Buvusio „Žalgirio“ stadiono teritorijoje tęsiantis statyboms, prokurorai laukia verslininko Arvydo Avulio ir valstybinės žemės sklypą jam išnuomojusios Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) derybų baigties.

Šalys turi susitarti, ar sklype gali būti statomi gyvenamieji namai ir biurai, ar teritorija turi būti skirta tik stadionui. Vilniaus savivaldybė, tebesvarstanti, ar vykdyti ankstesnės administracijos įsipareigojimą nebereikalauti šioje teritorijoje statyti stadioną, „laiko pauzę“. Jai pakoregavus bendrąjį planą, problemos nebeliktų. Tuo metu prokurorai teigia, kad per „protingą laiką“ nesulaukę atsakymo, arba nusprendę, jog susitarimas netenkina viešojo intereso, neatmes galimybės kreiptis į teismą dėl sklypų nuomos sutarties nutraukimo bei statybų sustabdymo. „Dabar yra siekiama kompromiso tarp „Promolos“ (sklypo nuomos sutartį sudariusios A. Avulio įmonės - BNS) ir tarp valstybės interesų. (...) Derybų terminas nėra aiškus, bet kažkokio laiko tempimo negali būti. Manyčiau, kad šį mėnesį turėtų būti priimti sprendimai“, - sakė Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Vytenis Kasparavičius. Prokuroras teigė kol kas negalintis atskleisti, dėl ko turi susitarti ginčo šalys: „Kadangi vyksta derybos, mes stebime situaciją, kai bus priimti sprendimai, tada bus pateikta informacija“. A.Avulis BNS teigė, kad derybų objektas yra valstybinės žemės nuomos sutartis. „NŽT interpretuoja teisės aktus taip, kad žemė buvo išnuomota stadionui eksploatuoti. Mes vadovaujamės kita eilute, kad toje teritorijoje galima statyti statinius pagal teritorijų planavimo dokumentus. Šiuo atveju teritorijų planavimo dokumentus – detalųjį planą – patvirtino ir suderino pati NŽT“, - sakė A. Avulis. Gegužę „Hanner“ pakeitė detalųjį planą, kuriame, priešingai nei ankstesniame, jau buvo numatyta vieta sporto objektui, nors jo statyti neketinama. A.Avulis tuomet teigė tikįs, kad miesto valdžia pakeis bendrąjį planą, kuriame nebebus numatyta stadiono statyba. Naujas Vilniaus bendrasis planas dar rengiamas. NŽT nevykdo prokurorų nurodymo Vykdydama prokurorų nurodymą NŽT vasarį informavo „Hanner“ apie ketinimą nutraukti sklypo nuomos sutartį. Prokurorų teigimu, sklypai buvo išnuomoti ne aukcione, todėl ši žemė gali būti naudojama tik pagal įteisintą jos paskirtį – stadiono veiklai.

Prokurorų teigimu, sklypai buvo išnuomoti ne aukcione, todėl ši žemė gali būti naudojama tik pagal įteisintą jos paskirtį – stadiono veiklai.

„Esminis pagrindas yra valstybinės žemės nuomos sutarties teisėtumas. Situaciją reikėtų vertinti pagal tai, kiek valstybė gauna naudos. (...) Ten buvo sudaryta žemės nuomos sutartis sporto komplekso statinių eksploatavimui, bet kai tų statinių nebelieka, kyla klausimas dėl kitų dalykų“, - sakė prokuroras V. Kasparavičius. Generalinė prokuratūra liepą paprašė NŽT paaiškinti, kodėl nevykdomas prokurorų prašymas nutraukti nuomos sutartį. Tarnyba tuomet informavo prokurorus gavusi „Promolos“ prašymą pakeisti nuomos sutartį ir numatyti galimybę vykdyti statinių rekonstrukciją ir naują statybą. V.Kasparavičius neatmetė, kad prokurorai šiuo atveju gali imtis teisinio persekiojimo. „Kol kas dar laukiame, bet nesiruošiame metų metais laukti. Jeigu bus priimti sprendimai ir jie atitiks viešojo intereso sąlygas, tada Prokuratūra kažko papildomai nesiimtų, tačiau jei nebus priimti sprendimai ar manysime, kad tie sprendimai neatitinka valstybės interesų, tai niekas nevaržo Prokuratūros pačiai kreiptis į teismą“, - kalbėjo prokuroras. A.Avulis negalėjo įvardinti, kada bus baigtos derybos su NŽT, tačiau pažymėjo, kad tai turėtų būti padaryta per „protingą terminą“. NŽT komentaro dėl derybų eigos BNS kol kas nepavyko gauti. Dalį problemos panaikintų savivaldybė Prokuroro V.Kasparavičiaus teigimu, dalį ginčo padėtų išspręsti Vilniaus savivaldybės sprendimu pakeistas miesto bendrasis planas, teritorijoje nenumatantis stadiono statybų. „Koncepcijų lygmenyje apie tai kalbama nuo 2014 metų, buvo savivaldybės ir Vyriausybės pasisakymai, bet tai nėra teritorijų planavimo dokumentas. Jeigu tokie sprendimai būtų realizuoti, tai šioje vietoje būtų galima statyti ir gyvenamuosius, ir kitos paskirties pastatus“, - sakė prokuroras.

„Koncepcijų lygmenyje apie tai kalbama nuo 2014 metų, buvo savivaldybės ir Vyriausybės pasisakymai, bet tai nėra teritorijų planavimo dokumentas. Jeigu tokie sprendimai būtų realizuoti, tai šioje vietoje būtų galima statyti ir gyvenamuosius, ir kitos paskirties pastatus“, - sakė prokuroras.

Vilniaus miesto taryba balandį priėmė rezoliuciją, kurioje nurodoma, kad keičiant miesto bendrąjį planą, bus atsisakyta čia numatyto prioritetinio sporto ir pramogų objekto – nacionalinio „Žalgirio“ futbolo stadiono su daugiafunkciu kultūros ir pramogų centru. Bendrajame plane šiame sklype ketinama numatyti plėtrą, atsisakant bet kokių privalomų reikalavimų ten numatyti futbolo stadioną. Anksčiau teigta, kad savivaldybė bendrąjį planą pakeis iki šių metų pabaigos, tačiau A.Avulio teigimu, tai tikrai nebus padaryta. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.