Meniu
Prenumerata

antradienis, birželio 18 d.


ŽEMĖS ŪKIS
K. Navickas: dotacijos pieno ūkininkams – sutarus dėl jungimosi į didesnius ūkius interviu
BNS
Žygimantas Gedvila/BNS
K. Navickas.

Šiemet smarkiai kritus pieno supirkimo kainoms ir ūkininkams baiminantis bankrotų bei prašant skubios valstybės paramos, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad pirmiausia reikia susitarti, kad ūkininkai jungtųsi į stambesnius ūkius ir turėtų didesnę derybinę galią, o tuomet valstybė galėtų suteikti dotacijas ar paramą iš Europos Sąjungos krizių rezervo.

„Visos priemonės svarstomos, ūkininkai labiausiai nori, ir tas suprantama, gauti tiesiogines dotacijas, kad būtų kompensuojami pieno praradimai, bet aš labiausiai siekiu, kad būtų pirmiausia susitarimas dėl struktūrinių pokyčių, o paskui galime taikyti ir valstybės pagalbos priemones“, – interviu BNS sakė ministras.

Be to, jis teigė iš perdirbėjų laukiantis aiškaus atsakymo, kaip jie galėtų pakeiti savo eksporto struktūrą, kad supirkimo kainos vietos rinkoje nekristų taip smarkiai.

Ministras taip pat sako, kad be tiesioginių dotacijų, ūkininkams gali būti teikiama parama apyvartinėms lėšoms, įsigyjant arba išsinuomojant pieno laikymo šaldytuvus, pienovežius.

Vasario 24 dieną K. Navickas ketina susitikti su Konkurencijos tarybos, prekybininkų, perdirbėjų ir žemdirbių atstovais – bus siekiama rasti sprendimą, kaip išspręsti sudėtingą situaciją rinkoje.

– Esate minėjęs, kad susitikime tikitės sprendimo dėl struktūrinių pokyčių. Kokį sprendimą pasiūlysite dabartinėje krizėje?

– Galime pasiūlyti labai daug, ir finansinius instrumentus, ir pagalbą per Europos Sąjungos investicijas, pagalbą kooperatyvams, bet tikrai negalime priimti sprendimo už ūkininkus ir ypač skatindami juos kooperuotis.

Kalbant apie struktūrinius pokyčius, turiu du lūkesčius – lūkestį, kad rastume sprendimus, pasirengimą ūkininkų apsijungti ir turėti didesnę derybinę galią, o iš perdirbėjų tikiuosi aiškaus pasakymo, ką jie siūlo savo eksportiniuose krepšeliuose pakeisti, kad kainų smūgiai nebūtų tokie dideli.

Labai norėčiau aiškių matymų iš sektorių ir tada galime kalbėti apie labai konkrečias priemones.

Esame pasirengę visą paletę priemonių, kurias galime daryti – ūkininkai, kurie įgyvendina investicinius projektus su 40 proc. valstybės pagalba, galime pratęsti šitų projektų įgyvendinimo laiką, galime suteikti papildomas paskatas apyvartinėms lėšoms, galime turėti valstybės pagalbą įsigyjant arba išsinuomojant pieno laikymo šaldytuvus, pienovežius. Galimybių yra, bet tam turi būti iniciatyva tiek iš ūkininkų, tiek perdirbėjų.

– Ūkininkai sako, kad trūksta ne ilgalaikių planų, bet būtent greitų sprendimų išspręsti krizę. Kreipėtės skubios EK paramos pieno gamintojams...

– Dėl krizių rezervo aktyvavimo yra priemonės, bet jos nėra sprendimas nuo visų bėdų. Jei yra intervencinio pirkimo priemonė, tai intervencinis pirkimas dar labiau sumažina ilgiuoju laikotarpiu žaliavinio pieno kainas, jis sudaro prielaidas tam.

Visos priemonės svarstomos, ūkininkai labiausiai nori, ir tas suprantama, gauti tiesiogines dotacijas, kad būtų kompensuojami pieno praradimai, bet aš labiausiai siekiu, kad būtų pirmiausia susitarimas dėl struktūrinių pokyčių, o paskui galime taikyti ir valstybės pagalbos priemones.

Techniškai su Europos Komisija deriname pagalbos schemas, tai užtrunka, nenorime daug laiko prarasti, bet pirma kokybiniai pokyčiai, o paskui arba lygiagrečiai ir pagalba.

– Gal turite kokių indikacijų, ar EK ruošiasi prisidėti, skirti pagalbą, dėl kurios kreipėtės?

– Kol kas didelio aktyvumo nėra, nes tai yra kol kas tik Baltijos valstybių krizė, kitos šalys nesusiduria su tokiu dideliu pieno kainų kritimu. Jeigu būtų bendras kritimas visoje Europos Sąjungoje, tai mechanizmas veiktų labai greitai. Mes įtikinėjame, prisijungė latviai prie mūsų, tikiuosi ir estai prisijungs ir tikiuosi, turėsime stipresnį balsą.

– Ar ūkininkai gali tikėtis tiesioginių dotacijų?

– Dotacijos neveikia taip automatiškai, kad nukrito vieną dieną kainos į žemumas ir įsijungia valstybės pagalba. Skaičiuojame per ilgesnį laikotarpį. Mes nelaukiame blogiausios situacijos, jau dabar projektuojame priemones ir kai tie kriterijai visi susidės, galime tikėtis valstybės pagalbos, bet pirmiausia tikimės ir Europos Sąjungos krizių rezervo paramos, nes niekas negali prognozuoti krizės užsitęsimo laiko, poveikio dydžio visame Europos Sąjungos kontekste.

Dėl to šiandien prisiimti įsipareigojimus, kad palaikysime ūkininkus ilguoju laikotarpiu, būtų per daug neatsakinga. Ruošiamės, kalbamės, tikimės tam tikrų struktūrinių pokyčių ir ruošiamės, kad būtų galimybė įjungti ir valstybės pagalbą.

– Sakėte, kad tiesioginės dotacijos dėl žaliavinio pieno kainos ilgainiui duotų neigiamą rezultatą, nes tai būtų ir pagalba perdirbėjui – ką tuomet turėtų remti EK, kokia būtų pagalba?

– Gali būti pridedama išmoka už pieninę karvę, išmoka prie pieno kainos, mechanizmų yra ne vienas, dabar konkrečiai nenoriu eiti į detales, bet reikia nepamiršti, kad pernai Europos Sąjungos ir valstybės pagalba buvo teikiama kiaulininkystės, paukštienos sektoriui.

– Susitikime penktadienį turėtų dalyvauti ir Konkurencijos tarybos atstovai – ar matote rizikų, kad gali būti piktnaudžiavimų rinkoje?

– Mes nematome, bet yra poreikis iš pačių prekybininkų. Nuskambėjusi vaistinių byla, jie visi daro prevencines priemones, nori, kad dalyvautų ir Konkurencijos taryba, kad būtų prevencija prieš kažkokius susitarimus.

– Kai kurių ūkininkų vertinimu, būtina peržiūrėti Pieno įstatymą, nes jis nustato bazinę pieno kainą pagal kiekį, o ne kokybę. Ar siūlysite keisti dabartinį reguliavimą?

– Esame tam pasirengę, laukiame penktadienį susitikimo, kuriuo keliu geriau eiti. Mes norime pasiūlymus apsitarti bendrame susitikime.

2023 02 23 10:47
Spausdinti