Vis aktualesne visuomenės sveikatos problema tampa ilgą laiką patiriamas stresas – tokia išvada pasidalino metinę apklausą atlikusi Amerikos psichologų asociacija.
Ne veltui vis dažniau kalbama apie nevaldomo streso žalą ir jo valdymo ypatumus, o įvairūs mokymai ir užsiėmimai jau nelaikomi vien madinga tendencija. Tačiau didžioji dalis Lietuvos įmonių šiandien dar neįvertina, jog stresas – viena iš grėsmių verslo plėtrai ir geresniems finansiniams rezultatams pasiekti.
Įvairias Lietuvos bendroves ir nevyriausybines organizacijas streso valdymo klausimais konsultuojantis Lukas Mackevičius pastebi, jog šiandien dar palyginti nedaug vadovų rūpinasi darbuotojų pasitenkinimu ir geru organizacijos mikroklimatu. Eksperto teigimu, Lietuvoje veikiančių įmonių vadovus pagal jų požiūrį į stresą būtų galima suskirstyti į penkias kategorijas. Vadovų gebėjimas valdyti savo emocijas ir komandoje augančią įtampą priklauso nuo jų savybių, brandos, patirties ir pasaulėžiūros.
1) „Nesirūpinantys“. Tokie vadovai nesirūpina organizacijoje dirbančiais žmonėmis, tad įvairūs mokymai, naujų sprendimų paieškos, o tuo labiau diskusijos apie stresą, jiems yra tiesiog laiko gaišimas.
2) „Priklausantys senajai mokyklai“. Šie vadovai vadovaujasi požiūriu, kad didelis stresas padeda geriau dirbti, o sunkumai ir problemos, su kuriais susiduriama, daro darbuotojus tik stipresnius.
3) „Nerandantys laiko“. Trečiajai kategorijai priskiriami vadovai supranta nevaldomo streso pasekmes, tačiau šiandien turi rimtesnių verslo iššūkių. Pavyzdžiui, darbuotojų emigracija, eksporto skatinimas, pardavimų didinimas ar klientų lojalumo sistemų diegimas.
4) „Pavyzdingieji“ vadovai labai aiškiai suvokia nevaldomo streso pasekmes organizacijos veiklos rodikliams. Jie sąmoningai ir nuosekliai savo vadyboje naudoja metodus bei praktikas, padedančias kryptingai išnaudoti darbuotojų streso energiją.
5) Galiausiai dar viena vadovų kategorija – „tiesiog puikūs“ vadovai, kurių vadovavimo stilius yra geriausia prevencinė priemonė prieš nevaldomą stresą. Tačiau paklausus, kaip jie valdo stresą savo komandose, jų atsakymas tikriausiai būtų – „Apie tai net nesusimąstau… Viskas pas mus labai gerai, tad tikriausiai ir streso nėra.“.
Atsižvelgiant į šiuos vadovų tipus, būtų galima išskirti ir dažniausiai Lietuvoje taikomas streso valdymo sistemas. Didesnėse įmonėse neretai vykdomos įvairios vidinės darbuotojų pasitenkinimo apklausos, tačiau jose pateikiami tik vienas ar keli klausimai apie stresą. Ir šie klausimai dažniausiai yra inicijuoti ir aktualesni personalo specialistams negu vadovams.
L. Mackevičius atkreipia dėmesį į populiarėjančias visam kolektyvui skirtas pažintines paskaitas apie streso valdymą. Šių paskaitų metu supažindinama su nevaldomo streso sąvoka, streso įtaka organizacijos darbuotojų produktyvumui bei motyvacijai. Organizacijos, kurioms vadovauja 3–4 tipo vadovai, pageidauja konkrečių sprendimų, kaip įveikti įvairių padalinių darbuotojams kylančias problemas. Pagrindiniai uždaviniai yra panaikinti arba sumažinti streso šaltinį, išmokyti darbuotojus sąmoningai pasirinkti problemos sprendimo būdą bei ugdyti įgūdžius, kurie padėtų greičiau atgauti jėgas po įtemptos dienos.
Sertifikuota lyderystės trenerė iš Didžiosios Britanijos ir programos „Effective Leadership Launcher“ autorė Sue Coyne, viena iš balandžio 14 d. vyksiančios konferencijos „StressOff“ pranešėjų, teigia, kad užsibrėžus suvaldyti stresą net maži žingsniai gali atnešti puikių rezultatų. Anot S. Coyne, vadovams pirmiausia reikėtų pasikalbėti su pavaldiniais apie tai, kas juos neramina ir kartu ieškoti sprendimų, kaip būtų galima tuos dalykus pašalinti, kaip sukurti pozityvią aplinką, kurioje jie jaustųsi saugiai, tobulėtų ir siektų puikių rezultatų. Paskatinimas, patarimai ir palaikymas gali padėti darbuotojams išeiti iš savo komforto zonos ir imtis naujų iššūkių ar projektų.
Šiandien susidurdami su greitėjančiu gyvenimo tempu, būdami įsprausti į griežtus ir besikeičiančius darbų terminus, abejodami dėl savo finansinės padėties ateityje ir pan., patiriame nuolatinį stresą. Tokia savijauta kenkia ir profesiniam, ir asmeniniam mūsų gyvenimui: ilgainiui darosi sunku užsiimti protine veikla, susikaupti, greitai priimti svarbius sprendimus.
