Meniu
Prenumerata

penktadienis, sausio 28 d.


TECHNOLOGIJOS
K. Fredriksenas: didžiausią technologijų naudą gauname tik bendradarbiaudami
Ovidijus Lukošius
Asmeninis archyvas
K. Fredriksenas.

„Jei dirbi izoliuotoje aplinkoje, užuot veikęs globaliu mastu, turi mažesnę rinką ir galiausiai tampi mažiau konkurencingas bei silpnesnis“, – tvirtino Kennethas Fredriksenas, „Huawei“ vykdomasis viceprezidentas Vidurio, Rytų ir Šiaurės Europos regione. Su juo IQ vyriausiasis redaktorius Ovidijus Lukošius kalbėjosi apie tai, kur krypsta pasaulinis technologijų verslas.

– Technologijos ir internetas pasaulį pavertė mažu ir glaudžiai susijusiu. Tačiau pastaruoju metu matome tendencijas atsiriboti vieniems nuo kitų, daugėja ribojimų ir draudimų, autokratiniai režimai net svarsto apie tokius keistus sprendimus, kaip nacionalinis internetas. Kokią grėsmę tai kelia technologijų verslui?

– Technologijų verslo aplinka yra sudėtingesnė daugeliu atžvilgių. Daugiausia problemų kelia politika, kurios įtaka technologijų verslui dabar daug didesnė nei prieš kelerius metus.

Tikroji konflikto priežastis nėra nerimas dėl duomenų saugumo. Jį nulėmė geopolitinės jėgos, taip pat JAV ir Kinijos technologinės lenktynės. Būdama viena pažangiausių skaitmeninių bendrovių pasaulyje, bet kilusi iš Kinijos, atsidūrėme šio konflikto epicentre. Mus mato kaip grėsmę JAV išlaikyti unikalią ir beveik neliečiamą poziciją gauti maksimalią naudą technologijų vertės grandinėje.

Tai lėmė, kad buvome atriboti nuo amerikiečių technologijų naudojimo, nuo bendradarbiavimo su amerikiečiais partneriais – jiems nebeleidžiama dirbti su „Huawei“. Tai „Google“, „Intel“, „Qualcomm“ ir daug kitų mažesnių amerikiečių bendrovių. Jos taip pat nukentėjo, nes didelę dalį pajamų gaudavo bendradarbiaudamos su mumis. Pavyzdžiui, mes buvome vieni didžiausių „Google“ verslo partnerių.

Tarptautiniame technologijų sektoriuje, visame versle, nėra nieko, kas norėtų šito konflikto. Visas globalus verslas pastatytas ant globalaus bendradarbiavimo, globalios partnerystės pamatų. Būtent tai lėmė, kodėl šis verslas pastaraisiais metais taip greitai tobulėjo ir plėtojosi. Visi ėjome ta pačia kryptimi. Visi naudojomės vieni kitų sprendimais, savo inovacijomis prisidėjome prie kitų išradimų. Visi iš to gaudavo labai daug naudos. Pastarojo dešimtmečio ekonomikos augimą lėmė skaitmeninės infrastruktūros plėtra, tai degalai pasaulio gerovei kurti. Todėl politinis kišimasis yra žalingas, nes padaro gyvenimą sunkesnį kiekvienam.

– Sutiktumėte, kad „Huawei“ nukentėjo labiausiai?

– Taip, mums buvo ypač sunku. Staiga turėjome surasti kitus išteklius ir tiekėjus, nors norėtume, kaip buvo įprasta, dirbti su amerikiečių bendrovėmis. Tai mus privertė papildomai investuoti, kad taptume labiau nepriklausomi nuo tiekėjų. Teigiamas aspektas, kad daugybė žmonių suprato, jog „Huawei“ yra rimta ir stipri bendrovė, nes retam pavyktų išgyventi patyrus tiek atakų ir draudimų, kaip mes per trejus metus. Tai šviesioji pusė, pademonstravusi mūsų stiprumą ir tvarumą atsidūrus sudėtingiausioje aplinkoje. Bet tai taip pat reiškia, kad mums reikėjo daugiau pastangų, energijos ir išteklių veiklai, nesusijusiai su mūsų tiesiogine veikla, kad atremtume kaltinimus, kurie nekuria vertės nei mums, nei kam nors kitam.

