje papildomai numatomų sudeginti atliekų sudėties, jų kilmės vietos bei sutvarkymo kainos, darančios tiesioginę įtaką pagamintos energijos kainai bei vilniečių rinkliavai už atliekų tvarkymą.

„Jėgainė šiandien degina tik komunalines atliekas, tačiau pateiktoje programoje užsimenama ir apie pramonines atliekas, kurios, be jau minėtos įtakos oro taršai, gali padaryti įtaką ir šių atliekų deginimo kainos didėjimui (...). Turime pavyzdžių, kuomet taršos leidimai padidina atliekų deginimo kainą beveik pusantro karto. Savivaldybė šiuo atveju svarstytų nesutikti su komunalinių atliekų deginimo įkainių pabrangimu", – kalbėjo I. Karužis.

„Taip pat pateiktoje programoje nėra pakankamai duomenų apie tai, kokią įtaką deginamų atliekų kiekio didinimas turėtų vilniečiams tiekiamos šilumos energijos kainos pokyčiui", – pridūrė jis.

Aplinkosaugininkas: didesnės taršos pavojaus nėra

Aplinkosaugininkas, nevyriausybinės organizacijos Darnaus vystymosi centras direktorius Liutauras Stoškus sako neįžvelgiantis pavojaus aplinkai dėl to, kad jėgainėse būtų deginama daugiau atliekų.

Vis dėlto, trūkstant pradinės informacijos, klausimų jam kyla dėl technologinių pokyčių.

„Reikia žiūrėti, kokių reikia technologinių pakeitimų, kad būtų deginami didesni atliekų kiekiai. Sudeginti atliekas tame pačiame katile tikrai nėra problemos. Klausimas (...), kaip tas technologinis procesas bus organizuojamas", – BNS kalbėjo L. Stoškus.

Pasak „Ignitis grupės" ryšių su visuomene vadovo Artūro Ketleriaus, dabartiniai Kauno ir Vilniaus kogeneracinių jėgainių pajėgumai leidžia sutvarkyti didesnį atliekų kiekį be papildomų investicijų ar technologinių pakeitimų.

Jėgainių atstovai: šiluma pigs, mažės atliekų gabenimas į sąvartynus

A. Ketleriaus teigimu, „Ignitis grupės" skaičiavimais, Lietuvoje per metus susidaro 1 mln. tonų tinkamų energijai gaminti atliekų, tuo metu dabartinė kogeneracinių jėgainių bendra kvota siekia apie 615 tūkst. tonų.

„Likęs (atliekų – BNS) kiekis keliauja į sąvartynus, taip teršdamas aplinką. Atsižvelgiant į tai, siekiame padidinti sutvarkomų atliekų kiekį Vilniaus ir Kauno kogeneracinėse jėgainėse, taip sumažinant atliekų kiekį, kuris vežamas į sąvartynus", – aiškino „Ignitis grupės" atstovas.

Vilniaus kogeneracinės jėgainės generalinis direktorius Mantas Burokas anksčiau teigė, jog didesnis sudeginamų atliekų kiekis lems mažesnes šilumos kainas gyventojams.

„Vilniaus kogeneracinė jėgainė galės pagaminti daugiau pigios šilumos sostinės gyventojams, taip pat prisidėti prie sąvartynų mažinimo“, – teigė jėgainės vadovas.

„Turbūt pagrindinis argumentas, dėl ko yra didinama (deginamų atliekų kiekis – BNS) – tam, kad būtų išnaudoti visi pajėgumai", – BNS kalbėjo 49 proc. Kauno jėgainės akcijų valdančios „Gren Lietuvos" atstovas Andrius Kasparavičius.

Tuo metu trečios Lietuvoje atliekas deginančios Klaipėdos termofikacinės elektrinės pajėgumai (255 tūkst. tonų per metus) yra išnaudoti visiškai.

„Klaipėdoje jau nebėra kur didinti. Reikėtų didinti patį katilą, kas reiškia perstatyti jėgainę. Kol kas apie tai nekalbama", – sakė 95 proc. elektrinės akcijų valdančios „Gren Lietuvos“ atstovas A. Kasparavičius.

Viceministrė: atliekų deginimui rezervų yra, tačiau prioritetas – perdirbimas

Pasak aplinkos viceministrės Ramintos Radavičienės, tam tikrų rezervų didinti deginamų atliekų kiekį šiuo metu dar yra.

Pasak jos, kad būtų įvykdyti su atliekų perdirbimu susiję įsipareigojimai, galima būtų deginti apie 30 proc. visų komunalinių atliekų. 2019-aisiais šis rodiklis siekė apie 15 proc., o 2020-aisiais – kiek daugiau nei 25 proc.

„Tai tam tikras rezervas šiuo metu yra (...) Vertindami valstybės prisiimtus įsipareigojimus ir tikslus pasiekti perdirbimo rodiklius, tikrai sieksime išvengti didesnių nei būtina pajėgumų", – BNS sakė R. Radavičienė.

Jos teigimu, atliekų tvarkymo versle jų deginimas yra aukščiau nei šalinimas sąvartynuose.

Siekiant sumažinti atliekų gabenimą į sąvartynus, praėjusių metų pabaigoje Seimas padidino mokesčio už nepavojingų atliekų šalinimą sąvartyne tarifą nuo 10 iki 50 eurų už toną nuo 2023 metų. Taip pat siekiama kad iki 2030-ųjų metų šalies sąvartynuose būtų šalinama ne daugiau kaip 5 proc. komunalinių atliekų.

R. Radavičienė sako, kad siekiant šio tikslo atliekų deginimas jėgainėse atlieka svarbią reikšmę ir gali būti tam tikra alternatyva.

„Didėjant sąvartynų mokesčiui, žemiausią prioritetą turintis atliekų šalinimo būdas – šalinimas sąvartyne – tampa brangiausiu, dėl to (...) kurį laiką to pajėgumo neužtenka",– teigė ji.

Vis dėlto viceministrė pabrėžė, jog valstybės prioritetas – atliekų rūšiavimas ir antrinių žaliavų perdirbimas, todėl tikimasi, kad atliekų deginimas kaip jų tvarkymo ir šalinimo būdas bus laikinas.

„Daug viešų investicijų dedame į rūšiuojamo surinkimo plėtrą, į tą pirminį rūšiavimą – tai ir maisto atliekų atskirą surinkimą, pakuočių, tekstilės atliekų, didelių gabaritų atliekų aikštelių surinkimo plėtrą", – kalbėjo R. Radavičienė.

„Valstybės politika yra orientuota tiek su investicijomis, tiek su reguliacinėmis priemonėmis būtent ne į deginimą, o į antrinių žaliavų perdirbimą, panaudojimą gamyboje, į daiktų pakartotinį naudojimą", – pridūrė ji.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2022 01 10 09:18
Spausdinti