Europos KomisijaPolitico.eu išanalizavo kiekvieną Europos Komisijos (EK) Konkurencingumo kompaso (arba, pasak EK pirmininkės Ursulos von der Leyen, „augimo strategijos“) eilutę ir pateikia šio sunkia eurobiurokratų kalba surašyto 27 puslapių dokumento analizę.
Biurokratijos mažinimas
U. von der Leyen žurnalistams sakė, kad iš Europos verslo sektoriaus gavo „labai aiškų signalą, jog ES reglamentavimas yra per daug sudėtingas“, o didžioji jo dalis susijusi su naujais su klimatu susijusiais teisės aktais.
Ji teigė, kad tvariojo finansavimo, deramo patikrinimo ir apmokestinimo taisyklių teisės aktų supaprastinimas – „omnibus paketas“ – bus pirmasis iš kelių, ir pažadėjo, kad iki 2029 m. tai padės įmonėms sutaupyti 37 mlrd. eurų per metus.
Šie planai sukėlė nerimą kovos su klimato kaita aktyvistams ir kitiems, kad naujoji Briuselio reguliavimo mažinimo darbotvarkė gali teikti pirmenybę inovacijoms ir augimui, o ne aplinkai, ir atkartoja konservatyvius reikalavimus, įskaitant, kad vidaus degimo varikliais varomi automobiliai išliktų, ir anglies dioksido pasienio mokesčio supaprastinimą.
Išlaikyti klimato kaitos kursą
U. von der Leyen tvirtino, kad ES „laikosi Europos žaliojo susitarimo tikslų“ ir kad klimato tikslai nesikeis. Komisija, rengdama Kompaso projektą, netgi pakeitė kai kurių punktų išdėstymą, kad pabrėžtų inovacijas ir anglies dioksido išmetimo mažinimą.
Konkurencingumo kompaso esmė – tradicinės pramonės ekologinis perėjimas ir naujų, klimatui nekenksmingų technologijų plėtra. Išsamesnių priemonių, kaip tai pasiekti, tikimasi kitą mėnesį, vasario 26 d., paskelbtame Švarios pramonės susitarime.
Komisija, kaip ir tikėtasi, taip pat daugiausia dėmesio skirs „efektyviam išteklių naudojimui ir žiediniam medžiagų naudojimui skatinti“ – tai reiškia, kad tokios nišinės tvarumo temos, kaip perdirbimas ir ekologinis projektavimas, yra labai strategiškai svarbios. Žinojome, kad Žiedinės ekonomikos aktas bus priimtas ne anksčiau kaip 2026 m., o Kompasas patvirtina EK planus paskutiniam tų metų ketvirčiui.
Automobiliai ir klimato tikslai
Atsižvelgiant į automobilių gamintojų prašymus sušvelninti baudas, gresiančias už naujų išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslų nesilaikymą, dokumente žadami „neatidėliotini sprendimai, kaip apsaugoti pramonės pajėgumus investuoti, nagrinėjant galimas lankstumo galimybes“.
Dėl to bus tariamasi strateginio dialogo su automobilių pramonės atstovais metu. Automobilių lobistinės organizacijos ACEA skaičiavimais, jei EK nesiims veiksmų, pramonė turės sumokėti 15 mlrd. eurų baudų.
Už pramonę atsakingas EK narys Stéphane’as Séjourné siekė, kad ši formuluotė būtų įtraukta, nors tam prieštaravo už klimatą atsakingas Komisijos narys Wopke Hoekstra.
Energijos kainos
Europos bendrovės už elektrą ir dujas moka gerokai daugiau nei jų kolegos iš JAV ir Kinijos. Tai problema, ir U. von der Leyen nori ją išspręsti.
Trumpai tariant, jos planas – investuoti į daugiau tinklų ir juos sujungti, taip pat pakeisti kontaktų užmezgimo ir mokesčių nustatymo tvarką. Tai kainuoja, o pinigų kol kas nėra daug. ES taip pat negali mostelėti burtų lazdele ir kai kurių kitų jos pageidaujamų reformų įgyvendinti per vieną naktį.
Vis dėlto užmojis yra, o tai padrąsino energetikos ir pramonės lobistų grupes. Tačiau svarbios detalės dar laukia: pirmiausia, vasario pabaigoje turi būti parengtas įperkamos energijos veiksmų planas.
Proveržis
U. von der Leyen sakė, kad konkurencingumo didinimas reiškia, jog „iš tikrųjų turime daugiau dėmesio skirti proveržio inovacijoms ir proveržio technologijoms“. Ji žada startuolių ir masto didinimo strategiją, taip pat „plačią mūsų žemyno dirbtinio intelekto strategiją“.
JAV prezidento Donaldo Trumpo 500 mlrd. dolerių vertės dirbtinio intelekto infrastruktūros planas ir atpigusio dirbtinio intelekto modelio, Kinijos „DeepSeek“, atsiradimas rodo, kad pasaulinės dirbtinio intelekto lenktynės tęsiasi. ES nori įsitraukti į žaidimą ir jai reikia skaičiavimo galios, debesijos infrastruktūros ir prieigos prie duomenų, sakoma dokumente.
Komisija jau skyrė finansavimą dirbtinio intelekto tyrimams ir dirbtinio intelekto optimizuotiems superkompiuteriams. Po to ji planuoja parengti debesijos ir dirbtinio intelekto plėtros planą, kad būtų galima mokyti labai didelius dirbtinio intelekto modelius – tikimasi, kad šis planas bus įgyvendintas šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje. Atskirai bus bandoma spręsti problemą, susijusią su menku dirbtinio intelekto diegimu įmonėse (kol kas šią technologiją naudoja tik 13 proc. įmonių). Tai bus siekiama ištaisyti vėliau šiais metais planuojamoje taikyti dirbtinio intelekto strategijoje.
