Alaus rinka pastoviai krenta, rodo „Kalnapilio-Tauro" grupės pateikti rezultatai. Skaičiuojama, kad šiais metais ji sunyko 9,2 proc., tačiau matuojant nuo antro metų ketvirčio, kai kainos gerokai ūgtelėjo skaičiai dar didesni.  Birželį alaus rinka traukėsi 15,9 proc.

Grupės direktorius Marijus Kirstukas prognozuoja, kad bendras kritimas galėtų siekti 16-20 proc. ir atmeta svarstymus, kad pokytis įvyko dėl prastos vasaros. „Kalnapilio-Tauro“ grupė praneša, kad pirmą šių metų pusmetį dar pavyko išlaikyti panašius rezultatus kaip pernai. Visgi, bendrovė atkreipia dėmesį, kad bendras alaus rinkos kritimas jau skatina aludarius stiprinti kitas veiklos kryptis ir ieškoti naujų rinkų. Tuo metu rinkos tyrimų bendrovė „Nielsen“ pabrėžia, kad išaugęs akcizas neveikia kaimo gyventojų, smukdo silpnojo alkoholio rinką ir skatina „alko turizmą“.

Rinkos kritimą atlaikė diversifikavę veiklą

„Nielsen" verslo plėtros ir įžvalgų vadovė Daiva Buckonytė teigia, kad šiemet Lietuvos miestuose alaus pardavimas smuko 11-12 proc., o kaime – tik 4,3 proc. „Vertinant kaimo ir miesto duomenis, didžiausias rinkos smukimas fiksuotas miestuose. Kaime šis rodiklis buvo beveik tris kartus mažesnis, tad akivaizdu, kad akcizas mažiausiai paveikė provinciją“, - sako ji. Vienos didžiausių Lietuvoje alaus ir gaiviųjų gėrimų gamintojos, „Kalnapilio-Tauro“ grupės direktorius Marijus Kirstukas teigia, kad šie metai aludariams išties atnešė daug iššūkių. „Daugiau nei dvigubai išaugęs akcizas alui, dėl to stipriai padidėjusios alaus kainos, kelerius metus iš eilės besitraukianti rinka. Visgi, net ir įvertinus šias neigiamas aplinkybes, pirmą pusmetį mums pavyko išlaikyti stabilius rezultatus. Nors grupės alaus pardavimo kiekiai Lietuvoje pirmą pusmetį smuko dešimtadaliu, kaip ir visa rinka, mums pavyko ketvirčiu padidinti karbonizuotų gėrimų ir vandens pardavimą bei eksporto apimtis. Diversifikavę veiklą, sugebėjome atlaikyti alaus rinkos kritimą“, – teigia „Kalnapilio-Tauro“ grupės direktorius Marijus Kirstukas. „Kalnapilio-Tauro“ grupės pardavimo pajamos pirmą pusmetį augo 3,7 proc., arba 1,03 mln. eurų, ir siekė 28,5 mln. eurų. Bendras gėrimų pardavimo kiekis litrais per 6 mėnesius smuktelėjo nežymiai (1,3 proc.) ir siekė 61,88 mln. litrų. Lietuvoje gėrimų pardavimas litrais krito 10 proc., o eksportuojamos produkcijos kiekis ūgtelėjo daugiau kaip 15 proc. Bendrovės bendrasis pelnas pirmą pusmetį, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 5,8 proc., arba 0,55 mln. eurų, ir sudarė 9,98 mln. eurų.

Dėl „alko turizmo“ prognozuoja dar didesnį smūgį ekonomikai

Kalbėdami apie prognozes likusiems metams, abu pašnekovai pabrėžia dar didesnę akcizo įtaką ne tik aludariams, bet ir visai ekonomikai. „Nielsen“ duomenimis, jau dabar bent kartą per pusmetį į Lenkiją apsipirkti vyksta apie 16 proc. lietuvių. Alų bent kartą per mėnesį vartojančių lietuvių skaičiai dar įspūdingesni. Bent kartą per pusmetį į Lenkiją apsipirkti vyksta kas penktas, kartą per mėnesį – kas dešimtas alaus mėgėjas“, – teigia D. Buckonytė.

„Nielsen“ duomenimis, jau dabar bent kartą per pusmetį į Lenkiją apsipirkti vyksta apie 16 proc. lietuvių. Bent kartą per pusmetį į Lenkiją apsipirkti vyksta kas penktas, kartą per mėnesį – kas dešimtas alaus mėgėjas.

