Irmantas GelūnasPosakį „sveikame kūne – sveika siela“ „Arimex“ įkūrėjas ir vadovas Arnas Jurskis ne tik taiko savo gyvenime, bet ir be vargo perkelia į verslą. Ambicingus tikslus išsikeliantis ir rezultatą vertinantis verslininkas žurnalui „Top“ tikina, kad, jei nori būti pats geriausias, keliose srityse to padaryti neįmanoma.
Riešutų ir džiovintų vaisių tiekėja „Arimex“ šiemet skaičiuoja 28 metus ir savo branda primena suaugusią atžalą, kuriai tėvų priežiūros nebereikia – bendrovės įkūrėjas A. Jurskis darbo kabinete kasdien praleidžia tik vidutiniškai vieną valandą.
Tam, kad vadovui skiriant net ir tokį trumpą laiką įmonė pasiektų gerų rezultatų, viskas turi būti labai efektyvu. Tai pirmiausia pasireiškia per darbuotojus – bendrovėje dirbantys žmonės skaičiuoja čia 10, 15, 20 ar daugiau metų, jie, anot A. Jurskio, yra lojalūs ir atsidavę, o paties vadovo užduotis – įgalinti juos pačius ir duoti laisvę tvarkytis patiems. „Jei išvažiuoju atostogų trims savaitėms, niekas man neskambina ir nerašo, neklausia, kaip ir ką daryti“, – pasakojo įmonės vadovas.
Irmantas GelūnasAntroje vietoje atsiduria bendrovės procesai. „Įmonių konkurenciniai pranašumai priklauso nuo procesų, kaip jie sudėlioti, kiek efektyvūs ir teisingi, kaip mes sugebame efektyviai veikti, – kalbėjo A. Jurskis. – Darbuotojai turi atlikti tam tikrus procesus tuo efektyviu būdu, ir jie nukreipti į klientų pasitenkinimą. Jei darbuotojai ir procesai yra geri, tinkamai nukreipti, tuomet yra ir lojalūs, patenkinti klientai, ir tada gauname finansinius rezultatus, pardavimus, augimą, pelną ir visa kita.“
Pradžių pradžia
Savo prekybos kelią nuo didžiulių riešutų maišų, kurių pasiekti reikėdavo palypėti kopėtėlėmis, prekybos tinklų parduotuvėse pradėjusi „Arimex“ dabar puikiai atpažįstama pirkėjų. Tačiau A. Jurskis įsitikinęs, kad sėkmė nepriklauso nuo plėtros ir bendrovės dydžio. Svarbu atsirinkti tai, ką iš tiesų nori daryti, ir tuomet kryptingai siekti tikslo.
„Mano tikslas yra užtikrinti, kad įmonė išlaikytų strateginę kryptį, o strategija yra daugiau ne tai, ką mes darysime, o tai, ko nedarysime, – teigė pašnekovas. – Visada būna daug pagundų prekiauti kažkuo. Ir versle, ir gyvenime labai svarbu tų pagundų atsisakyti, gebėti specializuotis tame, ką darai, ir stengtis būti geriausiam savo kategorijoje, savo rinkoje – tada klientai nori su tavimi dirbti, nes esi geriausias. Išsiplėsti labai lengva, suvaldyti tą plėtrą – labai sunku.“ Dėl to, anot jo, bendrovė niekada neturėjo filialų ar įmonių kitose šalyse, nuolat riboja darbuotojų ir klientų skaičių, atsisako tam tikrų produktų.