Veiksmai reiškia daug technologijų veiksmų planų – U. von der Leyen žada pažangiųjų medžiagų, kvantinių, biotechnologijų, robotikos ir kosmoso technologijų strategijas, kurios yra „ateities rinkų sudedamosios dalys“.
Iš kur pinigai?
ES planuoja palengvinti įmonėms prieigą prie privataus finansavimo, darydama pažangą įgyvendinant ilgai svarstytą, bet niekada nebaigtą kurti kapitalo rinkų sąjungą, dabar pervadintą į Taupymo ir investicijų sąjungą.
Konkrečiai tai reiškia, kad ES investicijų programos bus platesnės, o Europos investicijų banko bus paprašyta teikti daugiau viešųjų garantijų, paskolų ir net investicijų į akcijas, pradedant naujuoju fondu, skirtu padėti bendrovėms įsigyti augančias įmones arba remti jų viešą akcijų platinimą.
ES vykdomoji valdžia taip pat rengia 28-ąjį verslo kodeksą, kuris bus alternatyva suskaidytoms nacionalinėms sistemoms ir apims „įmonių teisės, nemokumo, darbo ir mokesčių teisės aspektus“.
Nors „Kompasas“ skatina geriau koordinuoti nacionalinių vyriausybių investicijas, jame nėra aiškaus plano dėl kitų bendrų pinigų šaltinių. Vis dėlto jis atveria kelią šalims perskirstyti regionines lėšas, kurios dažnai naudojamos mokykloms ir tiltams statyti, svarbiausioms technologijoms.
Tai tik pirmas degustatorius to, kas dar laukia ateityje. U. von der Leyen pritarė, kad viešasis finansavimas pagal kitą 2028–2034 m. biudžetą būtų susietas su pagrindinių ekonominių reformų, kurios padidins šalių konkurencingumą, įgyvendinimu.
Pirkti Europos gaminius
Planuojamomis viešųjų pirkimų reformomis vyriausybės galėtų sudaryti palankias sąlygas Europoje pagamintoms prekėms, o tai galėtų būti stiprus postūmis vietos bendrovėms ir dirgiklis prekybos partneriams, nes tokie konkursai sudaro 14 proc. viso ES bendrojo vidaus produkto. Kaip ir anglies dioksido pasienio mokestis ar miškų kirtimo reguliavimas, tai gali būti protekcionizmas, išskyrus pavadinimą.
ES vykdomoji valdžia taip pat planuoja sukurti pramonės platformą strateginėms žaliavoms pirkti. Blokas yra priklausomas nuo retų naudingųjų iškasenų, pavyzdžiui, ličio, naudojamo elektrinių transporto priemonių baterijose, importo, kur pramonės lyderė Kinija dominuoja tiek tiekimo, tiek perdirbimo srityje.
Strateginis požiūris į pramonę
Konkurencijos politika yra „svarbus svertas“, teigiama Kompase ir siūloma peržiūrėti susijungimų gaires, kad būtų atsižvelgta į inovacijas ir „investicijų intensyvumą“ strateginiuose sektoriuose.
Šį pavasarį plieno ir metalo pramonė gaus veiksmų planą, kuriame bus aptariamos investicijos, žaliavos ir prekybos apsaugos nuo pigaus importo priemonių taikymas. Chemijos pramonė panašų planą gaus metų pabaigoje.
Konkurencingumo koordinavimo priemone siekiama suvesti kai kurių ES vyriausybių galvas ir nukreipti lėšas bendriems pramonės tikslams, remiantis bendro Europos intereso svarbiais projektais, pagal kuriuos finansuojami vandenilio, akumuliatorių ir puslaidininkių projektai.
Traukiniai ir laivai
Šiais metais bus parengtas greitųjų geležinkelių planas, kuriuo bus siekiama „sustiprinti ES tarpvalstybinį susisiekimą geležinkeliais“, teigiama dokumente. Šiemet taip pat planuojama parengti Europos uostų strategiją ir Pramonės jūrų strategiją.
Aviacija nepaminėta, tačiau dėmesys greičiausiai bus sutelktas į trečiąjį ketvirtį numatomą parengti Tvaraus transporto investicijų planą, kuriuo tikimasi paskatinti investicijas į tvarų aviacinį kurą ir kitus mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančius transporto degalus.
Sveikata
Dokumente teigiama, kad Europos biotechnologijų akte bus numatyta į ateitį orientuota sistema, „palanki inovacijoms“ klinikinių tyrimų srityje, atsisakant ankstesniuose projektuose pateikto siūlymo radikaliau pertvarkyti klinikinių tyrimų taisykles. Gyvybės mokslų strategija buvo numatyta antrajam ketvirčiui, o Kritinių vaistų aktas bus priimtas iki kovo vidurio. Naujajame projekte taip pat minimos trumpalaikės priemonės medicinos prietaisų taisyklėms supaprastinti.
Gynybos stiprinimas
Prasidėjus Rusijos agresijai prieš Ukrainą, Briuselis ir ES sostinės ragino gynybos rangovus didinti gamybą, tačiau verslas skundėsi, kad dabartinės taisyklės ir reglamentai yra pernelyg sudėtingi, o rasti finansavimą per sunku. Joms gali padėti platesnio masto supaprastinimas.