M. Kirstukas priduria, kad kalbėdami apie mažėjantį alaus pardavimą ir didėjantį akcizo surinkimą, valdininkai tarsi užsimerkia prieš „alko turizmą“, kuris, kaip rodo Estijos pavyzdys, gali dar labiau išaugti. „Skaičiuojama, kad estai, per porą metų stipriai padidinus akcizą, apie 40 proc. alkoholio įsigyja kaimyninėje Latvijoje. Išaugus kainoms lietuviai taip pat atrado ir šią šalį, kur akcizas beveik dvigubai mažesnis. Perkant dėžę, arba 20 butelių alaus, Latvijoje galima sutaupyti apie 10 eurų. Tad mažesni pardavimai vietinėje rinkoje tikrai nerodo, kad mažėja ir vartojimas. Žmonės tiesiog randa kur alaus įsigyti pigiau“, – sako M. Kirstukas. Jo teigimu, sudėjus išaugusio akcizo pasekmes ir nuo kitų metų startuojantį alkoholio reklamos draudimą, laukiama dar didesnio smūgio. „Nors šiemet dėl išaugusio akcizo samdėme tik mažiau sezoninių, o nuolatinių darbuotojų skaičiaus nemažinome, kitąmet gali tekti jį peržiūrėti. Be to, akivaizdu, kad darbo vietų mažės ir su aludaryste susijusiuose sektoriuose. Nors valdžios atstovai teigia, kad jau mato teigiamas padidinto akcizo pasekmes, manome, kad užsimerkiama prieš žalą Lietuvos ekonomikai“, – pabaigia M. Kirstukas.

Gelbsti gaivieji gėrimai ir alaus eksportas

M. Kirstuko teigimu, besikeičiant rinkos sąlygoms, ieškoma naujų krypčių, kaip kompensuoti smunkančias alaus pardavimo apimtis. Viena jų – gaivieji gėrimai. Anot jo, nors ir sulčių kategorijoje kasmet fiksuojamas apie 10 proc. rinkos traukimasis, „Kalnapilio-Tauro“ grupei priklausančio prekės ženklo „Cido“ rinkos dalis auga. „Be to, gaiviųjų gėrimų pardavimo augimui įtakos turėjo ir tolesnė sėkminga „PepsiCo“ prekės ženklų plėtra. Vaisvandenių prekės ženklų „Pepsi“, „7UP“, „Mirinda“ ir „Mountain Dew“ pardavimo kiekis litrais per pusmetį išaugo 42 proc. ir jau pasiekė apie 10 proc. rinkos dalį“, – sako M. Kirstukas. Jis pasakoja, kad alaus pardavimo kritimą Lietuvoje bendrovė kompensuoja ir žengdama į naujas rinkas. Per pirmą pusmetį „Kalnapilio-Tauro“ grupė eksporto apimtis padidino 15 proc. Labiausiai, 30 proc., prie to prisidėjo alaus eksportas. „Svarbiausios mūsų eksporto kryptys šį pusmetį buvo Izraelis, Airija, Suomija, Ispanija, o didžiausias pardavimo augimas fiksuotas Rusijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Ukrainoje. Pagrindiniai eksportuojami produktai – „Kalnapilis Grand Select“ ir „Kalnapilis Royal Select“. Beje, tikimės dar šiemet sutarti ir su dvejomis naujomis rinkomis", – teigia M. Kirstukas.

Pelną didino nauji produktai ir veiklos efektyvinimas

„Prie pelno augimo prisidėjo sėkmingas naujos premium segmento alaus linijos „Bergschlosschen“ pristatymas šių metų pavasarį. 3 produktų linija per keturis mėnesius užėmė beveik 1,5 proc. rinkos dalį", – teigia M. Kirstukas. Be to, pelno rodiklį gerino praėjusiais metais įdiegti inovatyvūs vandenį ir energiją taupantys projektai, kurie prisidėjo prie kaštų mažinimo. Šiais metais planuojama ir toliau investuoti į veiklą efektyvinančius inovatyvius projektus. „Šiemet bendros investicijos į gamybą ir logistiką sieks apie 1,8 mln. eurų. Daugiau kaip 200 tūkst. eurų jau investavome į energiją padedančius taupyti projektus, vienas kurių padės taupyti 20-25 proc. elektros energijos. Kitos investicijos bus skirtos gamyklos modernizavimui ir tokiai įrangai kaip butelių plovimo mašina, į kurią jau investavome daugiau nei 700 tūkst. eurų“, – sako M. Kirstukas.