
Dar pirmosios kadencijos metu naujai išrinktas JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą tarsi juokais užsimindavo, kad Danijai priklausanti autonominė Grenlandija būtų puikus JAV teritorijos papildymas. Antroje kadencijoje tokie pareiškimai iš juokų tapo rimtais, ir Kopenhagai nebejuokinga. Vis dėlto mažą kariuomenę valdanti, tačiau stipria ekonomika pasigirti galinti Danija savo arsenale turi ginklų, kuriais gali pasipriešinti D. Trumpui, rašo leidinys „Foreign Policy“.
Anot leidinio, kelios tarptautinės danų bendrovės galėtų JAV rinkai suduoti juntamą smūgį, jei nustotų amerikiečiams teikti savo paslaugas ir prekes. Danų bendrovė „Maersk“ yra antra jūrinių konteinerių bendrovė pasaulyje pagal pervežimo apimtis. Didžioji dalis pasaulio birių krovinių gabenama konteineriuose, o 2023 m. Danijos laivybos linija savo 672 laivais jų gabeno už maždaug 24 mlrd. JAV dolerių. „Maersk“ laivai sudaro apie 14,3 proc. viso pasaulinio konteinervežių laivyno.
Anot leidinio, šiuo metu laivybos linijų pajėgumai yra beveik pilni arba beveik pilni, ir vienai linijai nutrūkus kiti vežėjai gali susidurti su sunkumais bandydami spragą užlipdyti, tad „Maersk“ nutraukus veiklą JAV tai iškart pajustų ir įmonės, ir vartotojai.
Panašų skausmą amerikiečiai justų veiklą JAV sustabdžius ir kitai danų farmacijos bendrovei „Novo Nordisk“, gaminančiai semagliutidą – vieną pagrindinių komponentų tokiuose sparčiai populiarėjančiuose preparatuose kaip „Ozempik“ ir „Wegowy“. „Ozempik“, kurio receptų skaičius nuo 2021 iki 2023 m. išaugo 400 proc., dar negali būti gaminamas pačiose JAV – „Novo Nordisk“ semagliutidą gamina tik Danijoje. Šiaurės Karolinoje „Novo Nordisk“ į naują gamyklą investavo 4,1 mlrd. JAV dolerių, o bendrovės akcijų vertė praėjusią savaitę pakilo 7 proc., kai buvo pranešta apie sėkmingus naujo svorį mesti padedančio preparato amikretino bandymus.
Kita danų tarptautinė bendrovė, be kurios savo vaikystės nebeįsivaizduoja ne tik dažnas amerikietis, bet ir kitų valstybių vaikai, – „Lego“. Bendrovė galėtų ne tik sumažinti savo importą, bet ir atsisakyti planų statyti gamyklas pačiose JAV, ko labai norėtų ir skatintų D. Trumpas (dabar „Lego“ gamyklos yra Meksikoje).
Tad, anot „Foreign Policy“, Danijos vyriausybė neturėtų pamiršti taip pat turinti kelias kortas, kuriomis galėtų sužeisti Amerikos ekonomiką ir vartotojų pasitenkinimą. Tokie priminimai galėtų numušti pastarosiomis savaitėmis dėl D. Trumpo pareiškimų sukilusią įtampą, kuri užleistų vietą rimtoms deryboms dėl JAV interesų Šiaurės Atlante.