Naujos technologijos parduotuves keičia kasdien. Bet ar pirkėjų poreikį paliesti ir pamatyti, o prekybininkų siekį suvilioti ir įtikinti ateityje gali nustelbti elektroninė prekyba?

Prognozių, kaip ateityje keisis parduotuvės, esame girdėję ne vieną. Vietoje jų vaizduotė piešia demonstracines erdves su halografiniais produktų atvaizdais, virtualią aplinką, kurioje tereikia spaudyti išmaniųjų prietaisų mygtukus, prekes pristato dronai arba robotai, o vien pagalvojus apie keptą antį ar naują suknelę abi atsiduria prieš nosį. Visgi, pasak rinkos ekspertų, tradicinėms parduotuvėms neleis išnykti žmogiškoji prigimtis: mūsų smalsumas, jautrumas, impulsyvumas, uoslės, regos bei skonio aštrumas ir tiesiog noras paliesti. Bet galima neabejoti – parduotuvės bus šiek tiek kitokios nei šiandien.

Baigiasi akropolių era

Prieš 15 metų Vilniuje buvo atidarytas pirmasis „Akropolis“ – tuo metu didžiausias Baltijos šalyse prekybos ir pramogų centras, užimantis aštuonių futbolo aikščių plotą. Po jo stogu įsikūrė 85 parduotuvės ir buvo įdarbinta apie 2 tūkst. žmonių. Šiandien akropolių yra visuose didžiausiuose Lietuvos miestuose, o lankytojus jie skaičiuoja dešimtimis milijonų per metus. Rinkos tyrinėtojai teigia, jog tokių prekybos ir pramogų centrų era po truputį eina į pabaigą, o Lietuvos pirkėjai ieško optimalios asortimento, parduotuvės dydžio ir patogaus pirkimo patirties pusiausvyros. Bendrovės „Baltic Market Insights“ analizė rodo, kad, nors akropoliuose apsilankančių pirkėjų skaičius auga, į juos lietuviai užsuka kartą per savaitę, o pastaraisiais metais hipermarketų apyvarta neauga taip, kaip kitų parduotuvių. „Lietuvoje atsispindi pasaulinės tendencijos: žmonės nori apsipirkti patogiai ir greitai, jie nelinkę švaistyti laiko produktų paieškai ypač didelėse erdvėse“, – sakė „Baltic Market Insights“ verslo plėtros vadovas Artūras Urbonavičius.

Individualizuota adaptacija

Pirkėjai ne tik vis mažiau nori klaidžioti ilgais didžiųjų prekybos centrų koridoriais, blaškydamiesi tarp įvairaus spektro prekių. Daugiau dėmesio jie skiria specifinius poreikius atitinkantiems produktams. „Kalbant apie maistą, vartotojams tikrai svarbi produktų sudėtis, jų šviežumas ir natūralumas“, – teigė A. Urbonavičius. Tai formuoja ir pirkėjų požiūrį į rinkodaros priemones. A. Urbonavičiaus nuomone, jau dabar masinė reklama ir akcijos nebepasiekia savo tikslų. „Daugiau nei pusė visų nuperkamų greito apyvartumo prekių yra su nuolaidomis. Tai rodo, kad pirkėjai nebetiki kaina be nuolaidos, sąmoningai dairosi akcijos, tarsi ieškotų tikrosios kainos“, – aiškino pašnekovas. Šiuo metu paveikios tik individualizuotos rinkodaros priemonės. „Vieniems pirkėjams ypač svarbi žema kaina, kiti ieško išskirtinių produktų. Vieni perka tik tai, ką įpratę, kiti nuolat žvalgosi naujovių. Vieni yra veganai, o kiti valgo tik kiaulieną, – vardijo A. Urbonavičius. – Todėl prekybininkai turi siūlyti tik tai, kas iš tikrųjų gali sudominti konkretų žmogų ar jų grupę.“

Kaip keisis parduotuvės?