Po „Arimex“ pavadinimu slepiasi bendrovės įkūrėjo vardo ir žodžių importas bei eksportas derinys. Kodėl būtent riešutai? Anot A. Jurskio, tokį poreikį padiktavo pati rinka. Prieš 30 metų iš Vokietijos atsivežtus ir tuomečiame „EKOnomijos“ prekybos tinkle (vėliau perpirktame tuomečių „Rimi“ akcininkų) parduodamus riešutus pirkėjai labai pamėgo. „Tuo metu riešutai buvo išskirtinis produktas, kurio taip lengvai negalėdavai gauti, – prisiminė pašnekovas. – Reikėjo daugiau, apimtis augo, partnerių tinklas plėtėsi, todėl ilgainiui pradėjome fokusuotis ties šiuo produktu.“
Mano tikslas yra užtikrinti, kad įmonė išlaikytų strateginę kryptį, o strategija yra daugiau ne tai, ką mes darysime, o tai, ko nedarysime.
A. Jurskis pripažįsta – galima sakyti, kad „Arimex“ buvo pirmoji, atnešusi ir kūrusi riešutų vartojimo tradicijas Lietuvoje. Rinkoje atsiradus daugiau veikėjų, bendrovė nusprendė nuo pat pradžių koncentruotis į aukščiausią kokybę. „Pagrindinis dalykas, kuris mums leido išlikti lyderiais, buvo sprendimas niekada nenuleisti kartelės žemiau, nedaryti kompromisų dėl kokybės, visomis išgalėmis pateisinti užsitarnautą klientų pasitikėjimą, – tvirtino įmonės vadovas. – Kruopšti žaliavos tiekėjų atranka, atsakingai atsirinkti žmonės į komandą, išskirtinis lankstumas ir greitis, darbo kokybė su klientais lėmė, kad šiandien esame lyderiai tiek Baltijos, tiek Šiaurės šalyse.“
Asmeninis archyvasPlėtra Šiaurės ir Vakarų Europoje
Prieš 11 metų „Arimex“ nusprendė išbandyti laimę Skandinavijos rinkoje, ir rizika pasiteisino. A. Jurskis teigia, kad nuo nulio pavyko pasiekti puikių rezultatų: „Šiandien bendradarbiaujame su visais pagrindiniais mažmeninės prekybos tinklais, ne vienam klientui tapome pagrindiniais riešutų kategorijos tiekėjais, pagal pardavimus esame didžiausi ir toliau sieksime stiprinti šias pozicijas.“
Anot pašnekovo, būtent Skandinavija pasirinkta dėl savo mastelio – taip bendrovė galėjo būti užtikrinta, kad pajėgs kokybiškai ir gerai suvaldyti ir vykdyti užsakymus. Prie gerų rezultatų prisideda ir tai, kad skandinavų kokybės vertinimas bei vertybės yra artimos „Arimex“.
„Klientai labiausiai vertina aukštą mūsų darbo kokybę, proaktyvią reakciją kiekvienu klausimu, galimybę iššūkius spręsti lanksčiai ir greitai. Šiandienių milžiniškų pokyčių kontekste tai įgyja dar didesnę prasmę – užsitarnavome pasitikėjimą, todėl klientai žino, kad ir pačiose sudėtingiausiose situacijose rasime sprendimą, – pasakojo A. Jurskis. – Kitas dalykas – sąžiningumas. Esame atviri, sąžiningai pateikiame kainas – tai labai vertinama. Taip pat skandinavai vertina mūsų indėlį į tvarią veiklą bei socialinę atsakomybę.“
Asmeninis archyvasVis dėlto, nepaisant sėkmingos plėtros ir strategijos, pats A. Jurskis buvo keleriems metams pasitraukęs nuo įmonės vairo. 2013 m. jis paliko vadovo postą, į kurį grįžo 2021 m., tuo metu vadovu ir valdybos nariu buvo Gražvydas Jukna.
