Ambicijai pritraukti lemiamas Eurolygos sezono kovas į Kauną augant, laikas aptarti, ar norai sutampa su galimybėmis
Visą krepšinio sezoną žiūrovų dėmesį kausčiusias kovas Eurolygoje Kauno „Žalgiris“ pirmą kartą per beveik du dešimtmečius užbaigė finalo ketverto varžybomis. Pagirtinai ten pasirodę žalgiriečiai užėmė trečiąją vietą tarp stipriausių Europos krepšinio klubų.
Į Belgrade vykusias rungtynes patraukė keli tūkstančiai lietuvių, kurie dar nesibaigus finalinėms kovoms ėmė kalbėti, kad tikėtųsi savo herojus išvysti ir kitąmet Ispanijos mieste Vitorijoje vyksiančioje Eurolygos sezono kulminacijoje. Vis dėlto stebėdami kituose Europos miestuose vykstančius finalo ketvertus, lietuviai vis dažniau aptaria galimybę lemiamų stipriausio Senojo žemyno krepšinio turnyro kovų sulaukti ir Kaune.
Garbė ar įpareigojimas?
Pagrindiniai reikalavimai miestui, norinčiam surengti Eurolygos finalo ketvertą, atrodo aiškūs kaip dukart du: reikia modernios arenos, krepšinį mėgstančios auditorijos, finansų renginiui, pakankamo viešbučių ir kambarių skaičiaus miesto svečiams bei tinkamos infrastruktūros, kuri būtų patogi iš įvairių Europos miestų suplaukiantiems sirgaliams.
Modernią areną Kaunas turi, o antrasis kriterijus ilgą laiką neatrodė svarbus nė patiems Eurolygos vadovams – finalinis etapas yra vykęs net pajėgių klubų neturinčiuose miestuose – Londone ir Paryžiuje. Vis tik pastaraisiais metais tendencijos ėmė kisti, o tai turėtų įpūsti vilčių Lietuvos krepšinio gerbėjams.
Šių metų gegužę keturios stipriausios turnyro komandos varžėsi Belgrade, kurio ekipos Eurolygoje rungtyniauja beveik kasmet, o meilė krepšiniui šiame mieste – begalinė. Nors Serbijos sostinėje yra per 1,5 mln. gyventojų, nuolat apie norą įsitvirtinti didžiosiose Europos rinkose kalbančių turnyro vadovų sprendimas surengti finalo ketvertą šiame Rytų Europai priskiriamame mieste buvo netikėtas daugeliui.
Dar labiau krepšinio gerbėjus nustebino žinia apie planus kitąmet stipriausias žemyno komandas sukviesti į Vitoriją – miestą, gyventojų skaičiumi nusileidžiantį Kaunui, be to, tikrai nesantį ir turistų traukos objektu. Miesto viešbučiai ir kitos apgyvendinimo įstaigos sutalpina viso labo apie 5000 žmonių.
Kitąmet stipriausios žemyno komandos vyks į Vitoriją – miestą, gyventojų skaičiumi nusileidžiantį Kaunui, be to, tikrai nesantį ir turistų traukos objektu.
Bet toks Eurolygos sprendimas buvo nulemtas ilgamečių miesto baskų regione pastangų bei didžiulio klubo įdirbio – kasmet Eurolygoje žaidžianti „Baskonia“ net penkis kartus varžėsi ir finalo ketvertuose, nors toli gražu nėra didžiausią biudžetą turinti ekipa. „Kartais reikia priimti sprendimus, kad grąžintum kažką tiems, kurie to nusipelnė, – taip sprendimą komentavo turnyro vadovas Jordi Bertomeu. – Vitorija nusipelnė mūsų pripažinimo dėl savo krepšinio tradicijų ir klubo įdirbio.“
Kas imsis iniciatyvos?
Ar tokios Eurolygos galvų malonės jau artimiausiu metu gali tikėtis ir Kaunas? „Žalgirio“ komandos vadovas Paulius Motiejūnas į šį klausimą žvelgia atsargiai – pirmiausia esą reikia bendro tiek miesto savivaldybės, tiek ir vyriausybės sutarimo dėl galimo renginio finansavimo. „Šį klausimą mes keliame nuolat, tačiau klubas nėra pajėgus finalo ketvertą suorganizuoti vienas. Yra ir kasmet nustatomas organizavimo mokestis, kurio klubas padengti negalėtų.
Vaizdžiai kalbant, norint gauti šią teisę, pirmiausia reikia maišo pinigų, o tada jau galėtume tartis su Eurolyga. Tačiau tą maišą reikia sukrauti visiems.
Vaizdžiai kalbant, norint gauti šią teisę, pirmiausia reikia maišo pinigų, o tada jau galėtume tartis su Eurolyga. Tačiau tą maišą reikia sukrauti visiems“, – pabrėžia P. Motiejūnas, pavyzdžiu pateikęs ir kitąmet finalo ketverto kovas priimsiančią Vitoriją, kurioje šis renginys yra baskų regiono projektas – jo išlaidas dalijasi Baskijos vyriausybė ir miesto valdžia.
Vis tik Kaunas panašios iniciatyvos imtis, panašu, nežada. Mindaugas Šivickas, Kauno miesto savivaldybės sporto skyriaus vedėjas, dėsto, kad pirmiausia tai turi būti principinis „Žalgirio“ komandos vadovų noras. Jei tik noras atsiras, Kaunas tikrai bus „už“, patikino valdininkas. Bet kol kas tai esą tik nekonkrečios kalbos.