Specialistai teigia, jog taikant naujas technologijas parduotuvėse artimiausiais metais pirma bus sprendžiamos atsiskaitymo už pirkinius ir eilių problemos. Rinkos tyrimų bendrovės „AC Nielsen Baltic“ generalinė direktorė Ilona Lepp pabrėžė, kad jau dabar savitarnos kasomis naudojasi 24 proc. klientų, dar antra tiek ketina pradėti tai daryti. Beveik kas trečias Lietuvos pirkėjas pageidautų naudotis rankiniu prekių skaitytuvu, kad išvengtų eilių. Nors kol kas vos du iš dešimties vartotojų teigia norintys ateityje apsipirkinėti virtualiame prekybos centre, tikėtina, jog tokių žmonių skaičius išaugs. Tarptautinės prekybos technologijų sprendimų įmonės „StrongPoint“ vadovas Baltijos šalims Evaldas Budvilaitis pasakojo, kad jau netrukus gauti asmeninius pasiūlymus, apsipirkti pagal juos, susidaryti pirkinių sąrašus bus galima telefonu ir naudojant specialias programėles. „Laikai, kai žmona surašo vyrui ant popierėlio, kiek ir kokių produktų jis turi nupirkti, jau baigiasi, – įsitikinęs pašnekovas. – Šiandien Lietuvoje tokių sistemų dar neturime, bet viskas priklauso nuo prekybininkų ryžto.“ Estijoje jos jau veikia, tad prognozuojama, kad Lietuvoje tokių naujovių sulauksime per ateinančius dvejus ar trejus metus. Vietoj popierinių kainų etikečių atsiras skaitmeniniai LSD monitoriai, kurie spręs su kainų atvaizdavimu ir greitu perkainojimu susijusias problemas. „Ne vienas esame susidūrę su situacija, kai kainos lentynose ir kasoje nesutampa. Šiuo atveju kainos šaltinis būtų vienas, o prekybininkai neturėtų atsiprašinėti“, – sakė E. Budvilaitis. Be to, laikas, per kurį pakeičiama šviežių bandelių ar daržovių kaina, paskelbiama nuolaida ar akcija, gerokai sutrumpėtų.

Internetinė prekyba

Prieš dešimtmetį labiausiai prekybininkų ir vartotojų vaizduotę audrinusi tema buvo internetinė prekyba. Vieni kėlė labai didelius lūkesčius, kiti kūrė planus užkariauti pasaulį. Anot ekspertų, šis burbulas subliūško – internetinė prekyba pasaulyje ne tik nepakeitė įprastinės prekybos, bet nė nepriartėjo prie tradicinės prekybos apimties.

Internetinė prekyba pasaulyje ne tik nepakeitė įprastinės prekybos, bet nė nepriartėjo prie tradicinės prekybos apimties.

Tai nutiko ir Lietuvoje. „Paradoksalu, kad turime vos ne sparčiausią internetą pasaulyje, išmaniųjų prietaisų sklaida mūsų šalyje taip pat įspūdinga, bet pagal internetinės prekybos apimtį esame autsaideriai – internetiniams pirkiniams skiriame vos 3,5 proc. visų savo išlaidų, arba 27 eurus per mėnesį“, – pabrėžė A. Urbonavičius. Didžiausias vangumas fiksuojamas kasdienių produktų pirkimo internetu srityje. Tai, pasak A. Urbonavičiaus, lemia patogios infrastruktūros stoka. Šiuo metu kasdienes prekes užsisakyti internetu galima tik trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose bei Trakuose, o konkretų pristatymo laiką reikia derinti su kurjeriu, todėl taip apsipirkti nepatogu. Dažnam paprasčiau ir greičiau nuvykti į artimiausią parduotuvę. Šią problemą būtų galima spręsti Lietuvoje pradėjus diegti „Click & Collect“ – „spaudi – imi“ paslaugą, kai pirkėjas, užsisakęs kasdienių prekių internetu, pasirenka atsiėmimo vietą ir laiką. Dažniausiai tai būna arba kliento nurodyta parduotuvė pakeliui į namus, arba maistomatas, kuriame žmogus, lyg paštomate siuntą, randa užsakytas prekes. Tokia paslauga labai populiari Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Australijoje, Švedijoje. „Lietuvoje šiai paslaugai galbūt kiek per maži žmonių srautai. Vis dėlto prekybininkai, norintys sukurti konkurenciją įsigalėjusiems prekybos centrams, galėtų pasinaudoti šia galimybe. Kas nenorėtų, eidamas iš darbo, šalia biuro durų iš maistomato atsiimti vakarienei reikalingų produktų?“ – retoriškai klausė E. Budvilaitis. Ši paslauga turėtų ypač patikti vartotojams, besirenkantiems ekologiškus ar retesnius produktus, jauniems ar dideliuose verslo centruose dirbantiems gyventojams.

Tik „spausti“ neužteks

I. Lepp apibendrino, kad Lietuvos mažmeninės prekybos rinka šiandien išgyvena transformaciją, kurioje elektroninė erdvė atlieka svarbų vaidmenį. Akivaizdu, jog plėsis internetinė prekyba, tobulės prekių pristatymo infrastruktūra, augs produktų asortimentas, atsiras naujų technologijų, kurios parinks individualios sudėties maisto produktus ar maisto papildus. Pirkėjai taip pat pasiruošę keisti apsipirkimo įpročius. Visgi ekspertai atkreipė dėmesį, kad bet kuriuo atveju parduotuvės turės atitikti universalius pirkėjų joms keliamus kriterijus, nors jie ir dabar iš esmės lemia tai, kaip apsipirkti renkasi vartotojas. Kita vertus, tradicinės parduotuvės niekur nedings. Jos egzistuos kartu su internetinėmis, papildys vienos kitas ir tenkins įvairias pirkėjų užgaidas. Tik laiko klausimas, kada iš tikrųjų vien pagalvoję apie tai, ką norime valgyti pietums, užuosime maisto kvapą savo lėkštėje.