„Atsitraukti nuo tiesioginio įmonės valdymo tuo metu nusprendžiau dėl asmeninių priežasčių – daugiau laiko norėjau skirti savo mažajai dukrytei Lukrecijai, – aiškino A. Jurskis. – Per šį laiką, būdamas kontroliuojančiosios bendrovės vadovu, sutelkiau dar didesnį dėmesį į strateginį planavimą – tai leido aiškiai pamatyti galimybes, kurių įmonė dar neišnaudojo.“
Atsisveikinęs su G. Jukna, naujus planus A. Jurskis ėmėsi įgyvendinti pats kartu su komanda. Nuspręsta padvigubinti gamybos pajėgumus, investuoti į naują įrangą, saulės jėgainę, tęsti plėtrą Skandinavijoje ir netgi žengti žingsnius Vakarų Europos link. Dabar „Arimex“ turi tris klientus Nyderlanduose ir Belgijoje, dirba su dar dešimtimis tinklų. „Esame potencialius santykius sukūrę, bet dar turime materializuoti didesnius pardavimus, – apie plėtros sėkmę kalbėjo pašnekovas. – Tai užtrunka.“
Paklaustas, ar nesunku būti visagaliu bendrovės vadovu, A. Jurskis paprieštaravo – jo teigimu, įmonėje dirba didžiulę patirtį sukaupusi komanda, pagrindiniai vadovai darbuojasi 15, 20 ar daugiau metų, tad tartis, diskutuoti ir ieškoti sprendimų nėra sudėtinga.
Eksportuoti norintiems Lietuvos verslams socialinė atsakomybė apskritai yra privaloma.
Tvariai ir atsakingai
Riešutų ir džiovintų vaisių tiekėja stengiasi neužsiimti tik plėtros ir pelno siekimu. Dalį savo uždirbamų lėšų „Arimex“ investuoja atgal rūpindamasi bendruomenėmis, kurios tiesiogiai prisideda prie riešutų verslo. Pavyzdžiui, Vietname riešutų plantacijose dirbantiems žmonėms bendrovė įrengė 15 gyvenamųjų namelių, Bolivijoje kartu su organizacija „Sustainable Bolivia“ pastatė vandens bokštus, užtikrinančius vandens tiekimą, ir įkūrė paramos fondą. Lietuvoje įmonė aktyviai prisideda prie „Gelbėkit vaikus“ organizacijos veiklos.
„Gerovė bendruomenėms grįžta gerove pačiai įmonei – tuo absoliučiai tikiu ir tai parodo mūsų patirtis, – teigė A. Jurskis. – Tvarumas ir socialinė atsakomybė reiškia abipusę naudą – investuojame ten, kur darome didžiausią poveikį ir galime sukurti didžiausią pokytį.“
Irmantas GelūnasVadovas neabejoja, kad socialinė atsakomybė yra neišvengiama sėkmingai prie kintančios aplinkos norinčio prisitaikyti verslo dalis. Visuomenė, anot A. Jurskio, verslams kelia vis didesnius lūkesčius, į kuriuos anksčiau ar vėliau privalės atsižvelgti kiekvienas, norintis turėti konkurencinį pranašumą ir stabilumą. „Eksportuoti norintiems Lietuvos verslams socialinė atsakomybė apskritai yra privaloma“, – sakė jis.
Dėl to „Arimex“ socialinę atsakomybę mato kaip dar vieną verslo vadybos dalį, padedančią užtikrinti verslo stabilumą, valdyti rizikas, atverti naujas galimybes. „Pavyzdžiui, pasirinkimas nešvaistyti elektros energijos jau savaime yra ne tik naudingas dėl klimato kaitos, bet ir reiškia mažesnius išteklius įmonei – šiuo pranašumu netrukome įsitikinti per energetikos krizę, – pabrėžė A. Jurskis. – Reputacijos užnugaris, kurį susikuria atsakingai veikiantys verslai, turi tiesioginės įtakos talentingiems darbuotojams pritraukti, pačių įvairių suinteresuotų šalių, pavyzdžiui, finansų institucijų, suvokimui apie verslą.“
Elektros energija, naudojama „Arimex“, yra žalia, pusei patalpų šildyti naudojama technologinė kepimo ir kompresoriaus šiluma (kitą dalį sudaro dujos). Beveik visos žaliavos iš uosto vežamos geležinkeliais, gabenti tarp valstybių naudojamasi jūrų transportu. Iki 2024 m. turėtų pradėti veikti ir 500 kilovatvalandžių galios saulės elektrinė, užtikrinsianti 100 proc. ekologišką elektros energijos panaudojimą.