Taip, mums buvo ypač sunku. Staiga turėjome surasti kitus išteklius ir tiekėjus, nors norėtume, kaip buvo įprasta, dirbti su amerikiečių bendrovėmis.

Norėčiau, kad grįžtume 3–4 metus atgal. Tačiau žinau, kad tai, kas nenužudo, padaro stipresnius. Visose rinkose, kur mums leis dirbti, mes dirbsime ir plėsimės. Kitos rinkos izoliuojasi, jos eina pavojinga kryptimi.

Jeigu dirbi izoliuotoje aplinkoje ir naudojiesi ribota rinka, užuot veikęs globaliu mastu, galiausiai tampi mažiau konkurencingas ir labiau pažeidžiamas. Turi mažiau tiekėjų, negali laisvai rinktis. Ateityje viskas kursis ant skaitmeninių platformų, kurios bus pažangiausios ir tvariausios. Skaitmeniniame pasaulyje neturi būti barjerų ir sienų. Jei kas nors turi gerą verslo planą, gerą idėją, ją būtina pateikti pasaulinei rinkai, nes tokia skaitmeninio verslo prigimtis. Ir tai ypač svarbu mažoms šalims. Jos pirmosios susiduria su ribomis, todėl joms gyvybiškai svarbu pasiūlyti savo sprendimus visam pasauliui.

Bet tas vieningas pasaulis turi ir trūkumų. Technologijų versle gausu pavyzdžių, kai nugalėtojas pasiima viską, atskiruose skaitmeniniuose sektoriuose dominuoja po vieną žaidėją. Vis garsiau kalbama, kad trūksta konkurencijos ir toks kelių įmonių dominavimas kelia didžiulę grėsmę.

– Taip, sutinku, ypač Europa susiduria su didžiausiomis problemomis. Dabar leidžiama vos kelioms bendrovėms atsikąsti labai riebų rinkos kąsnį, o šiame debesijos versle dydis ypač svarbus.

Globalios skaitmeninės sistemos suskaldymas ypač pavojingas Europai. Sumažindamas savo galimybes rinktis, apriboji ir derybų galią. Mano nuomone, geriau veikti laisvojoje rinkoje, kurioje yra tiek daug konkurencijos, kiek įmanoma. Taigi, jei eisime pasaulio skaidymo keliu, didžiausia pralaimėtoja bus Europa, o čia labiausiai nukentės mažos šalys. Jos bus tik vartotojos, iš kitų perkančios produktus. Europa turi suvokti, kad tik globalioje rinkoje gali būti ir vartotojas, ir gamintojas. Nes jeigu esi tik vartotojas, atsiduri vertės grandinės dugne.

Bet grįžkime prie užduoto klausimo. Valstybės suprato, kad nebegali nesikišti į technologijų verslą, kuris tapo pernelyg įtakingas.

– Valstybės gali pasirinkti skirtingas taisykles, kaip duomenys tvarkomi. Gali būti visiška laisvė, gali būti apribojimų, bet, svarbiausia, kad nebūtų kuriama atskira infrastruktūra, atskiras internetas. Neišvengiamai skirtingos šalys turės skirtingas taisykles. Europos interesas turėtų būti nustatyti aiškias ir griežtas taisykles visiems, veikiantiems ir duomenų perdavimo, ir infrastruktūros kūrimo srityje. Reikia labai griežtų reikalavimų, nes saugumas, duomenų apsauga, privatumas yra ypač svarbu mūsų visuomenių tvarumui, taip pat verslui.

Bet taisyklės turėtų būti taikomos visiems. Lietuva dabar jas taiko konkretiems gamintojams iš konkrečių šalių. Nuo to niekas nėra saugesnis. Tai nėra geriau Lietuvos vartotojams, nes mažina galimybę rinktis. O saugumas gali nukentėti, nes visiems kitiems uždegama žalia šviesa be jokios kontrolės.

Vokietija ar Suomija turi labai aiškias ir griežtas taisykles visiems, dalyvaujantiems šiame versle, bet tos taisyklės galioja kiekvienam. Ir tie, kas negali įgyvendinti tų reikalavimų, pašalinami. Bet tu negali pašalinti ko nors iš anksto tik dėl to, kad įmonės būstinė yra netinkamoje geografinėje vietovėje. Lietuvos požiūris yra ekstremalus. Labai mažai šalių taip elgiasi, o gal ir nė viena.