Kur sumigdyti sirgalius?
Bene didžiausiu Kauno trūkumu laikomas apgyvendinimo vietų stygius. Problemas šis miestas jautė jau ir per 2011 m. Europos krepšinio čempionato finalus, o lemiamos Eurolygos kovos pasižymi tuo, kad jose apsilanko dar daugiau žiūrovų.
Štai šiemet į Belgradą suplūdusius kelis tūkstančius lietuvių pranoko bent penkiskart gausesnės turkų pajėgos – savo mylimos Stambulo „Fenerbahče“ rungtynes šiame Turkijos mieste stebėjo išvydo per 12 tūkst. aistruolių. Nors tokius skaičius galima paaiškinti patogiais skrydžiais iš Stambulo į Belgradą, nemažo antplūdžio aistruolių galėtų tikėtis ir Kaunas, jei tik į finalo ketvertą šiame mieste patektų ištikimais ir aistringais sirgaliais pasižyminčių šalių klubai.
Gausiausios pajėgos paprastai atkeliauja paskui minėtąją „Fenerbahče“ bei graikų Atėnų „Panathinaikos“ ir Pirėjo „Olympiakos“ komandas. Nors pastarųjų šiųmetėje krepšinio šventėje nebuvo, iki tol bet kuriame Europos kampelyje juos palaikydavo mažiausiai 2–3 tūkstančiai sirgalių.
Jei į finalo ketvertą patektų graikų ar turkų komandos, jie turėtų išpirkti mažiausiai 10 tūkst. bilietų, nemažai pinigų paliktų ir pačiame mieste.
Ypač didelio graikų susidomėjimo sulaukė 2009-ųjų finalo ketvertas, kai ietis tarpusavyje sukryžiavo graikų grandai, o juos apie 14 tūkst. žiūrovų talpinančiose arenos tribūnose palaikė praktiškai vien raudonai arba žaliai nusidažę aistruoliai. „Surėmus pečius ir atidarius kišenes, galima būtų tikėtis didelės naudos. Jei į finalo ketvertą patektų graikų ar turkų komandos, jie turėtų išpirkti mažiausiai 10 tūkst. bilietų, nemažai pinigų paliktų ir pačiame mieste. Tai taptų ir puikia reklamos galimybe tiek miestui, tiek visai šaliai“, – sakė P. Motiejūnas.
Paskui Stambulo „Fenerbachče“ klubą visada keliauja gausios sirgalių pajėgos (Scanpix nuotr.)
Tiesa, Eurolyga pasižymi ir tuo, kad ne visos pajėgiausios jos komandos turi itin stiprias sirgalių bazes. Štai nuolat elite besivaržančias Maskvos CSKA, Madrido „Real“ ar „Barcelona“ ekipas į finalo ketvertus atlydi tik kelių šimtų aistruolių grupės, tad situacijai susiklosčius nepalankiai ir lemiamose sezono kovose dalyvaujant būtent šioms ekipoms, renginio organizatorių lūkesčiai gali būti stipriai nuvilti.
Kokios būtų sirgalių iš užsienio galimybės susirasti kambarį Kaune? Pagal praėjusių metų duomenis, šio miesto viešbučiuose ar kituose apgyvendinimo įstaigose iš viso yra 3 776 vietos, t.y. viso labo ketvirtadalis „Žalgirio“ arenoje galinčios sutilpti auditorijos. Tad šiuo atveju taip pat tektų griebtis Vitorijos pavyzdžio ir ieškoti partnerystės su aplinkiniais miestais. Vitorija šią problemą sprendžia tardamasi su San Sebastianu, Bilbao ir Logronju – visi jie nuo Vitorijos nėra nutolę per daugiau nei valandą kelio, pasakojo „Baskonia“ klubo reikalus nušviečiančio žurnalo „El Correo“ redaktorius Carlosas Perezas de Arrilucea.
Bendradarbiavimo su aplinkiniais miestais tikisi ir kauniečiai, viltingai žvelgiantys ne tik į Vilnių, bet ir į netoliese esantį Birštoną. Kita vertus, laukdamas 2022-ųjų, kai taps Europos kultūros sostine, Kaunas ir pats rūpinasi šio sektoriaus vystymu.
Problemų Kaunui gali sukelti ir Karmėlavos oro uosto dydis. Tiesioginių skrydžių į miestą, kuriame vyksta finalo ketverto kovos, reikalaujantys Eurolygos vadovai vargiai būtų sužavėti nediduku oro uostu. Tad tikėdamiesi į renginį vienu metu atvykstančių tūkstančių sirgalių iš Pietų Europos kauniečiai taip pat turėtų ieškoti alternatyvų.
Vis dėlto vilčių artimiausiais metais Lietuvoje išvysti lemiamas stipriausio klubinio Europos krepšinio turnyro kovas atmesti nevertėtų. Galbūt baskai išties pralaužė ledus, kaip mano C. P. de Arrilucea. „Manau, kad Vitorija atvėrė duris mažesniems Europos miestams. Eurolyga ir ateityje turėtų atsigręžti į krepšinį labiausiai mylinčias vietas, tad nuoširdžiai tikiu, jog nuostabią areną turintis ir didelę meilę šiam sportui jaučiantis Kaunas jau netrukus gaus šią teisę“, – sakė sporto leidinio redaktorius.