„Klimato kaita turi tiesioginės įtakos riešutų rinkai jau vien dėl sparčiai kintančių pačių augalų auginimo sąlygų, – pasakojo A. Jurskis. – Temperatūros ir kritulių pokyčiai turi tiesioginės įtakos derliui ir jo kokybei, atsirandantys nuostoliai tiekimo grandinėse lemia ir kintančias importo bei eksporto išlaidas.“
Pašnekovas pripažino jaučiantis nuolat augančius vartotojų ir klientų lūkesčius – vartotojai vis labiau supranta perkamų produktų poveikį aplinkai, tad gamtai draugiškų sprendimų paieška, pasak A. Jurskio, yra nuolatinis ir niekada nesibaigsiantis procesas.
Irmantas GelūnasSveika gyvensena persikelia ir į verslą
Neseniai bendrovė savo gaminiuose atsisakė pridėtino cukraus. Vadovo teigimu, toks sprendimas priimtas siekiant atliepti vartotojų poreikius – jie vertina, jiems tai svarbu, ir įmonė tiki, kad šis sprendimas kuria ilgalaikę abipusę naudą. A. Jurskis tvirtina pastebėjęs tendenciją, kai populiarėjant sveikai gyvensenai žmonės vis daugiau dėmesio skiria užkandžių sveikumui ir maistingumui – visame pasaulyje išaugo sveiko ir kokybiško maisto poreikis, todėl jaučiama ir didėjanti riešutų bei džiovintų vaisių paklausa.
„Arimex“ tiekia riešutus ir džiovintus vaisius – sveiką produkciją. Daug investuojame į technologiją, inovacijas, kad užtikrintume aukščiausią kokybę. Siekiame kurti teigiamą pokytį visuomenėje – skatinti rinktis sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą, – kalbėjo A. Jurskis. – Kaip mes galėtume savo vartotojams padėti apsispręsti rinktis mūsų produkciją, jei patys tokio gyvenimo būdo neskatintume ir nepropaguotume įmonėje?“
Sėkmės receptas paprastas – sėkmė slypi už durų, kurias sunku atidaryti, nes jos yra už mūsų komforto zonos ribų.
Anot pašnekovo, bendrovei rūpi darbuotojai, jų sveikata, energija ir pozityvumas: „Tik turėdami šiuos dalykus galime siekti aukščiausių rezultatų tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime.“
Įmonėje įdiegta aiški motyvacinė sistema, stengiamasi, kad bendrovės vertybės nenugultų popieriuje ir gyvuotų kasdienėje įmonės veikloje. Kiekvieną savaitę kartu apžvelgiami savaitės įvykiai per įmonės vertybių prizmę, vertybės išlieka ir pagrindiniu fokusu komandos renginiuose. Procesai organizuojami ir vykdomi taip, kad šio vertybinio pamato nebūtų galima pamiršti ar apeiti.
„Pavyzdžiui, yra buvę, kai gamyboje prireikė pagalbos, todėl ir administracijos darbuotojų buvo prašoma pagelbėti pakuojant produkciją, – prisiminė A. Jurskis. – Niekam nekilo klausimų, nes visi žino, kad „Čia mes dirbame drauge“ – pagalba ir pasitikėjimas vieniems kitais yra „Arimex“ vertybė, kurios laikomasi.“
Asmeninis archyvasNegalima pamiršti ir lyderių bei vadovų pozicijų ir jų įtakos motyvuojant darbuotojus. „Sveika gyvensena yra svarbi mūsų įmonės kultūros dalis, todėl į įvairias iniciatyvas įsitraukia patys vadovai, rodo pavyzdį, kartu mina, plaukia, palaiko, skatina įsitraukti ir kitus kolegas“, – sakė bendrovės vadovas. Vienas šiais metais kartu su darbuotojais vykusių žygių – 315 kilometrų trasos įveikimas dviračiais Švedijoje, „Vaternrundan“ važiavime. Dviračiai pakeitė bėgimą – iki tol kasmet per gimtadienį nubėgęs tiek kilometrų, kiek sukanka metų, šįkart dėl pernai susilaužytos kojos A. Jurskis bėgti negalėjo.