Huawei daug investavo į mokslinius tyrimus, inovacijas. Kas dabar yra dėmesio centre?

– Kasmet investuojame 10–15 proc. į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), pernai tam skyrėme 20 mlrd. JAV dolerių, esame trečioje vietoje pagal tai pasaulyje po „Alphabet“ ir „Microsoft“. Į 5G technologijas investuojame jau daugiau nei 10 metų, daugiau nei 4 mlrd. JAV dolerių.

Vienas svarbiausių investicijų tikslų yra užtikrinti, kad verslas būtų tvarus. Skaitmeninis verslas tampa ypač svarbus, bet jis taip pat tampa vienu didžiausių teršėjų. Turime tapti žalesni patys, sumažinti emisiją, kad mūsų įranga apdorotų daugiau duomenų sunaudodama mažiau energijos. Mobili infrastruktūra turi aprėpti didesnius plotus naudodama mažiau energijos. Taip pat daug dirbame, kad būtų skaitmeninami kiti verslai ir jie taptų žalesni.

Pasaulinis informacinių ir komunikacijos technologijų sektorius iki 2030 m. turėtų sumažinti taršą 15 proc., tačiau visoms kitoms verslo šakoms mūsų įtaka bus dešimt kartų didesnė. Tai reiškia, kad atliekame labai svarbų vaidmenį kovodami su klimato kaita. Be skaitmeninimo pasaulis negali pasiekti tikslo sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį. Norėdamas tapti žalias, privalai būti skaitmeninis. Taigi turime sukurti sprendimus visiems verslams, kad jie galėtų skaitmenintis.

Labai svarbus dirbtinis intelektas (DI). Tai fundamentali technologija, padėsianti efektyviai naudoti energiją visose pramonės šakose. Geras pavyzdys yra automobilių pramonė. Mes netampame automobilių gamintojais, bet esame labai svarbus tradicinės automobilių pramonės partneris, pateikiantis išmanius sprendimus. Padedame tradicinėms pramonės įmonėms tapti konkurencingesnėms, siūlydami technologijų ir DI sprendimus.

Niekas neišloš skaldydamas globalias tiekimo grandines bei rinkas į atskiras, mažesnes. Tai būtų išteklių švaistymas, nes visi judėtų panašiomis kryptimis, bet ne ta pačia.

5G ir DI padės verslams tapti skaitmeniniams. Jau dabar yra įvairių įdomių sprendimų, tačiau juos reikia paversti pelningais verslais, o tam būtinas bendradarbiavimas, partnerystė ir ekosistema. Mūsų vaidmuo yra padėti tai sukurti ir suvesti skirtingus žaidėjus, kurie sukurtų pelningus verslus. Sukurti ekosistemas ir prieigą prie globalios rinkos visiems yra strateginis mūsų tikslas. Niekas neišloš skaldydamas globalias tiekimo grandines bei rinkas į atskiras, mažesnes. Tai būtų išteklių švaistymas, nes visi judėtų panašiomis kryptimis, bet ne ta pačia.

Dažnai klaidingai manome, kad informacinių technologijų sektorius beveik neteršia aplinkos. Iš tiesų jis sukuria daugiau taršos nei aviacija, o ateityje būtent skaitmeniniai verslai augs sparčiausiai. Kaip išvengti žalos?

– Toks požiūris susiformavo, nes iš kompiuterių dūmai nerūksta. Duomenų vartojimas per dešimt metų padidės šimtą kartų. Tačiau negalime padidinti energijos naudojimo šimtą kartų – tai turėtų baisių padarinių. Energijos naudojimas turi išlikti tokio pat lygio kaip dabar. Tai mūsų atsakomybė ir mūsų svarbiausias tikslas. Augimas turi būti žalias.

Kiekvienas turime sukaupę duomenų, kuriuos saugome, bet jie nebėra reikalingi, nenaudojami. Kaip tai suvaldyti?

– Duomenis turėtume naudoti daug efektyviau – tai pirmas būdas spręsti problemą. Bet neįmanoma kiekvieno asmens reikalauti, kad trintų ir sandėliuotų savo informaciją. Svarbiausia, kad nenaudojami duomenys nevartotų energijos, ir DI vaidmuo čia bus labai svarbus.

