FotobankasValstybinės kalbos įstatymą būtina taisyti ir jį pritaikyti prie šių dienų realijų, teigia kalbininkai.
„Galime pasidžiaugti įstatymu, bet jis buvo kuriamas tada, kai nebuvo normalaus interneto, nebuvo tokių svetainių, kaip yra dabar, nebuvo trumpųjų žinučių“, – penktadienį per spaudos konferenciją Seime sakė Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojas Donatas Smalinskas.
Jis pranešė, kad artimiausiu metu bus siūlomos Valstybinės kalbos įstatymo pataisos, kuriose būtų numatytas reikalavimas pavėžėtojams mokėti valstybinę kalbą.
„Taksistai moka valstybinę kalbą, Valstybinė kalbos inspekcija yra patikrinusi visas taksi įmones, tačiau yra toks reiškinys, kaip pavėžėjimo paslauga. Reikalavimų jiems yra daug, išskyrus valstybinės kalbos mokėjimą. Tas asmuo, kuris atvyko į Lietuvą iš Ukrainos, Kazachstano ar Baltarusijos, gali pasiimti reikiamus dokumentus ir važinėti savo ar kitų automobiliu, vežioti žmones nemokėdamas lietuvių kalbos“, – sakė jis.
Tarp būtinai spręstinų problemų D. Smalinskas minėjo prekės ženklų naudojimo tvarką.
„Manau, kad į šį (Valstybinės kalbos – BNS) įstatymą iš Vartotojų teisių gynimo įstatymo reikia perkelti reikalavimą, kad greta prekių ženklų turėtų būti informacija valstybine kalba: kad tai yra baras, restoranas, užkandinė, viešbutis ir taip toliau. Dabar tai vartotojų teisių gynimo objektas ir Kalbos inspekcija to įstatymo nekontroliuoja“, – teigė jis.
Anot jo, reikėtų įpareigoti įmones reklamą trumposiomis žinutėmis siųsti taisyklinga lietuvių kalba.
Inspekcijos viršininko pavaduotojo teigimu, Valstybinės kalbos įstatyme būtina apžvelgti visas kalbos vartojimo sritis, kurių dabar jame nėra: „Tai ir šnekamoji kalba, ir rašto kalba, ir tos minimos trumposios žinutės, ir programos, ir informacinės technologijos. Absoliučiai viskas, ko nėra šiame įstatyme.“
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