„Arimex“ vertybės aiškiai pasimatė ir pernai Rusijai pradėjus plataus masto karą Ukrainoje. A. Jurskio teigimu, šioje situacijoje negalėjo likti neutralių šalių, ir verslai savo veiksmais aiškiai parodė savo poziciją. „Manau, kad niekam nekyla klausimų, ką pasirinko tie, kuriems rūpi įmonės reputacija ir ateitis, žvelgiant į ilgametę perspektyvą, – teigė A. Jurskis. – Kiekvienas priėmė savo sprendimą.“
Ateities tikslai ir vizijos
„Manęs nedžiugina vidutiniškas rezultatas, – atvirai pripažino A. Jurskis. – Niekada nesupratau, kam apskritai ką nors daryti, jei nesieki geriausio, jei tave tenkina vidutiniškas rezultatas.“
Irmantas GelūnasTačiau pašnekovas tikino, kad vien svajonių neužtenka, reikia gebėti nusistatyti tikslus ir jų siekti. „Keldami ambicingus, neretai, atrodytų, neįmanomus tikslus ir jų siekdami, tampame stipresni, nei buvome vakar, – įsitikinęs A. Jurskis. – Sėkmės receptas paprastas – sėkmė slypi už durų, kurias sunku atidaryti, nes jos yra už mūsų komforto zonos ribų. Nuolatinis kasdienis tobulėjimas, kryptingas tikslų siekimas, noras viską atlikti kuo geriau veda į sėkmę, o jei dar pridėsime pozityvumą ir tikėjimą, kad pavyks, nepasisekti sunkiai įmanoma.“
Tačiau paklaustas, kur mato savo bendrovę po 20 ar 30 metų, A. Jurskis teigė tokių ilgalaikių tikslų ir vizijų nepiešiantis – pasaulis pernelyg greitai keičiasi, o numatyti pokyčius sunku. „Mes esame nusibrėžę viziją, norime sparčiai augti, dabar esame Baltijos šalyse ir Skandinavijoje, po kelerių metų norime būti tarp didžiausių Vakarų Europoje, žinome, kur reikia užaugti ir tobulėti – tai tokia artimiausia vizija“, – teigė pašnekovas.
Asmeniniame gyvenime A. Jurskis tikino besilaikantis tokių pat taisyklių, kaip ir versle. Nors iš šono atrodo, kad įmonės vadovas turi begalę hobių, iš tiesų jis teigia daug ko ir atsisakantis, o tose srityse, kurias pasirenka, norintis būti geriausias. A. Jurskis yra nubėgęs šešis didžiausius pasaulio maratonus, įlipęs į 100 valstybių aukščiausias viršūnes, dalyvavęs įvairiose dviračių mėgėjų lenktynėse.
2021-aisiais sostinėje atidarius tapytojo Adomo Galdiko muziejų, šiuo metu ateities planuose dėliojasi dar vieno muziejaus įkūrimas. Šis bus išimtinai skirtas vien riešutų gliaudyklėms. Tik pradėjus prekiauti riešutais A. Jurskiui buvo padovanota viena, vėliau dovanos kaupėsi, kol galiausiai azartas vadovą pasiekė ir čia. Šiuo metu ši riešutų gliaudyklių kolekcija yra pripažinta Guinnesso rekordų knygoje kaip didžiausia visame pasaulyje.