– „Apple“, „Samsung“ ar „Huawei“ išmaniųjų telefonų savininkams nuolat siūlo pirkti daugiau vietos debesijos talpykloje. Taip vartotojai raginami trinti duomenis, kad nereikėtų už tai papildomai mokėti, ar, priešingai, naudoti daugiau?

– Žmonės neišvengiamai naudos daugiau duomenų, jiems reikia daugiau talpos nuotraukoms, vaizdo įrašams ir kitam turiniui. Todėl reikia sprendimų, kurie duomenis saugos efektyviau. Technologijos turi būti lengvai prieinamos ir suprantamos vartotojams. Mes negalime agituoti naudoti mažiau duomenų, nes tai augina visą verslą. Bet turime tai daryti tvariau.

ES paramą valstybėms narėms, skirtą atsigauti po pandemijos, iš esmės susiejo su dviem kryptimis – žaliąja ekonomika ir skaitmenine ekonomika. Ką patartumėte politikams ir biurokratams Briuselyje?

– Be patikimo tinklo neįmanoma sukurti skaitmeninės ekonomikos. Ryšys, junglumas yra esmė. Visos platformos ant to sukurtos. Visoms vyriausybėms reikia sutelkti dėmesį į ryšį. Tik tai padės skaitmeninti esamus verslus ir, svarbiausia, kurti naujus.

Pandemija parodė, kaip tai svarbu. Šalys, kuriose yra geras interneto ryšys, atsigavo greičiau. Pandemija išryškino skaitmeninės infrastruktūros vertę ir svarbą. Ryšys yra viso to pradžia. Vienoje konferencijoje mačiau Maslow poreikių piramidės paveiksliuką, kuriame ryšys buvo pavaizduotas svarbesnis už fiziologinius poreikius. Valstybė, įmonė ir net asmenybė negali šių dienų pasaulyje išgyventi be ryšio. Tai jau dabar yra faktas. Kaip tu išgyventumei be gero interneto ryšio?

Ar galite pateikti konkretų pavyzdį, kaip kasdieniame gyvenime susidūrus su nekasdieniais iššūkiais technologijos gali išgelbėti?

– „Tech4All Salmon“ projektas Norvegijoje. Tai labai paprastas ir labai geras pavyzdys, kaip technologijos gali padėti spręsti gamtos ir žmonių problemas. Septintajame dešimtmetyje sovietų mokslininkai šiaurėje pradėjo dirbtinai veisti kupres (rožines lašišas), kurios prieš keletą metų ėmė plisti Norvegijoje kaip invazinė rūšis.

Tūkstančiai kuprių plūsta neršti į Norvegijos upes, jas užteršia ir išstumia vietos rūšių lašišas. Problema ta, kad patekusios į upes kuprės pradeda irti, tampa netinkamos maistui ir galiausiai nudvesia, bet spėja išneršti.

Žinoma, kad jos atplaukia neršti kas dvejus metus ir šiemet vėl pasirodys. Pradėjome projektą su vietos žvejų organizacija vienoje upėje Norvegijos šiaurėje. Žvejai pastatė vaizdo kameras prie upės ir bandė skaičiuoti, gaudyti kupres, pasitelkdami savanorius, bet tai davė mažai naudos. Mes sukūrėme programėlę, pasitelkiančią DI, kuris geba atskirti lašišų rūšis. Kitas etapas bus įrengti žuvitakius, kurie aukštyn upe praleistų atlantines lašišas, bet neleistų patekti rožinėms. Įdomu tai, kad kuprė yra valgoma, kol dar nepateko į upę, tačiau pakilusi aukštyn ji upę tiesiog užteršia.

Taigi net mažoje upėje be DI neįmanoma problemos suvaldyti, o upių yra daug ir kuprės dauginasi geometrine progresija. Problema gali tapti nebevaldoma, tačiau pritaikę technologijas galime ją išspręsti. Mums šis konkretus atvejis yra tik mažas socialinės atsakomybės projektas, tačiau vietos žvejams ir bendruomenėms – tai gyvybės ar mirties klausimas.

K. Fredriksenas

BEREKLAMOS:

2021 12 28 06:40
Spausdinti