„Turime pastatą, reikia jį suremontuoti, – apie Gliaudyklių muziejaus planus pasakojo pašnekovas. – A. Galdiko muziejus nuostabus, gražus ir fainas, tik A. Galdikas nėra toks įdomus užsienio turistams, bet esu tikras, kad Gliaudyklių muziejus bus įdomus. Gliaudyklės iš įvairių šalių, siekiančios XVI–XVII a., jas drožė žymūs to meto menininkai, tai tarsi meno kūriniai, tik jų nėra kur šiuo metu pasižiūrėti.“
Trijų dešimtmečių kelias
- 1995 m. įkurta „Arimex“.
- 2006 m. plėtros Šiaurės Europos šalyse pradžia.
- 2009 m. įmonė pradėjo tiekti paramą organizacijai „Gelbėkit vaikus“, parama be pertraukų teikiama iki šiol.
- 2011 m. pirmą kartą suteiktas BRCGS AA maisto saugos sertifikatas.
- 2013 m. apyvarta peržengė 100 mln. litų.
- 2016 m. įmonei suteiktas leidimas fasuoti, importuoti ir eksportuoti ekologiškas prekes, pradėti tiekti „Arimex Organic“ ekologiški produktai.
- 2018 m. „Arimex“ pradėjo statyti namus Vietnamo riešutų plantacijose dirbantiems žmonėms.
- 2019 m. pasiekė 58 mln. eurų apyvartą.
- 2019 m. pristatyta aukščiausios kokybės rinkoje produktų linija „Best of Arimex“.
- 2021 m. „Arimex“ pardavimai Šiaurės šalyse viršijo Baltijos regiono pardavimus.
- 2021 m. pradėta plėtra Vakarų Europoje.
- 2022 m. „Arimex“ sustabdė žaliavų importą iš Rusijos, savo produkcija rėmė Ukrainos karius ir gyventojus.
- 2022 m. pastatė geriamojo vandens bokštus Bolivijos riešutų plantacijų gyventojams.
- 2023 m. „Arimex“ suteiktas pats aukščiausias BRCGS AA++ atitikties maisto saugos standartas.
- 2023 m. supakuota 500-milijoninė „Arimex“ riešutų pakuotė.
- 2023 m. 75 proc. produkcijos eksportuota į 11 užsienio valstybių.
A. Jurskio viršukalnės
A. Jurskis šalia verslo pasiekimų gali džiaugtis ir asmeninių hobių laurais. Čia, kaip ir versle, galioja ta pati taisyklė – vidutiniams rezultatams laiko nėra.
- 2008 m. A. Jurskis tapo Lietuvos pokerio čempionu, tačiau daugiausia laurų yra surinkęs aktyviame sporte. Verslininkas yra įkopęs į 100 pasaulio valstybių aukščiausias viršukalnes. Nors šį pomėgį pats A. Jurskis vadina veikiau ne alpinizmu, o turizmu, tarp įveiktų kalnų yra Monblanas, Elbrusas ir Araratas.
- 2011 m. A. Jurskis įsirašė į Lietuvos rekordų knygą per parą apvažiavęs 15 valstybių. Kitas jo pasiekimas pateko tarp Guinnesso rekordų – verslininkas yra sukaupęs didžiausią pasaulyje riešutų gliaudyklių kolekciją, kuriai šiuo metu rengiamas ir muziejus.
- A. Jurskis yra 10 kartų tapęs Lietuvos vandens turizmo technikos čempionu, taip pat pelnęs vyrų per 40 metų (V40) grupėje akvatlono, duatlono, triatlono sprinto ir olimpinės distancijos rungčių Lietuvos čempiono laurus.
- Įveikęs iš viso 15 maratonų, 2018 m. pirmasis Lietuvoje užsitarnavo „Six Star Finisher“ titulą – yra nubėgęs šešis didžiuosius pasaulio maratonus Tokijuje, Bostone, Londone, Berlyne, Čikagoje ir Niujorke.
- A. Jurskis su dukra Lukrecija per dešimt metų į užsienį keliavo 100 kartų, iš viso aplankė 70 šalių.
BEREKLAMOS:
